Šiuos lūkesčius šalies vadovas išsakė po susitikimo su socialdemokratų teikiama kandidate į sveikatos apsaugos ministres Marija Jakubauskiene.

„Pokalbis buvo intensyvus, labai turiningas, kandidatei buvo suformuluota nemažai sisteminių klausimų, nes suprantame visi, kad sveikatos apsaugos srityje reikia rimtų pokyčių“, – pirmadienį spaudos konferencijos metu sakė prezidento vyriausioji patarėja Irena Segalovičienė.

„Ne į visus tuos klausimus buvo atsakyta iki galo, tačiau labai svarbu pažymėti, kad kandidatė pademonstravo labai aiškų norą dirbti komandoje su suinteresuotomis grupėmis, įsiklausyti“, – teigė ji.

Eilių mažinimas – tarp neatidėliotinų darbų

Anot patarėjos, prezidentas savo ruožtu iškėlė būsimai ministrei nemažai lūkesčių.

„Visų pirma, eilių pas gydytojų mažinimas, tikisi, kad ne tik bus toks abstraktus tikslas, bet bus įsipareigota labai konkrečiai dėl rodiklio, kaip mes jį matuosime“, – kalbėjo I. Segalovičienė.

Tuo metu kandidatė į sveikatos apsaugos ministres eilių mažinimą, kokybiškų sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo didinimą įvardijo kaip neatidėliotinus darbus.

Anot M. Jakubauskienės, viena iš priemonių siekiant mažinti eiles gydymo įstaigose – biurokratizmo gydytojų ir slaugytojų darbe sumažinimas.

„Kalbame apie tai ir galvojame, kad prasminga būtų kalbėti apie medicinos koordinatoriaus vaidmenį ir funkciją, kuris nuimtų visą neklinikinį darbą nuo gydytojų ir slaugytojų“, – kalbėjo ji.

Ji taip pat išskyrė nuotolinių konsultacijų teikimo stiprinimą, teigė ketinanti stiprinti savivaldybių sveikatos centrus.

„E. sveikatos sutvarkymas, kuris leistų gydytojams taupyti taip pat laiką, kurį jie skiria dirbant su e. sveikatos sistema“, – tęsė M. Jakubauskienė.

Tikisi nelygybės sveikatos sistemoje sumažinimo

Patarėjos teigimu, kitas šalies vadovo lūkestis – mažinti nelygybę sveikatos sistemoje.

„Šiandien turime tokią situaciją, kad Lietuvoje (...) žmonės iš kišenės patys sumoka (sveikatos paslaugoms – BNS) ne valstybės lėšomis jau beveik 32 proc., Estijoje 23 proc., kitose šalyse, kaip Vokietija ar Čekija, nesiekia 20 procentų“, – dėstė ji.

I. Segalovičienė teigė, kad Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) rekomenduoja, kad minėta riba siektų 15 procentų.

„Tikrai šiandien Lietuvoje tas virš 32 proc. skaičius yra labai stipriai indikuojantis grėsmę, kad mūsų sveikatos apsaugos sistema ir resursai gali būti išbalansuoti, tam reikia labai rimtų ilgalaikių sprendimų“, – sakė prezidento patarėja.

„Dėl tokio disbalanso nukenčia patys pažeidžiamiausi“, – pridūrė ji.

M. Jakubauskienė dar vienu prioritetu vadino pasirengimą civilinėms, hibridinėms ir karo grėsmėms.

Apibendrindama prioritetus, kandidatė į sveikatos apsaugos ministres teigė, kad parengus priemonių planą, būtina apsibrėžti rodiklius ir sutarti, per kokį laiką pavyktų įgyvendinti užsibrėžtų tikslų.

Dėmesys emocinei sveikatai

Anot I. Segaloviečienės, šalies vadovas su kandidate kalbėjo ir apie sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės regionuose gerinimą.

„Aptarti ir gydytojų trūkumo klausimai, natūraliai, be jokios abejonės, kalbame ir apie sveikatos reformą, sveikatos centrus, kurie įkurti 58 savivaldybėse. Buvo kalbama apie tai, kaip sustiprinti pradėtą reformą, ką padaryti, kad ji vyktų taip, kad žmonės regionuose pajaustų jos naudą“, – teigė patarėja.

Jos teigimu, M. Jakubauskienė pasižymi profesionalumu prevencijos, visuomenės sveikatos srityse.

„Sveikatinimo sritis, prezidento nuomone, emocinės sveikatos gerinimas, ypač – vaikų ir jaunimo, yra lūkestis labai didelis ir stiprus, norėtųsi neatidėliotinų darbų“, – kalbėjo I. Segalovičienė.

Anot patarėjos, prezidentas išsakė lūkesčius ir dėl vaistų prieinamumo, ypač – inovatyvių.

„Lietuva turi jų labai mažai, ypač gydant onkologines ligas, sprendimai dėl vaistų kompensavimo metais užtrunka, Lietuva Europos Sąjungos kontekste yra labai prastoje situacijoje, čia reikia rimtų sprendimų“, – sakė ji.

M. Jakubauskienės pasiteiravus, kuris, jos manymu, neteisingas sprendimas buvo priimtas šioje Vyriausybės kadencijoje, ji išskyrė sveikatos sistemos pataisas, kurias prieš kelias savaites vetavo šalies vadovas.

„Prezidento vetuotas privačių ir viešojo sektoriaus įstaigų santykių subalansavimo klausimas yra svarbus ir tas grąžinimas yra tikrai teisėtas“, – teigė ji.

„Turbūt santykių valstybinio ir privataus sektoriaus suderinimo klausimas galėtų būti vienas iš tų, kuris nebuvo iki galo paruoštas“, – pridūrė M. Jakubauskienė.

Pataisomis siūlyta leisti siuntimus nemokamoms sveikatos paslaugoms išduoti ir įstaigų, kurios nepriklauso nacionalinei sveikatos sistemai, gydytojams.

Prezidentui jas vetavus, pataisos grąžinamos Seimui.

Privalumu laiko atėjimą ne iš politikos

M. Jakubauskienė šiuo metu yra Vilniaus universiteto (VU) Medicinos fakulteto Sveikatos mokslų instituto vadovė, šias pareigas pradėjo eiti nuo spalio 1-osios.

Ji teigė privalumu laikanti tai, kad yra nepriklausoma kandidatė.

„Tai, kad aš esu nepriklausomas, technokratinis kandidatas, duoda man tam tikros laisvės ir mano kompetencijos man leidžia daryti prielaidą, kad pavyks subalansuoti interesus ir pasiekti geresnės Lietuvos gyventojų sveikatos“, – sakė M. Jakubauskienė.

Ji teigė per daugiau nei dešimtmetį savo turimo darbo patirties ne sykį derinusi pozicijas su skirtingų kultūrų, profesinių grupių atstovais.

Paklausta dėl Privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokų didinimo, M. Jakubauskienė sakė mananti, kad tai labai svarbus klausimas.

„Mes renkame duomenis, informaciją, vertiname, svarstome visas galimybes“, – kalbėjo ji.

Prieš kelias savaites premjeru paskirtas socialdemokratas Gintautas Paluckas suformuoti Ministrų kabinetui turi 15 dienų. Šis terminas baigsis penktadienį.