G. Nausėda: Rusijos gąsdinimai dėl branduolinių ginklų – tuščias šūvis į orą

Rusijos gąsdinimai dėl branduolinių ginklų Baltijos regione, Švedijai ar Suomijai įstojus į NATO, yra „tuščias šūvis į orą“, teigia Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda.

„Nežinau, ar galima naujai dislokuoti tai, kas iš esmės yra dislokuota (...) Kaliningrado srityje branduoliniai ginklai yra dislokuoti. Ne strateginiai, bet jie yra dislokuoti, ir čia tokie gąsdinimai yra tuščias šūvis į orą“, – ketvirtadienį žurnalistams sakė šalies vadovas.

Jis taip pat pabrėžė, kad Rusija kitų valstybių likimo nespręs.

„Jos pačios spręs, ar jos nori prisijungti prie NATO – ar tai nori padaryti Švedija, ar Suomija, ar Ukraina. Tai bus jų pačių sprendimo reikalas ir NATO aljansas svarstys tokias paraiškas ir priims sprendimus“, – teigė G. Nausėda.

Buvęs Rusijos prezidentas, Nacionalinio saugumo tarybos vadovas pavaduotojas Dmitrijus Medvedevas ketvirtadienį įspėjo, kad Rusija dislokuotų branduolinių ginklų netoli Baltijos valstybių ir Skandinavijos, jei Suomija ar Švedija nuspręstų įstoti į NATO.

Lietuvos krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas ketvirtadienį sakė, kad Rusijos svarstymai dislokuoti branduolinį ginklą Karaliaučiuje „atrodo gana keistai“, nes jis „visada buvo laikomas Kaliningrado srityje“.

Maskvos kariniai veiksmai Ukrainoje išprovokavo dramatišką Suomijos ir Švedijos visuomenių bei politikų nuomonės pasikeitimą dėl ilgametės karinio neprisijungimo politikos.

Suomija šią savaitę sakė, kad „per kelias savaites“ apsispręs, ar teikti paraišką įstoti į NATO. Švedija taip pat diskutuoja dėl narystės Aljanse.

Spaudos konferencijos vaizdo įrašas:

G. Nausėda perspėja ES valstybes nepuoselėti vilčių po karo vėl bendrauti su Rusija

Lietuvos prezidentas perspėja kai kurias Europos Sąjungos (ES) valstybes nepuoselėti vilčių pasibaigus karui vėl „normaliai“ bendradarbiauti su Rusija. G. Nausėda kartoja, kad Lietuva visai Europai pademonstravo, kad greitai atsisakyti rusiškų dujų yra įmanoma, tačiau jis  sako netikintis, kad tai pavyks skubiai padaryti kitoms žemyno valstybėms.

Nežinau, ar galima naujai dislokuoti tai, kas iš esmės yra dislokuota (...) Kaliningrado srityje branduoliniai ginklai yra dislokuoti. Ne strateginiai, bet jie yra dislokuoti, ir čia tokie gąsdinimai yra tuščias šūvis į orą.

„Lietuva savo pavyzdžiu siekė pademonstruoti, kad galima tai padaryti – galima tai padaryti pakankamai greitai, tačiau reikia atsisakyti iliuzijų, kurių aš šiandien girdžiu tam tikrose kalbose ir demonstruojama, kad vis dar puoselėjamos tam tikros viltys dėl bendradarbiavimo su Rusija, vėl girdžiu nuotaikas, kad grįšime prie normalaus bendradarbiavimo, kai karas pasibaigs“, – ketvirtadienį spaudos konferencijoje Vilniuje sakė Kyjive apsilankęs G. Nausėda.

G. Nausėdos teigimu, dialogo su Rusija atnaujinimas įmanomas tik pasikeitus režimui.

„Neapsigaudinėkime ir supraskime, kad nepasikeitus režimui pačiai režimo esmei tas dialogas bus vienpusis, kita pusė juo naudosis siekdama manipuliuoti, apgaudinėti ir kitaip mulkinti Vakarų valstybių vadovus. Nepastatykime patys savęs į tokią padėtį“, – kalbėjo G. Nausėda.

Šalies vadovas sakė netikintis, kad kai kurioms Europos šalims pavyks greitai atsisakyti priklausomybės nuo dujų iš Rusijos, nes ji iki šiol buvo didinama, o ne mažinama.

„Dėl gamtinių dujų nesu labai didelis optimistas, tai didžiulė infrastruktūrinė sistema, kai kurios valstybės darė žingsnius, nukreiptus ne į priklausomybės nuo Rusijos mažinimą, o atvirkščiai, į priklausomybės didinimą. Šiandien greitai važiavus į vieną pusę, sustabdyti ir apsukti automobilį į kitą pusę ir pradėti važiuoti į priešingą pusę kai kurioms valstybėms sekasi labai sunkiai. Turime daryti tuos žingsnius, kuriuos privaloma, Lietuva čia žengia pirmosiose gretose, bet dėl gamtinių dujų, deja, dar turi praeiti tam tikras laikas, kol kai kurios valstybės sugebės persiorientuoti“, – kalbėjo Lietuvos prezidentas.

