Už nutarimo projektą dėl specialiosios komisijos sudarymo balsavo 58 Seimo nariai, 47 buvo prieš ir 18 susilaikė.

Siūlymą pristačiusi Regionų frakcijos seniūnė Rita Tamašunienė teigė, kad komisija atsakytų į klausimą, ar Lietuvos saugumo nebūtų galima užtikrinti ir be nepaprastosios padėties režimo pasienyje su Rusija ir Baltarusija.

Mes norime gauti atsakymus, ar tikrai nėra kitų būdų ir vidaus reikalų ministrės išvardintos priemonės negali būti vykdomos nepaskelbus nepaprastosios padėties.

„Atsižvelgdami į tai, kad nepaprastoji padėtis Lietuvoje tęsiasi ilgiau kaip metus, pratęsta iki kovo 16 dienos, manome, kad tiek valdančiajai daugumai, tiek Seimui svarbu informuoti visuomenę ir patiems būti užtikrintiems, kodėl mums nepaprastosios padėties režimo šiandien reikia“, – pristatydama projektą sakė R. Tamašunienė.

Seimas nepaprastąją padėtį Rusijos ir Baltarusijos pasienyje šią savaitę pratęsė dar trims mėnesiams, iki kitų metų kovo 16 dienos imtinai. Nepaprastosios padėties režimas visoje šalyje buvo įvestas vasario 24 dieną, Rusijai pradėjus karą prieš Ukrainą, ir pratęstas jau du kartus, bet galop paliktas pasienyje su Rusija ir Baltarusija.

„Mes norime gauti atsakymus, ar tikrai nėra kitų būdų ir vidaus reikalų ministrės išvardintos priemonės negali būti vykdomos nepaskelbus nepaprastosios padėties, nes užtikrinti sienų saugumą, nacionalinį saugumą nesant realiai grėsmei mes tikrai galime kitais būdais“, – sakė Regionų frakcijos seniūnė.

Nutarimo projektą dėl nepaprastosios padėties kontrolės komisijos pateikė 51 opozicinių frakcijų parlamentaras. Pagal opozicijos atstovų siūlymą, komisija būtų buvusi sudaryta iš leidimą dirbti su slapta informacija turinčių parlamentarų ir jai būtų buvę pavesta vykdyti nepaprastosios padėties parlamentinę kontrolę.

Seimo opozicija praėjusį pavasarį jau buvo siūliusi sudaryti komisiją, kuri atliktų nepaprastosios padėties parlamentinę kontrolę, tačiau iniciatyva buvo atmesta.