Jo teigimu, apie mechaninį darbuotojų atleidimą nekalbama, o dėti lygybės ženklą tarp optimizavimo ir atleidimų yra visiškai nesuprantamas požiūris.

– Pirmadienį pasirašytas Nacionalinis susitarimas, kuris, jūsų nuomone, stiprins socialinį dialogą. Vis dėlto socialdemokratai kritikavo jį. Pavyzdžiui, susitarimu vyriausybė įsipareigojo optimizuoti viešąjį sektorių, bet neaišku, kurių sričių specialistai bus atleidžiami.

– Aš tiesiog nežinau, kurie čia socialdemokratai kritikuoja.

– Matyt, tie, kurie dar liko Socialdemokratų partijoje, nes toks yra jų viešas pareiškimas.

– Tai yra partijos pareiškimas, bet kol kas partija neturi savo frakcijos Seime, nėra parlamentinė. Manau, kad tai keista pozicija, nes, kalbant apie tikrąją socialdemokratiją, dialogas tikrai yra skatintinas ir mes, kaip centro, centro kairės politinė jėga, tikrai darome viską, kad tas susikalbėjimas, dialogas tarp valstybės, vyriausybės, verslo ir dirbančių asmenų, kuriems pirmiausia atstovauja profesinės sąjungos, būtų sklandus ir sprendimai būtų ieškomi kompromiso būdu, paisant visų suinteresuotų pusių interesų.

Manau, kad šio susitarimo esmė labai svarbi, ką paminėjo pačios profesinės sąjungos, – tai yra dialogo pakėlimas į visiškai kitokį lygmenį. Mes tą padarėme Trišalėje taryboje. Kai kas bandė skeptiškai žiūrėti, bet iš esmės sprendimas, kuris buvo padarytas, kalbant apie Darbo kodeksą, derybines galias sutelkti į Trišalę tarybą, aktyviai lyderiaujant vyriausybei.

Lygiai tas pats yra dabar: mes esame proceso lyderiai, turime socialinius partnerius, su kuriais privalome kalbėtis, kalbėjomės ir, kad ir labai kam nors nepatinka, kalbėsime, ieškosime subalansuotų sprendimų, kad būtų rastas konsensusas ir kompromisas.

– Premjere, nenutolkime nuo socialdemokratų klausimo. T. y. optimizuoti viešąjį sektorių vyriausybė įsipareigoja, bet neaišku, kurių sričių specialistai bus atleidžiami. Ir šis klausimas yra logiškas, nesvarbu – socialdemokratų ar ne.

– Jei socialdemokratams atrodo, kad optimizavimas susijęs su atleidimu, tai apgailėtina pozicija. Pirmiausia tai funkcijų, kurios būtinos valstybei, išgryninimas, ir toms funkcijoms atlikti reikalingas žmogiškųjų resursų nustatymas. Tai esminiai dalykai, o dėti lygybės ženklą tarp optimizavimo ir atleidimų yra visiškai nesuprantama pozicija.

– Vadinasi, darbuotojų nesumažės, tik jų funkcijos kažkiek keisis?

– Mes nekalbame apie mechaninį darbuotojų atleidimą.

– Konstitucinis Teismas (KT) šiandien grįžta prie dvigubos pilietybės klausimo. Ne kartą jau buvo sakyta, kad reikia keisti Konstituciją. Jūsų nuomone, koks gali būti atsakymas? Kokio tikėtumėtės?

– Aš tikiuosi iš KT atsakymo. O koks jis bus, tikrai negaliu pasakyti nei aš, nei kuris kitas šalies politikas. Mums dar kartą reikia KT pozicijos, kad būtų galima spręsti, kaip mes šias problemas turėsime sureguliuoti, nes dvigubos pilietybės klausimas yra aktualus, rūpimas daugeliui mūsų piliečių, išvykusių iš Lietuvos. Manau, kad po šito KT sprendimo politikams bus aiškiau, ką daryti toliau.

– O jei ir vėl atsakymas bus toks, kad reikia keisti Konstituciją, kas labai tikėtina, jūs, kaip premjeras, turite kitų variantų, ką galima daryti?

– Po KT galutinio verdikto ir paaiškinimo, kad vienintelis kelias yra keisti Konstituciją, visų politikų, palaikančių dvigubos pilietybės idėją, uždavinys – surengti referendumą, įtikinti žmones jame dalyvauti, kad referendumas įvyktų ir kad būtų priimtas sprendimas. Tada beliekas vienintelis kelias.

– Pradžioje buvo skelbta, kad biudžete nėra numatytų lėšų Kauno S. Dariaus ir S. Girėno stadiono rekonstrukcijai, bet vėliau pasirodė žinia, kad vis dėlto pinigų rasite. Kokia situacija, kada turėsime stadioną, kuriame nebus gėda priimti stipriausias pasaulio futbolo komandas? Juk dabar nacionalinė rinktinė žaidžia 5 tūkst. žiūrovų galinčiame priimti stadione.

– Savaime suprantama, jog šaliai reikia bent vieno tokio stadiono, kuris atitiktų visus standartus. O dėl žiūrovų skaičiaus – stadione gali tilpti 15 tūkst., bet jis gali surinkti 5 tūkst. Tai visiškai skirtingi dalykai.

– Bet infrastruktūra – atvažiuoja anglai ir nėra kur pastatyti automobilių.

– Vykdomi projektai, kurie tikrai bus kitais metais finansuojami, o bendra pozicija – naujų projektų nepradėti. Bet, atsižvelgdami į susiklosčiusią situaciją, mes labai konkrečiai svarstysime ir rasime reikalingas lėšas pradėti projektą, juo labiau kad remiame visas savivaldybes, kurios aktyviai dalyvauja, turi idėjų ir savo lėšomis prisideda prie projektų įgyvendinimo.

Kalbant apie Kauno stadioną ir Kauno savivaldybės indėlį, yra tikrai svarūs argumentai, kad šis projektas gali būti pradėtas įgyvendinti jau šiais metais ir per artimiausius porą metų turėtų būti pabaigtas.

– Tarkim, dėl vyriausybės ar biudžeto lėšų projektas nesustos?

– Nesustos.

– Yra įregistruotas interneto adresas www.skvernelis2019.lt. Ar pats nusipirkote šį adresą besiruošdamas artėjantiems prezidento rinkimams?

– Nežinau, kieno tai projektas ir kieno nuosavybė šis vardas.

– Bet patiktų jums toks adresas?

– Nematau prasmės tokį adresą turėti.

– Šiandien Kovos su skurdu diena. „Eurostat“ duomenimis, trečdalis Lietuvos skursta. Ką planuojate, kad šie skaičiai mažėtų?

– Seimui pateiktas kitų metų biudžetas, kur skurdo ir socialinės atskirties mažinimui numatytos didžiulės investicijos – daugiau nei 600 mln. eurų. Tai palies būtent tuos mūsų visuomenės narius, kurie gyvena už skurdo ribos arba arti jos. Pirmiausia – pensininkus, socialiai remtinus asmenis, neįgalius asmenis, gyvenančius iš pašalpos pensijos, minimalią algą uždirbančius, galiausiai šeimas, auginančias vaikus.

– Kokiu būdu palies? Išmokomis?

– Tiesioginiu būdu – per sumažėjusius mokesčius ir didesnes pajamas.