 

I. Gelūno / BNS nuotr.

Ukrainai reikia sunkiosios karinės technikos, raketų sistemų

Lietuvos prezidentas Vakarų šalis ragina Ukrainai suteikti sunkiosios karinės technikos, raketų sistemų.

„Turime, pirmiausia, kalbėti apie tokių valstybių, kaip Jungtinės Amerikos Valstijos, Jungtinė Karalystė, Prancūzija, pagalbą Ukrainai, nes jei taip tektų prioritetizuoti, tai sunkioji technika, sunkiosios raktinės sistemos yra Ukrainos prioritetas numeris vienas“, – žurnalistams sakė šalies vadovas.

Jis pabrėžė, kad su Vakarų šalių pagalba kita ginkluote Ukrainos pajėgos yra „pakankamai neblogai apsirūpinusios“.

G. Nausėda teigė, kad bus siekiama, jog į šios ginkluotės siuntimo koordinavimą įsitrauktų NATO.

„Šitie dalykai turi būti koordinuojama NATO lygiu“, – teigė šalies vadovas.

G. Nausėda Ukrainoje lankėsi su Lenkijos, Latvijos ir Estijos prezidentais.

Pasak jo, vizito metu į Ukrainą nugabenta ginklų brigados dydžio vienetui apginkluoti, taip pat tam skirtą amunicija.

Padarykime taip, kad Rusija neturėtų gerų naujienų, kad ji turėtų tik blogas naujienas.

Ragina „netūpčioti“

Lietuvos vadovas pabrėžė, kad nesutarimai tarp Vakarų šalių dėl sankcijų Rusijai yra „geroji naujiena“ invaziją Ukrainoje tęsiančiai Maskvai.

ES diskutuojant dėl energijos išteklių embargo Kremliui, dalis Bendrijos šalių tam kategoriškai nepritaria.

Pastaruoju metu daugiausiai kliūčių vieningam ES sprendimui kelia Vengrija, kuri yra ypač priklausoma nuo rusiškų energijos išteklių. Pasak diplomatų, dėl sankcijų taip pat abejoja Vokietijos, Austrijos, Italijos vyriausybės.

„Padarykime taip, kad Rusija neturėtų gerų naujienų, kad ji turėtų tik blogas naujienas. (...) Labai svarbu, kad sankcijų prasme netūpčiotume arba nedarytume milimetro atstumo sprendimų. Turime daryti sprendimus, kurie duotų tam tikras pasekmes artimiausioje ateityje“, – kalbėjo G. Nausėda.

Jo teigimu, visos Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio viltys dabar yra „nukreiptos į tuos sprendimus, kuriuos galime padaryti kaip valstybių šeima“.

Pabrėžęs, kad Lietuva padarė tai, „kas buvo mūsų jėgose“, jis dar kartą paragino ES kuo greičiau suteikti Kyjivui kandidatės į Bendriją statusą.

Šiuo metu Ukrainos galimybes prisijungti prie ES vertina Europos Komisija.


Šiame straipsnyje: Gitanas Nausėdakaras UkrainojeUkrainaRusijabranduolinis ginklas

NAUJAUSI KOMENTARAI

NAUSĖDA...

NAUSĖDA... portretas
Nevaidink didvyrį. Banditinė Amerika atominį ginklą panaudojo 1945 metais kai antrasis pasaulinis karas jau buvo pasibaigęs...Kai Amerikai niekas negrasino. Kodėl šiandien negali Rusija atominio ginklo panaudoti kai ją puola iš visų pusių? Pasakysite, kad Rusija užpuolė Ukrainą?...Deja - tą karą sukėlė banditinė Amerika, padarydama perversmą Ukrainoje, o šiandien ji svetimomis rankomis kovoja prieš Rusiją. Ukraina - Amerikos banditų to karo instrumentas - atpirkimo ožys.

Stasys

Stasys portretas
1962 m. JAV sukėlė Karibų krizę sužinojusi, kad TSRS dislokavo Kuboje vidutinio nuotolio raketas su branduoliniu užtaisu. JAV buvo pasirengusi pradėti branduolinį karą vien dėl to, kad pašalinti TSRS raketas iš Kubos, t. y. iš savo panosies. Ukrainai įstojus į NATO jos teritorijoje atsirastų raketos, kaip jos atsirado Lenkijoje, Rumunijoje ir susidarytų situacija analogiška Karibų krizes metu, todėl Putinas bet kokia kaina privalo neleisti, kad Ukraina taptų NATO nare ir JAV raketos atsirastų po jo langais. Putinas aukoja karių gyvybes už Rusijos saugumą, o NATO kurstomas banderų klounas faktiškai aukoja dešimtys tūkstančių, o gal net šimtus tūkstančių ukrainiečių gyvybių vien už teisę įstoti į NATO. Tik idiotai gali aukoti savo gyvybes už narystę NATO gaujoje. Tiesiog nesuvokiama, kad ukrainiečiai nesupranta, kad jie eilinį kartą yra išnaudojami JAV ir NATO gaujos tikslams (2014 m. NATO siuntė jiems bandeles, o dabar ginklus).

ZZZ

ZZZ portretas
Jesau,toks pats bukas kaip ir jos bičiulis narkomanas Zenia :))))
VISI KOMENTARAI 10

Galerijos

Daugiau straipsnių