Tarp Prezidentūros ir Seimo bręsta konfliktas: nesutariama dėl teisėjos kandidatūros

Tarp Seimo ir prezidento bręsta dar viena trintis.

Šią savaitę Gitanas Nausėda pasirašė dekretą, kuriuo parlamentui teikia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjos Dalios Višinskienės kandidatūrą į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) teisėjas. Prezidento sprendimas D. Višinskienę siūlyti į aukštesnes pareigas iš esmės sutapo su viešojoje erdvėje garsiai nuskambėjusia uostamiesčio naujienų portalo „Atvira Klaipėda“ bylos istorija, kurioje figūravo būtent minimos teisėjos pavardė.

D. Višinskienė yra viena iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) kolegijos teisėjų, priėmusių rezonansą kėlusį sprendimą, kad portalas pažeidė duomenų apsaugos taisykles, nes viename straipsnyje apie savivaldybės bendrovės viešuosius pirkimus nurodė pirkimų dalyvės savininko tapatybę.

Po šio sprendimo LVAT pirmininkas Gintaras Kryževičius inicijavo bylos peržiūrą. Kaip sakė pats pirmininkas, jo neįtikino kolegų priimto sprendimo argumentai. Ir šiame kontekste nuomonės dėl D. Višinskienė paaukštinimo pareikšti netruko politikai. Kai kurių teigimu, susiklosčius naujoms aplinkybėms ir kilus abejonėms dėl sprendimo, kurį priimant dalyvavo ir D. Višinskienė, savo ketinimus iš naujo privalėjo įvertinti ir prezidentas – pirmiausiai, keliant klausimą, ar Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjos kandidatūra į LAT teisėjas yra tinkama. Savo ruožtu tokie pareikšimai ir bandymai susieti „Atviros Klaipėdos“ bylą su teisėjos paaukštinimu taip pat neliko nepastebėti Prezidentūroje. Jos koridoriuose svarstyta, ar taip viešai pasisakantys politikai neištrūksta iš teisinės valstybės rėmų. Taigi kilus nesutarimams dėl minimos teisėjos kandidatūros, diskusijos greitai gali virsti abipusių kaltinimų prisodrintais ginčais dėl to, kas iš tikrųjų yra už laisvą žiniasklaidą ar už teisinės valstybės principus.

Savo ruožtu Seimo opozicijos ir valdančiųjų stovyklose vertinimai įvairūs. Konservatorių atstovas neslepia, kad frakcijos kolegoms jau dabar kyla įtarimų dėl prezidento teikimo, pečiais dėl to paties trūkčioja ir socialdemokratų frakcijos seniūnas. Tuo tarpu „valstietė“ Agnė Širinskienė stoja Prezidentūros pusėn. Artėjant momentui, kuomet prezidento teikiama kandidatė pasieks Seimą, „valstietė“ tikino matanti bręstantį konfliktą, tačiau, jos teigimu, tai veikiausiai nebus nesutarimai dėl teisinių klausimų. A. Širinskienė įsitikinusi, kad balsavimuose dėl teisėjos Seime  pagrindinį toną užduos G. Nausėdos ir konservatorių politinio konflikto logika.

M. Lingė: norisi tikėti, kad prezidentas turi pilną informaciją

Konservatorių frakcijai priklausantis Mindaugas Lingė pripažįsta, kad prezidento išreikšta valia Seimui teikti D. Višinskienės kandidatūrą kelia klausimų.

„Mes frakcijos sudėtyje dar nesame šio klausimo svarstę, bet, kaip rodo praktika, skiriamų pareigūnų atveju visada turime susitikimus, kurių metu iškyla pačių įvairiausių klausimų kandidatams“, – Eltai teigė konservatorius.

M. Lingė neatmetė galimybės, kad jo atstovaujama frakcija Seime D. Višinskienės pirmiausiai prašys komentarų būtent dėl teisėjos sprendimo rezonansą kėlusioje „Atviros Klaipėdos“ byloje. Mat, leido suprasti politikas, viešojoje erdvėje garsiai nuskambėję teisėjų kolegijos sprendimai gali būti tam tikru indikatoriumi vertinant ir profesionalumą, ir teisėjų tinkamumą būti paaukštintiems pareigose.

„Tuo labiau, kad ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininkas priėmė sprendimą peržiūrėti šią bylą. Kaip žinia, ir pats pirmininkas minėjo, kad tai vos trečias kartas jo buvimo pirmininku laikotarpiu, kai yra toks veiksmas inicijuojamas. Tai reiškia, kad tai nėra dažnas reiškinys. Ir tai leidžia daryti prielaidą, kad su sprendimu nėra viskas gerai. Taigi ir su kompetencijos klausimais, matyt, galėjo būti tam tikrų niuansų“, – sakė M. Lingė.

Dar prieš savaitę kėlęs klausimą, ar prezidentas, neturėtų iš naujo apsvarstyti siūlomos D. Višinskienės tinkamumo būti skirtai į aukštesnes pareigas, politikas toliau svarstė, kodėl visgi prezidentui dvejonių dėl siūlomos teisėjos taip ir nekilo.

