- Ramūnas Jakubauskas, Valdas Pryšmantas, Augustas Stankevičius/ BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Rusijos gąsdinimai dėl branduolinių ginklų Baltijos regione, Švedijai ar Suomijai įstojus į NATO, yra „tuščias šūvis į orą“, teigia Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda.
„Nežinau, ar galima naujai dislokuoti tai, kas iš esmės yra dislokuota (...) Kaliningrado srityje branduoliniai ginklai yra dislokuoti. Ne strateginiai, bet jie yra dislokuoti, ir čia tokie gąsdinimai yra tuščias šūvis į orą“, – ketvirtadienį žurnalistams sakė šalies vadovas.
Jis taip pat pabrėžė, kad Rusija kitų valstybių likimo nespręs.
„Jos pačios spręs, ar jos nori prisijungti prie NATO – ar tai nori padaryti Švedija, ar Suomija, ar Ukraina. Tai bus jų pačių sprendimo reikalas ir NATO aljansas svarstys tokias paraiškas ir priims sprendimus“, – teigė G. Nausėda.
Buvęs Rusijos prezidentas, Nacionalinio saugumo tarybos vadovas pavaduotojas Dmitrijus Medvedevas ketvirtadienį įspėjo, kad Rusija dislokuotų branduolinių ginklų netoli Baltijos valstybių ir Skandinavijos, jei Suomija ar Švedija nuspręstų įstoti į NATO.
Lietuvos krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas ketvirtadienį sakė, kad Rusijos svarstymai dislokuoti branduolinį ginklą Karaliaučiuje „atrodo gana keistai“, nes jis „visada buvo laikomas Kaliningrado srityje“.
Maskvos kariniai veiksmai Ukrainoje išprovokavo dramatišką Suomijos ir Švedijos visuomenių bei politikų nuomonės pasikeitimą dėl ilgametės karinio neprisijungimo politikos.
Suomija šią savaitę sakė, kad „per kelias savaites“ apsispręs, ar teikti paraišką įstoti į NATO. Švedija taip pat diskutuoja dėl narystės Aljanse.
Spaudos konferencijos vaizdo įrašas:
G. Nausėda perspėja ES valstybes nepuoselėti vilčių po karo vėl bendrauti su Rusija
Lietuvos prezidentas perspėja kai kurias Europos Sąjungos (ES) valstybes nepuoselėti vilčių pasibaigus karui vėl „normaliai“ bendradarbiauti su Rusija. G. Nausėda kartoja, kad Lietuva visai Europai pademonstravo, kad greitai atsisakyti rusiškų dujų yra įmanoma, tačiau jis sako netikintis, kad tai pavyks skubiai padaryti kitoms žemyno valstybėms.
Nežinau, ar galima naujai dislokuoti tai, kas iš esmės yra dislokuota (...) Kaliningrado srityje branduoliniai ginklai yra dislokuoti. Ne strateginiai, bet jie yra dislokuoti, ir čia tokie gąsdinimai yra tuščias šūvis į orą.
„Lietuva savo pavyzdžiu siekė pademonstruoti, kad galima tai padaryti – galima tai padaryti pakankamai greitai, tačiau reikia atsisakyti iliuzijų, kurių aš šiandien girdžiu tam tikrose kalbose ir demonstruojama, kad vis dar puoselėjamos tam tikros viltys dėl bendradarbiavimo su Rusija, vėl girdžiu nuotaikas, kad grįšime prie normalaus bendradarbiavimo, kai karas pasibaigs“, – ketvirtadienį spaudos konferencijoje Vilniuje sakė Kyjive apsilankęs G. Nausėda.
G. Nausėdos teigimu, dialogo su Rusija atnaujinimas įmanomas tik pasikeitus režimui.
„Neapsigaudinėkime ir supraskime, kad nepasikeitus režimui pačiai režimo esmei tas dialogas bus vienpusis, kita pusė juo naudosis siekdama manipuliuoti, apgaudinėti ir kitaip mulkinti Vakarų valstybių vadovus. Nepastatykime patys savęs į tokią padėtį“, – kalbėjo G. Nausėda.
