- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Laisvės partijos užmojis pažaboti seksualinį smurtą vienas kitam prieš lytinius santykius duodant sutikimą, mūsų šalyje pasitiktas audringai. Vieni jį palaiko, kiti – nesupranta, kaip tą įgyvendinti praktikoje, o štai kiti aršiai prieštarauja. Ar toks įstatymas galėtų išgelbėti prievartaujamus žmones?
Jei toks Laisvės partijos siūlymas būtų priimtas, prieš seksą kiekvienas turės gauti aiškų sutikimą. Jei jo nebus – gresia kalėjimas, kadangi seksas be sutikimo gali būti prilygintas lytinei prievartai. Jos, pasak iniciatorių, daugiausiai yra tarp vedusių ar kartu gyvenančių žmonių.
Tačiau kaip fiksuoti sutikimą norint pasimylėti? Ar tam kaskart būtinas ranka rašytas raštelis? O gal net notaro patvirtintas dokumentas? Apie tai šio vakaro laidoje mintimis dalinsis naujojo įstatymo iniciatorė, Laisvės partijos narė Morgana Danielė, advokatas Valdemaras Bužinskas ir naujienų portalo tv3.lt politikos naujienų apžvalgininkė Eglė Samoškaitė.
Ar tas vaikinas, savaitgalį einantis į naktinį klubą, turėtų nešiotis kažkokį blanką, ir merginai prie baro sakyti, kad pasirašytų?
Nors Lietuvoje toks įstatymo siūlymas daugeliui atrodo kaip naujiena, anot M. Danielės, iš tiesų jį turi jau 13 Europos šalių.
„Šis perėjimas vyksta jau 15 metų. Jo esmė nuo prievarta grįstos teisinės bazės – įrodinėjimo, kad buvo smurtas, kad auka aiškiai pasipriešino, pasakė „ne“, priešinosi fiziškai ir visaip kitaip – pereiti prie sutikimu grįstos bazės, kuomet aiškinamasi, ar tas sutikimas apskritai buvo. Tai reiškia, kad mes atsisakome automatinio manymo, kad jeigu tu fiziškai nesipriešini, kaip ir sutinki santykiauti ir galima tų veiksmų imtis“, – sakys M. Danielė.
Seimo narei pritars ir E. Samoškaitė, kuri pastebės, kad dažniausiai visa atsakomybė užkrauna potencialiai aukai.
„Dabar pereinama prie palengvinimo potencialiai aukai, t.y. kad potencialus kaltinamasis galėtų įrodinėti, buvo sutikimas ar ne, kaip jis jį suprato, kaip paklausė. Iš vienos pusės, tai yra psichologinis palengvinimas. O antra vertus, kitose Europos šalyse prie to prieita dėl to, nes tam tikrais atvejais žmonės būna ištikti stabo. Jie negali reaguoti, priešintis“, – pastebės žurnalistė.
Ir vis dėlto toks siūlymas suprantamas ne visiems. Štai advokatas V. Bružinskas laidoje pastebės, kad aplink įstatymą – daug neaiškumų: „Kad ir kiek savo fantaziją bepaleisčiau, sunkiai matau tarpą, kur tokiose situacijose galėtų atsirasti momentas rašytiniam sutikimui. Kitaip bus sunku įrodyti. Ar tas vaikinas, savaitgalį einantis į naktinį klubą, turėtų nešiotis kažkokį blanką, ir merginai prie baro sakyti, kad pasirašytų? Ar tai turėtų būti kažkokia sutartis, kur būtų numatytos teisės, pareigos, būdai, sankcijos?“
M. Danielė tikins, kad geriausia sutikimo įgyvendinimą praktikoje būtų galima įsivaizduoti per nepilnamečių reglamentavimą. „Mes savo teisinėje bazėje jau turime tokią sąvoką, kaip sutikimo davimas nuo tam tikro amžiaus. Teisės akte tikrai neparašyta, kaip nepilnametis tą padaro – merkia akį ar parašo raštelį. Tačiau aišku, kad visais atvejais iškilus ginčui, tą aiškinasi teismas. Ir aš tikrai pritarsiu, kad šios bylos visuomet yra nelengvos. Tačiau smurto užkardymas irgi nėra lengva užduotis, ypač tokioje visuomenėje, kaip Lietuvos“, – savo poziciją išsakys M. Danielė.
Morgana Danielė/TV3 laidos stopkadras
Vis dėlto advokatas V. Bružinskas bus kitokios nuomonės – anot jo, pavyzdys su paaugliais šiam kontekstui tikrai nėra tinkamas.
„Ar nepilnametis duos rašytinį sutikimą lytiniams santykiams, ar neduos, laikoma, kad pagal savo psichologinį išsivystymą, jis negali pilnai realizuoti savo valios. Todėl visais atvejais, jei yra santykiaujama su nepilnamečiu, visi sutikimai – kad ir kaip įmantriai bebūtų parašyti – praktiškai jokios įrodomosios reikšmės neturi, arba turi labai menką“, – teigs advokatas.