„Dabar populiaru, kad prezidentas ne visais klausimais yra pilnai informuojamas. Tai norisi tikėti, kad ir šiuo klausimu prezidentas turi pilną informaciją ir vertina tą informaciją bei kandidatūrą iškilusių aplinkybių kontekste“, – teigė M. Lingė.

Teisinėje valstybėje teismo sprendimus mes turime vykdyti, o ne užsiimti atitinkamais komentarais.

„Jeigu prezidentas nemato, kad tos aplinkybės būtų svarbios ir, kad jos nesukelia klausimų dėl profesionalumo – tai yra prezidento sprendimas. Tai yra jo teisė, jis nebūtinai privalo vadovautis ir, kaip matome, teikia kai kurias kandidatūras, kurių, galbūt, neatrenka ir (Teisėjų – ELTA) atrankos komisija. Bet tai yra prezidento teisė“, – sakė M. Lingė, galvoje turėdamas šią savaitę prezidento į Aukščiausiojo Teismo teisėjus pateiktą Jūratės Varanauskaitės kandidatūrą.

Neįtikino Prezidentūros argumentai dėl D. Višinskienės

Ar „Atviros Klaipėdos“ istorija neturės įtakos G. Nausėdai teikti D. Višinskienės kandidatūrą į aukštesnes pareigas šią savaitę Prezidentūros teiravosi ELTA. Deklaruodama savo poziciją, Prezidentūra akcentavo, kad Konstitucija draudžia nurodinėti, kaip turėtų būti vykdomas teisingumas.

Komentuodamas šią poziciją, konservatorius nesutiko su Prezidentūros atsakyme tarsi nurodyta pozicija, kad politikų kritiški komentarai dėl „Atviros Klaipėdos“ bylos bei apeliavimas, kad, galbūt, dėl to reikėtų atsisakyti siūlymo paaukštinti D. Višinskienę pareigose, yra ne kas kita, kaip politinis spaudimas teismams.

„Nekvestionuoju teismo sprendimo. Teisinėje valstybėje teismo sprendimus mes turime vykdyti, o ne užsiimti atitinkamais komentarais. Nuo to aš atsiriboju. Tačiau visa istorija nėra tik apie bylą, į kurią, tikrai politikams nereikia kištis. Bet yra apie kandidatūrą užimti aukštesnes pareigas. O kandidatūrą tvirtina Seimas. Mes, politikai, esame įtraukti ir nesame eliminuoti šiuo klausimu. Mes prisiimsime atsakomybę už priimtą sprendimą, nes balsuosime Seime. Jei tai ir vadinasi politizavimu – tai tada reikia keisti Konstituciją ir išimti Seimą iš teisėjų skyrimo tvarkos“, – samprotavo M. Lingė.

Todėl, tęsė politikas, natūralu, kad bent jau TS-LKD frakcijos nariams kils klausimų dėl D. Višinskienės kandidatūros.

„Kolegos, ko gero, turės eilę klausimų, kurie, matyt, nemaža dalimi bus nulemti ir bylos, dėl kurios Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininkas yra pradėjęs peržiūrėjimą. Mes dar nesame diskutavę apie pačios kandidatūros tinkamumą, tačiau pavieniams kolegoms yra kilusių rimtų abejonių“, – neslėpė M. Lingė.

A. Sysas: prezidentas paskutiniu metu daro sprendimus, kurie nepuošia institucijos

Tai, kad Seimo nariams gali kilti klausimų dėl prezidento teikiamos kandidatūros pažymėjo ir socialdemokratų frakcijos seniūnas Algirdas Sysas. Politikas neslėpė, kad jam keistu pasirodė ne tik teismo sprendimas atmesti „Atvira Klaipėda“ skundą dėl Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos sprendimo, tačiau ir prezidento užimta laikysena – Seimui teikti D. Višinskienės kandidatūrą.

„Visiškai sutinku su kolegomis, kurie kritikuoja tokių teisėjų darbą Aukščiausiame Teisme, nes jie formuoja teisinę praktiką. Aš manau, kad mes Lietuvoje užsižaidėme su visokiais slaptais dalykais. Kokia gali būti paslaptis, jei tai yra mokesčių mokėtojų pinigai ir kažkas daro sandorius ir uždirba pelnus“, – stebėjosi A. Sysas.

„Kaip galima slėpti nuo mokesčių mokėtojų jų pinigų panaudojimą ir dar prisidengti asmens duomenų apsauga“, – pridūrė jis.

Todėl, svarstė socialdemokratas, prezidento siūloma kandidatūra ir Prezidentūros komentarai argumentuojant šį teikimą, atrodo keistoki.

„Prezidentas labai keistai įvairiomis situacijomis elgiasi“, – teigė A. Sysas.