Šalies vadovas sakė netikintis, kad kai kurioms Europos šalims pavyks greitai atsisakyti priklausomybės nuo dujų iš Rusijos, nes ji iki šiol buvo didinama, o ne mažinama.
„Dėl gamtinių dujų nesu labai didelis optimistas, tai didžiulė infrastruktūrinė sistema, kai kurios valstybės darė žingsnius, nukreiptus ne į priklausomybės nuo Rusijos mažinimą, o atvirkščiai, į priklausomybės didinimą. Šiandien greitai važiavus į vieną pusę, sustabdyti ir apsukti automobilį į kitą pusę ir pradėti važiuoti į priešingą pusę kai kurioms valstybėms sekasi labai sunkiai. Turime daryti tuos žingsnius, kuriuos privaloma, Lietuva čia žengia pirmosiose gretose, bet dėl gamtinių dujų, deja, dar turi praeiti tam tikras laikas, kol kai kurios valstybės sugebės persiorientuoti“, – kalbėjo Lietuvos prezidentas.
I. Gelūno / BNS nuotr.
Ukrainai reikia sunkiosios karinės technikos, raketų sistemų
Lietuvos prezidentas Vakarų šalis ragina Ukrainai suteikti sunkiosios karinės technikos, raketų sistemų.
„Turime, pirmiausia, kalbėti apie tokių valstybių, kaip Jungtinės Amerikos Valstijos, Jungtinė Karalystė, Prancūzija, pagalbą Ukrainai, nes jei taip tektų prioritetizuoti, tai sunkioji technika, sunkiosios raktinės sistemos yra Ukrainos prioritetas numeris vienas“, – žurnalistams sakė šalies vadovas.
Jis pabrėžė, kad su Vakarų šalių pagalba kita ginkluote Ukrainos pajėgos yra „pakankamai neblogai apsirūpinusios“.
G. Nausėda teigė, kad bus siekiama, jog į šios ginkluotės siuntimo koordinavimą įsitrauktų NATO.
„Šitie dalykai turi būti koordinuojama NATO lygiu“, – teigė šalies vadovas.
G. Nausėda Ukrainoje lankėsi su Lenkijos, Latvijos ir Estijos prezidentais.
Pasak jo, vizito metu į Ukrainą nugabenta ginklų brigados dydžio vienetui apginkluoti, taip pat tam skirtą amunicija.
Padarykime taip, kad Rusija neturėtų gerų naujienų, kad ji turėtų tik blogas naujienas.
Ragina „netūpčioti“
Lietuvos vadovas pabrėžė, kad nesutarimai tarp Vakarų šalių dėl sankcijų Rusijai yra „geroji naujiena“ invaziją Ukrainoje tęsiančiai Maskvai.
ES diskutuojant dėl energijos išteklių embargo Kremliui, dalis Bendrijos šalių tam kategoriškai nepritaria.
Pastaruoju metu daugiausiai kliūčių vieningam ES sprendimui kelia Vengrija, kuri yra ypač priklausoma nuo rusiškų energijos išteklių. Pasak diplomatų, dėl sankcijų taip pat abejoja Vokietijos, Austrijos, Italijos vyriausybės.
„Padarykime taip, kad Rusija neturėtų gerų naujienų, kad ji turėtų tik blogas naujienas. (...) Labai svarbu, kad sankcijų prasme netūpčiotume arba nedarytume milimetro atstumo sprendimų. Turime daryti sprendimus, kurie duotų tam tikras pasekmes artimiausioje ateityje“, – kalbėjo G. Nausėda.
Jo teigimu, visos Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio viltys dabar yra „nukreiptos į tuos sprendimus, kuriuos galime padaryti kaip valstybių šeima“.
