Posėdžio metu buvo aptarti aktualūs UNESCO pasaulio paveldo vietovės - Rygos istorinio centro apsaugos, tvarkymo ir naudojimo klausimai. Susitikimuose su Rygos istorinio centro apsaugos institucijomis pastebėti sveikintini paveldosaugos vadybos principai, kurie galėtų būti pavyzdžiu ir Vilniui.

Išvažiuojamojo posėdžio metu susitikta su Rygos miesto tarybos Miesto plėtros departamento, Latvijos valstybinės kultūros paminklų apsaugos inspekcijos, Rygos istorinio centro apsaugos ir plėtros tarybos atstovais ir Lietuvos ambasadoriumi Latvijoje Artūru Žukausku.

Anot Latvijos valstybinės kultūros paminklų apsaugos inspekcijos, nuo tada, kai 1997 m. Rygos istorinis centras buvo įrašytas į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą, tvarkant senamiestį buvo pastebėta daug problemų. Istoriniai pastatai ir jų autentiškumas buvo naikinamas, būta daug nesusikalbėjimo tarp inspekcijos, investuotojų ir Rygos miesto savivaldybės. Todėl, siekiant išsaugoti pasauliniu mastu svarbią vietovę, buvo nutarta, kad reikalingas griežtas įstatymas, pritaikytas išskirtinai Rygos istorinio centro apsaugai.

2005 m. įsigaliojęs Rygos istorinio centro išsaugojimo ir apsaugos įstatymas įnešė daug teigiamų pokyčių tvarkant senamiestį - buvo sustabdytos paveldui žalingos veiklos, ypatingas dėmesys pradėtas skirti dialogui tarp visų suinteresuotų šalių, diskusijos tapo viešos ir atviros visiems visuomenės nariams.

Rygos istorinio centro kaitai, kaip ir Vilniaus, didelę grėsmę kelia investuotojų siekis statyti aukštybinius statinius apsaugos zonose. Kaimyninė Latvija šiuo klausimu labiau pažengusi, nes yra nustačiusi aiškias ribas, kurių nevalia peržengti. Aukštybinių statinių statybos ypatingos svarbos paveldosauginėse zonose yra griežtai draudžiamos, taip pat numatytos naujų statinių tūrio ribos.

Priėmus įstatymą geriau laikomasi teisės aktų, miesto aplinka tapo labiau subalansuota, istoriniai pastatai įgijo naujus valdytojus ir tapo naudojami, restauravimui ir konservavimui pradėtos naudoti geresnės medžiagos, miesto planavimo ir naujų pastatų statybų konkursuose sudarytos sąlygos dalyvauti platesniam architektų ratui, o sprendimai priimami efektyviau, integruojant savivaldybės ir valstybės institucijų pozicijas, taip pat gaunama daugiau privačių lėšų kuriant kokybišką gyvenamąją aplinką Rygos istoriniame centre.

Vis dėlto, kaip pažymėjo inspekcijos atstovai, pasiruošimas įstatymui ir jo idėjų generavimas vyko jau kurį laiką dar prieš jį priimant. 2003 m. buvo įkurta skirtingų suinteresuotų šalių atstovus jungianti Rygos istorinio centro apsaugos ir plėtros taryba, kuri viešai diskutuoja dėl senamiesčio apsaugos, naujų projektų integravimo į istorinį centrą. Tarybos posėdžiai yra filmuojami, žinoma, kuris tarybos narys už kokį sprendimą pasisako. Taigi Rygos istorinio centro paveldo apsauga grindžiama viešumu, dialogu ir pagarba tarp valstybės institucijų bei visuomenės.

Dėl šios priežasties Latvijai Europos Tarybos Kultūros paveldo vertės pagrindų visuomenei (Faro) konvencijos priėmimas ir jos įgyvendinimas didelio pasipriešinimo nesukėlė, nes platforma piliečių įtraukimui į kultūros paveldo apsaugą ir konstruktyviam dialogui tarp visų suinteresuotų šalių buvo sukurta dar prieš pasirašant šią konvenciją.