„Valdyba informavo, kad bus sutartas konkretus terminas, kada vadovas nebedirbs, būtų gerai, kad tie susitarimai būtų aiškūs ir paskelbti kaip įmanoma greičiau“, – trečiadienį per spaudos konferenciją Vyriausybėje sakė I. Šimonytė.

Valstybės valdomų „Lietuvos geležinkelių“ valdybos pirmininkas Kęstutis Šliužas antradienį paskelbė, kad siekiant deeskaluoti situaciją dėl besitęsiančio baltarusiškų trąšų tranzito per Lietuvą po pereinamojo laikotarpio pasitrauks įmonės vadovas.

Pereinamasis laikotarpis nebuvo įvardintas.

Klausiama, ar M. Bartuška turėtų gauti išeitinę kompensaciją, I.Šimonytė teigė, kad šiuos dalykus sprendžia įmonės valdyba.

„Aš šitų dalykų nei sprendžiu, nei norėčiau komentuoti, nes Vyriausybė nėra akcijų valdytoja. Aš manau, kad atsakomybė vadovo už įmonės veiklą yra svarbi, nepriklausomas valdybas kaip valdymo sudėtinę dalį labai vertinam, norėtųsi, kad visoje šioje situacijoje aplinkybės būtų įvertintos tokios, kaip yra, o ne dalis jų“, – kalbėjo premjerė.

„Lietuvos geležinkelių“ valdybai ir įmonės vadovui M. Bartuškai sutarus, kad pastarasis pasitrauks iš posto po pereinamojo laikotarpio, jis teigia, jog rastas geriausias sprendimas.

Buvęs naftos ir SGD krovos bendrovės „Klaipėdos nafta“ generalinis direktorius M. Bartuška  „Lietuvos geležinkeliams“ vadovauja nuo 2016 metų gruodžio 16 dienos.

„Belaruskalij“ trąšų tranzitas per Lietuvą tęsiasi nepaisant praėjusią savaitę įsigaliojusių JAV sankcijų šiai įmonei. Baltarusijos įmonė prieš įsigaliojant sankcijoms pervedė avansą krovinių pervežimą vykdantiems „Lietuvos geležinkeliams“ už kelis mėnesius į priekį.

Vyriausybė jau įsigaliojus sankcijoms paskelbė siekianti nutraukti „Lietuvos geležinkelių“ sutartį su „Belaruskalij“, nors teigia, kad JAV sankcijos trąšų tranzitui Lietuvoje tiesiogiai nėra taikomos.

Siūlymas sudaryti laikinąją komisiją nestebina

Premjerė I. Šimonytė teigia, kad jos nestebina opozicijos siūlymas steigti laikinąją tyrimo komisiją, turėsiančią išsiaiškinti „Belaruskalij“ trąšų tranzito skandalo detales. Vis tik, ministrės pirmininkės nuomone, būtinybės steigti tokią komisiją nėra, nes, pasak jos, Seime yra pakankamai komitetų, kurie gali gauti atsakymus į opozicijai rūpimus klausimus.

„Visą praėjusią kadenciją praleidome būdami parlamentinių tyrimų objektais. Tai iniciatyva yra panaši iš tų pačių žmonių pusės, tas manęs labai nestebina, turi tokią teisę Seimo nariai, bet, man atrodo, Seime yra pakankamai komitetų, kurie vykdydami parlamentinę kontrolę gali gauti atsakymus į įvarius klausimus, kurie yra įdomūs“, – Vyriausybėje surengtoje spaudos konferencijoje teigė I. Šimonytė.

Visą praėjusią kadenciją praleidome būdami parlamentinių tyrimų objektais. Tai iniciatyva yra panaši iš tų pačių žmonių pusės, tas manęs labai nestebina.

„Tai ir Nacionalinio saugumo komitetas, ir Ekonomikos komitetas, kuris kuruoja infrastruktūros įmones ir infrastruktūrą. Tai aš sakyčiau, kad tam didelės būtinybės nėra, bet negaliu pasakyti, kad mane labai stebina šitas pasiūlymas“, – pridūrė ji.

ELTA primena, kad 50 Seimo opozicijai atstovaujančių parlamentarų siūlo sudaryti Seimo laikinąją tyrimo komisiją, kuriai būtų pavesta ištirti „Belaruskalij“ trąšų tranzito per Lietuvą aplinkybes.

Nutarimo projektą įregistravę Seimo nariai siūlo, kad joje dirbtų 13 Seimo narių, pagal Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymą turinčių teisę dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Slaptai“.

Komisijai siūloma tyrimą atlikti ir išvadą pateikti Seimui iki kitų metų kovo 31 d.

Parlamentinį tyrimą Seime siūlo inicijuoti opozicinių Lietuvos regionų, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos, Socialdemokratų partijos, Darbo partijos frakcijų ir Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ atstovai.

Vyriausybėje krizė kilo, kai, pastarąją savaitę įsigaliojus Jungtinių Amerikos Valstijų sankcijoms Baltarusijos valstybinei kalio trąšų gamintojai „Belaruskalij“, šios įmonės produkcijos tranzitas per Lietuvą nesustojo.