Pabrėžęs, kad Lietuva padarė tai, „kas buvo mūsų jėgose“, jis dar kartą paragino ES kuo greičiau suteikti Kyjivui kandidatės į Bendriją statusą.
Šiuo metu Ukrainos galimybes prisijungti prie ES vertina Europos Komisija.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Premjerė teigė norinti pamatyti įslaptintą Seimo komisijos medžiagą1
Premjerė Ingrida Šimonytė teigė, kad prieš apsispręsdama, ar palaikyti Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjo istoriją tyrusios komisijos išvadas, norėtų susipažinti su jos surinkta, bet įslaptinta medžiaga. ...
-
Į prezidentus kandidatuojantis D. Žalimas VRK pateikė per 22 tūkst. rinkėjų parašų1
Prezidento posto siekiantis Dainius Žalimas ketvirtadienį Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) pateikė per 22 tūkst. jo kandidatūrą remiančių rinkėjų parašų. ...
-
NATO pulkininkas P. Nielsenas: Lietuva niekada nebus viena, čia saugu gyventi16
Narystės NATO dvidešimtmetį mininti Lietuva yra saugi vieta gyventi ir priklausydama Aljansui ji niekada nebebus viena, sako NATO pajėgų integravimo vieneto Lietuvoje vadas pulkininkas Peteris Nielsenas. ...
-
V. Fiodorovas teigia esąs pavargęs nuo Darbo partiją lydinčių skandalų: galbūt laikas pasileisti1
„Darbiečių“ frakcijos Seime seniūnas Viktoras Fiodorovas teigia esąs pavargęs nuo Darbo partiją nuolat lydinčių skandalingų istorijų. Todėl politika teigia turįs partijai pasiūlymą „pasileisti“. ...
-
I. Šimonytė: mažųjų branduolinių reaktorių statyba turėtų būti svarstoma4
Energetikos ministerijos parengtoje strategijoje numačius galimybę po 2030-ųjų Lietuvoje vystyti mažos galios branduolinius reaktorius, premjerė Ingrida Šimonytė sutinka, kad tokia alternatyva turėtų būti svarstoma. ...
-
Darbo partijos būstinėje – neramumai: už vieno asmens veiksmus gali tekti atsakyti visai partijai?7
Darbo partija – vėl teisėsaugos akiratyje. Jos būstinėje antradienį apsilankė Finansinių nusikaltimų tyrimų (FNTT) tyrėjai. Tiesa, Europos prokuratūra neatskleidžia, dėl ko konkrečiai pradėjo tyrimą. Dabartinis partijos pirminin...
-
Premjerė apie ambasadoriaus Lenkijoje paieškas: tai – vis dar procese1
Premjerė Ingrida Šimonytė teigia, kad naujojo Lietuvos ambasadoriaus Lenkijoje paieškos vis dar vyksta. ...
-
V. Bakas apie Seimo VSD pranešėjo komisijos išvadą: tik aklas gali nematyti įrodymų7
Prezidentas Gitanas Nausėda neturėtų menkinti laikinosios komisijos darbo, sako parlamentiniam tyrimui dėl Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjo istorijos vadovavęs parlamentaras Vytautas Bakas. Pasak jo, tik aklas gali nematyti tyrimo i...
-
Seimo NSGK pirmininku konservatoriai siūlo skirti A. Pocių4
Valdančioji Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcija nauju Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininku siūlo skirti Arvydą Pocių. ...
-
I. Šimonytė gynybos finansavimo iniciatyvoje „4 procentai“ pasigenda lėšų šaltinių6
Verslui siūlant susitarti dėl 4 proc. šalies bendrojo vidaus produkto (BVP) skyrimo šalies gynybai, premjerė Ingrida Šimonytė sako šioje iniciatyvoje pasigendanti įvardytų lėšų šaltinių tokiam finansavim...