E. Gentvilas: žiūriu į situaciją nešališkai, lauksiu susitikimų ir komentarų

Kiek kitokią nuomonę dėl D. Višinskienės kandidatūros išsakė Liberalų sąjūdžio frakcijos pirmininkas Eugenijus Gentvilas. Politikas pažymėjo, kad dėl prezidento siūlomo teisėjos paaukštinimo spręs nesivadovaujant ažiotažą sukėlusia byla. Visgi, jo teigimu, logiška jei jo vadovaujama Liberalų frakcija teisėjos teirausis argumentų, lėmusių portalui „Atvira Klaipėda“ nenaudingą sprendimą.

M.Morkevičiaus/ELTA nuotr.

„Aš žiūriu į šia situaciją nešališkai, lauksiu susitikimų, komentarų, išgirsime jos poziciją. Atrodo, kad teismo kolegija turėjo teisę priimti tokį sprendimą, toks yra teisėjų įsitikinimas ir toks interpretavimas turi būti gerbiamas, net tada kai jis man nepatinka. Todėl aš nesu užsiangažavęs dėl to, kad ji priėmė sprendimą, kuris man nepatinka“, – svarstė E. Gentvilas.

A. Širinskienė įtaria, kad diskusijos priežastis bus ne teisėjos sprendimas: konservatoriai toliau puola G. Nausėdą

Tuo tarpu viena iš „valstiečių“ lyderių A. Širinskienė stebėjosi ne tiek Seimui pateikta D. Višinskienės kandidatūra, kiek tuo, kad konservatoriai prezidento teikimą sieja su „Atviros Klaipėdos“ bylos istorija.

Politikė įsitikinusi, kad besiformuojanti Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) laikysena D. Višinskienės atžvilgiu yra tiesiog įtemptų valdančiųjų ir prezidento santykių rezultatas.

„Aš manau, kad tai yra noras pastatyti prezidentą į savo vietą. Todėl man labai gaila, kad ta įtampa, kuri tarp valdančiųjų atsirado dėl EVT ir kitų klausimų, persikelia į teisėjų skyrimo procedūras“, – svarstė „valstietė“.

Jos teigimu, politikai sprendimą dėl „Atviros Klaipėdos“ traktuojantys kaip pakankamą priežastį neskirti D. Višinskienės į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjus tiesiog pamina teisinės valstybės principus.

„Paprastai teisinėse valstybėse politikai gerbia teismų sprendimus, kita vertus nedaro tokio spaudimo teisėjams. Nes šiuo atveju Višinskienės vaidmenyje yra duodama suprasti ir visiems teismams ir visų instancijų teisėjams, kad jei jūs priimsite kažkokį sprendimą, kuris nepatinka valdantiesiems, tai jūs būsite nulinčiuoti viešai arba neteksite karjeros galimybių. Teismų sprendimus, netgi tokių instancijų kaip ši, peržiūrėti galima teisinėmis priemonėmis“, – teigė A. Širinskienė.

„Aš negaliu suvokti kaip galima taip elgtis. Jei mes tikrai esame teisinė valstybė“, – pridūrė politikė.

Apibendrindama pokalbį A. Širinskienė sakė, kad situacijos nepakeistų ir faktas, jei Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, peržiūrėjęs bylą dėl „Atvira Klaipėda“ publikacijos apie viešuosius pirkimus, galiausiai nuspręsti keisti anksčiau priimtą sprendimą.

„Lietuvoje yra kas dieną peržiūrimos dešimtys teismų sprendimų. Dalis tų teismų sprendimų kitose instancijose yra pakeičiami. Tai ar mes dabar kiekvieną bylą imsime ir sakysime, kad teisėjas neturi jokios perspektyvos“, – stebėjosi politikė ir prognozavo, kad „valstiečiams“ frakcijoje klausimų dėl teisėjos teikimo neturėtų kilti.

„Frakcijoje nešnekėjome, bet bent jau aš tikrai kalbėsiu, kad turi būti labai aiškiai atribotas teisėjų atskirų bylų vertinimas nuo teisėjo asmenybės ypač ten, kur bylos nėra vieno teisėjo“, – apibendrino A. Širinskienė.

ELTA primena, kad Konstitucija numato, jog LAT teisėjus prezidento teikimu skiria ir atleidžia Seimas. Dėl teisėjų paskyrimo, paaukštinimo, perkėlimo ar atleidimo iš pareigų prezidentui pataria speciali įstatymo numatyta teisėjų institucija – Teisėjų taryba.

 



NAUJAUSI KOMENTARAI

Nausiedianc

Nausiedianc portretas
O prie ko čia viršelyje akiniuota spinta..?

Vištos Walmora \\\\\.../////

Vištos Walmora  \\\\\...///// portretas
Kas manote,kad mes turime mus "ginančią" policiją,spaudžiame ŽALIĄ.kas kad miliciją,raudoną.

Švanc'berg \\\\\\.....//////

Švanc'berg  \\\\\\.....////// portretas
Nesikiškit,nes lanzb'lyrer'armo'koncervai turi "savus teisėjus',prokurorus, teismus,seimą ir miliciją,kuri padaužo galvas lazdomis,po to ašarinėmis dujomis "pagaivina" nuo smūgio nugriuvusį.Tai faktas,mačiau filmuotą medžiagą.
VISI KOMENTARAI 3
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių