- Milena Andrukaitytė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
21 metų cenzas kandidatuojant į Seimą vietoj dabartinio 25 metų būtų logiškas, suvienodinant Seimo ir Europos Parlamento rinkimų reikalavimus, sako Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.
Pasak tokią Konstitucijos pataisą dar praėjusią kadenciją inicijavusios dabartinės parlamento vadovės, projektas iki pavasario sesijos pabaigos turėtų grįžti į Seimo salę svarstymui. Jam dar aną kadenciją pritarta po pateikimo, taip pat pateikta teigiama buvusios Vyriausybės išvada.
„Amžiaus cenzas į Europos Parlamentą yra nuo 21 metų, irgi yra tam tikra logika suvienodinti kandidatavimo amžių, nes dabar tie kandidatai, kurie jau yra dalyvavę Europos Parlamento rinkimuose, po to turi sėsti ant atsarginių suolelio ir kelerius metus laukti savo eilės kandidatuojant į nacionalinį parlamentą“, – per spaudos konferenciją Seime ketvirtadienį sakė V. Čmilytė-Nielsen.
Amžiaus cenzas į Europos Parlamentą yra nuo 21 metų, irgi yra tam tikra logika suvienodinti kandidatavimo amžių.
„Mes užsitikrinę (politinę paramą) šį įstatymo projektą atnešime į Seimo posėdžio salę iki sesijos pabaigos“, – sakė parlamento vadovė.
Ji pažymėjo, kad vien valdančiųjų balsų projektui neužteks, nes Konstitucijos pataisai priimti reikia 94 balsų.
Anot V. Čmilytės-Nielsen, nors būta svarstymų kandidatavimo amžių mažinti dar labiau, iki 18 metų ribos, 21 metai pasirinkti kaip kompromisas.
„Tai yra kompromisinis siūlymas, buvo akivaizdu, kad užsibrėžus 18 metų tikslą palaikymą būtų sunkiau rasti tokiam sprendimui. Mes turime žiūrėti į realią situaciją, kad Seime būtų pasiektas toks sprendimas, reikia keisti Konstituciją, reikia 94 balsų“, – sakė Seimo pirmininkė.
Ji teigė, kad kandidatavimo amžiaus cenzo mažinimas yra „tiesiausias ir paprasčiausias būdas parodyti jauniems žmonės, kad mes jais pasitikime“.
„Gerai žinau šio idėjos kritikų požiūrį, kad neva tokie jauni žmonės dar nėra pasiruošę priimti svarbius sprendimus, tačiau mes šiuo atveju kalbame apie rinkimus, ne apie paskyrimą į Seimą. Pakeitus kandidatavimo amžių jauniausiems kandidatams dar reikės pelnyti rinkėjų pasitikėjimą, įrodyti, kad jie yra verti“, – kalbėjo V. Čmilytė-Nielsen.
Liberalų sąjūdžio frakcijos atstovas Andrius Bagdonas pažymėjo, kad dabar kandidatavimo į parlamentą amžiaus cenzo riba yra aukštesnė nei kandidatuojant į savivaldą ar Europos Parlamentą.
„Meru, savivaldybės tarybos nariu galima būti sulaukus 18 metų, į Europos Parlamentą galima kandidatuoti nuo 21 metų, tačiau į Lietuvos parlamentą amžiaus cenzas yra 25-eri metai ir manome, kad tas amžiaus cenzas iš tiesų nėra tinkamas“, – sakė A. Bagdonas.
Liberalų sąjūdžio pirmininkė V. Čmilytė-Nielsen dar praėjusią kadenciją registravo Konstitucijos pataisą, kuria siūloma leisti į Seimą kandidatuoti nuo 21 metų vietoj dabartinių 25-erių.
Praėjusios kadencijos Vyriausybė šiam projektui yra pateikusi teigiamą išvadą, projektas yra įtrauktas į Seimo pavasario sesijos darbų programą.
Pagal Lietuvoje galiojančius įstatymus, 21-erių sulaukęs asmuo jau gali būti renkamas į Europos Parlamentą, o 25 metų riba renkant asmenis į nacionalinius parlamentus yra didžiausia visoje Europos Sąjungoje, šį cenzą taiko tik dar trys šalys: Italija, Graikija ir Kipras.
Kad Konstitucijos pataisos būtų priimtos, dėl jų Seime turi būti balsuojama du kartus. Pakeitimai laikomi priimtais, jei per kiekvieną balsavimą jiems pritaria ne mažiau nei du trečdaliai parlamentarų – 94 Seimo nariai.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
EP rinkimai: devynios partijos VRK privalo pateikti surinktus parašus
Ketvirtadienis yra paskutinė dienai, kai dalis Europos Parlamento (EP) rinkimuose dalyvaujančių partijų privalo Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) pateikti surinktus rinkėjų parašus. ...
-
KT skelbs sprendimą Seimo nario R. Žemaitaičio apkaltos byloje7
Konstitucinis Teismas (KT) ketvirtadienį skelbs išvadą Seimo nario Remigijaus Žemaitaičio apkaltos byloje. ...
-
Seimas balsuos, ar griežtinti taksi ir pavežėjų veiklą3
Seimas ketvirtadienį apsispręs, ar nuo 2025-ųjų sugriežtinti taksi ir pavežėjų veiklą – parlamentarai balsuos dėl naujus apribojimus ir įpareigojimus numatančių Kelių transporto kodekso pataisų. ...
-
Prezidentas lankysis Vokietijos brigados būstinėje Vilniuje
Prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį susitiks su Vokietijos brigados pirminio valdymo elemento kariais ir aplankys brigados būstinę Vilniuje. ...
-
Parlamente – antras balsavimas dėl VSD pranešėjo komisijos išvados1
Seimas ketvirtadienį planuoja antrą kartą balsuoti dėl Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjo informaciją tyrusios laikinosios Seimo komisijos išvados. ...
-
Seimas balsuos dėl sankcijų pratęsimo rusams, baltarusiams, vėl siūloma riboti keliones
Parlamente ketvirtadienį numatytas galutinis balsavimas dėl nacionalinių sankcijų pratęsimo Rusijos ir Baltarusijos piliečiams. ...
-
Liberalai inicijuoja gynybos forumą, diskutuos kaip finansuoti krašto apsaugą5
Valdančiajai koalicijai priklausantis Liberalų sąjūdis inicijuoja gynybos forumą, kuriame partijos nariai su ekspertais diskutuos dėl tvaraus gynybos finansavimo ir suformuos siūlymus Vyriausybei. ...
-
Prezidentas įvertino savo ir I. Šimonytės kadencijos klaidas: ji ne politikė45
Vertindamas savo ir premjerės Ingridos Šimonytės didžiausias klaidas, antrosios kadencijos siekiantis prezidentas Gitanas Nausėda akcentavo, kad konservatorės užsispyrimas ne visada yra gera savybė. ...
-
G. Nausėda: ne paslaptis, kad Lietuvoje tebėra norinčiųjų formuoti teisėjų klanus4
Antrosios kadencijos poste siekiantis prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad Lietuvoje tebėra norinčiųjų formuoti vadinamuosius teisėjų klanus. ...
-
G. Nausėda: jei K. Navickas nesugebėtų atsakyti į klausimus, turiu teisę netvirtinti jo ministru3
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad jeigu žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas nesugebėtų atsakyti į jam skirtus nepatogius klausimus, tuomet šalies vadovas gali netvirtinti jo Vyriausybėje, ministrų kabinetui grąžinus įgaliojimus po pr...