Vos pasigirdus kalboms apie šio įstatymo siūlymą, daugelis gyventojų garsiai ėmė reikšti savo nepasitenkinimą. Anot M. Danielės, didžioji dalis žmonių, kurie nukenčia nuo seksualinio smurto ir vertimo lytiškai santykiauti, yra moterys. Tad ar gali būti, kad tokio įstatymo labiausiai baiminasi vyrai?
„Būtent moterys daugiausiai kreipiasi į pagalbos centrus. Dabar pirmą kartą ateitų atsakomybė ir vyrui, arba tam inicijavusiam asmeniui, nes jo atsakomybė yra būti įsitikinusiam. Atsiranda baimė, mintis, kaip aš dabar būsiu puolamas? Tai – svarbus pokytis. Bet šiandien tas pyktis, kurį jaučiame iš visuomenės, man atrodo, labiausiai kyla iš čia – šiandien supranti, kad ir tu pats esi atsakingas, jei imiesi šių veiksmų, ir kad tau ši atsakomybė gali grėsti“, – tikins laidoje M. Danielė.
Laida „Karštai su tv3.lt“ – pirmadieniais 20 val. per TV3.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Merų sukilimas: kaltina pinigų ieškant svetimose kišenėse7
Merai sukilo prieš Laisvės partijos siūlymą lėšų gynybai imti iš savivaldybių. Aiškina, kad ir taip pinigų vos užtenka, tad apie jokį pajamų mokesčio perskirstymą negali būti nė kalbos. Be to, kaltina partijos lyderę ...
-
VRK: baigėsi parašų rinkimo terminas į EP rinkimus
Ketvirtadienį baigėsi parašų rinkimas už kandidatų sąrašus rinkimuose į Europos Parlamentą (EP). Reikiamą skaičių parašų surinko septynios partijos, skelbia Vyriausioji rinkimų komisija. ...
-
Per mokymus VRK galimai nutekino tūkstančių rinkėjų duomenis2
Rinkimų repeticijos metu Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) galimai nutekino tūkstančių rinkėjų duomenis, praneša portalas „lrytas.lt“. ...
-
G. Landsbergis su Filipinų pareigūnais aptarė Kinijos grėsmę, dvišalį bendradarbiavimą8
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis ketvirtadienį Maniloje su FIlipinų pareigūnais atarė dvišalį bendradarbiavimą, Kinijos grėsmę. ...
-
EP rinkimai: mažiausiai dviem partijoms nepavyko surinkti privalomo rinkėjų parašų skaičiaus
Mažiausiai dviem partijoms, norinčioms dalyvauti Europos Parlamento (EP) rinkimuose, nepavyko surinkti privalomo rinkėjų skaičiaus, dėl to jos negalės kelti savo kandidatų sąrašų. ...
-
KT sprendimas dėl R. Žemaitaičio nenustebino: įžvelgia pavojų politinei cenzūrai4
Seimo opozicijos nenustebino ketvirtadienį paskelbtas Konstitucinio Teismo (KT) sprendimas pripažinti parlamentarą Remigijų Žemaitaitį sulaužius Seimo nario priesaiką ir pažeidus Konstituciją. Nepaisant to, kai kurie parlamentarai įžvelgia pavojing...
-
Įvertino KT verdiktą dėl R. Žemaitaičio: tai rodo, kad kalbėjimas turi ribas5
Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako, kad Konstitucinio Teismo (KT) pripažinimas Seimo narį Remigijų Žemaitaitį sulaužius priesaiką ir pažeidus Konstituciją rodo, jog politikų kalbėjimas turi ribas. ...
-
Muitinė tikrina I. Vėgėlės šeimos valdomos „Vilpros“ veiklą, finansinę apskaitą10
Muitinės departamentas, reaguodamas į žurnalistų kolektyvo „Biuro“ tyrimą „Kandidatas ir kondyškės“, ėmėsi tikrinti kandidato į prezidentus Igno Vėgėlės šeimos valdomą įmonę „Vilpra“, prane&scaro...
-
Nepalankaus KT sprendimo sulaukęs R. Žemaitaitis žada atsisakyti Seimo nario mandato9
Konstituciniam Teismui pripažinus, kad Remigijus Žemaitaitis sulaužė priesaiką, jis pats žada artimiausiu metu atsisakyti Seimo nario mandato. ...
-
Paveiksliuke – degantis kūdikis: Laisvės partija bando gesinti gaisrą20
Internautai ūžia: Laisvės partija kvietimą registruotis į referendumą dėl Lietuvos pilietybės išsaugojimo iliustravo paveiksliuku su degančiu kūdikiu. Tiesa, partija įrašą netrukus pašalino. ...