Teismui atvertus bylą, kurioje R. Žemaitaitis yra kaltinamas neapykantos prieš žydų tautybės asmenis kurstymu ir viešu pritarimu tarptautiniams nusikaltimams, jų neigimu ar šiurkščiu menkinimu, nei pats posėdyje dalyvavęs kaltinamasis, nei prokuroras J. Laucius neprieštaravo, jog byla būtų pradedama nagrinėti.

Prisistatydamas teisme R. Žemaitaitis nurodė, kad šiuo metu nedirba, yra užsiregistravęs Užimtumo tarnyboje. Jis taip pat paminėjo, jog šiuo metu kandidatuoja į parlamento narius rudenį vyksiančiuose Seimo rinkimuose.

Įžvelgė žydams mestus kaltinimus dėl lietuvių žudynių

Valstybinį kaltinimą byloje palaikantis prokuroras J. Laucius, skaitydamas kaltinamąjį aktą, nurodė, kad R. Žemaitaitis yra kaltinamas neapykantos prieš žydų tautybės asmenis kurstymu, tyčiojimusi iš žydų tautybės asmenų, viešu pritarimu tarptautiniams nusikaltimams, jų neigimu ar šiurkščiu menkinimu.

Prokuroras nurodė, jog kaltinimai grindžiami R. Žemaitaičio įrašais socialiniame tinkle „Facebook“. Anot J. Lauciaus, politikas pernai, gegužės 8 d., būdamas Seimo nariu, socialiniame tinkle komentuodamas žinią, kad Izraelio pajėgos nugriovė palestiniečių mokyklą, esą niekino žydų tautybės asmenis, vartojo antisemitinius pasisakymus.

„Pasirodo, be Putino dar vieni gyvuliai atsirado Pasaulyje – IZRAELIS. Vienas su tankais mokyklas griauna, kitas su traktoriais! (…) Po tokių įvykių nelieka nuostabos, kodėl gimsta tokie pasakymai: Lipo žydas kopėčiom ir nukrito netyčiom. Imkit, vaikai, pagaliuką ir užmuškit tą žyduką“, – R. Žemaitaičio įrašą „Facebook“ citavo prokuroras.

„R. Žemaitaitis, būdamas valstybės politiku, tai yra Seimo nariu, savo įrašais siekė sukelti priešiškumą ir provokavo neapykantą žydų tautybės asmenims“, – nurodė J. Laucius.

Anot prokuroro, būdamas Seimo nariu R. Žemaitaitis 2023 m. gegužės 9-ąją Seime vykusiame plenariniame posėdyje pasakytoje kalboje viešai paskleidė prieš žydų tautybės asmenis nukreiptą antisemitizmo normalizavimo idėją, niekindamas ir skatindamas neapykantą žmonių grupei ir jai priklausantiems asmenims dėl jų tautybės.

J. Laucius citavo ir kitus R. Žemaitaičio įrašus „Facebook“. Kaip nurodė prokuroras, neapykantą žydams politikas kurstė ir pernai birželį publikuotose savo įrašuose socialiniame tinkle. J. Laucius nurodė, kad kaltinimas grindžiamas ir politiko įrašu, kuriame jis piktinosi premjerės Ingridos Šimonytės vizitu Izraelyje.

Kaltės nepripažįstu.

„Šlykštu yra tai, kad I. Šimonytė tokias kvailystes kalba, kai 1944 m. birželio 3 dieną Lietuvos žydai kartu su rusais išžudė Pirčiupų kaimą ir ten gyvenusius žmones. Tai dar kartą parodo, kad mūsų valdžios atstovams visiškai nusispjauti į Lietuvoje 1941-1944 m. Lietuvoje gyvenusių žydų žudymus mūsų lietuvių“, – R. Žemaitaičio įrašus citavo prokuroras.

Anot prokuroro, kaltinamajame akte atkreipiamas dėmesys ir į R. Žemaitaičio mintis apie lietuvių žudynes.

„Buvo Holokaustas žydų, bet dar didesnis holokaustas lietuvių buvo Lietuvoje! Jei mūsų juokdariai politikai Izraelyje atsiprašinėja žydų, tai kada žydai atsiprašys mūsų?“, – R. Žemaitaičio įrašus toliau citavo J. Laucius.

Valstybės kaltintojo teigimu, šie įrašai rodo, kad tuometinis parlamentaras nurodė, jog žydų tautybės asmenys prisidėjo prie lietuvių žudynių. Tokiu būdu, pasak J. Lauciaus, R. Žemaitaitis skatino neapykantą prieš žydus.

„Seimo narys nurodė, kad žydai vykdė holokaustą prieš lietuvius, (...) nurodė, kad Pirčiupių kaimo žudynes įvykdė žydai, o ne naciai“, – dėstė J. Laucius.

Kaip anksčiau skelbė prokuratūra, tuometis Seimo narys R. Žemaitaitis taip pat kaltinamas ir tuo, kad savo įrašuose socialiniame tinkle, paskelbtuose 2023 m. birželio mėn. 13, 14 ir 15 dienomis, viešai šiurkščiai menkino nacistinės Vokietijos Lietuvos teritorijoje įvykdytą žydų genocidą (Holokaustą), tai darydamas užgauliu ir įžeidžiančiu būdu.

Kaltės nepripažįsta

Prokurorui J. Lauciui teisme perskaičius kaltinamąjį aktą, R. Žemaitaitis pareiškė, kad su kaltinimais yra susipažinęs, į juos yra atsakęs, į juos sureagavęs.

„Kaltės nepripažįstu“, – pažymėjo politikas.

Jis teigė galėsiantis atsakyti į prokuroro klausimus teisme po liudytojų apklausos.

Kitas teismo posėdis šioje baudžiamojoje byloje numatytas rugsėjo 30 d.

R. Žemaitaitis po teismo posėdžio pakartojo nemanantis, kad savo pareiškimais apie žydus pažeidė įstatymą.

„Prokuroras išvardino 82 pavardes žydų kilmės žmonių, kurie buvo kagėbistai ir enkavėdistai, kurie prisidėjo prie Lietuvos žmonių žudymo, buvo cituota Kaniūkai ir Pirčiupiai, kur, puikiai žinote, kad yra aprašyta, kad yra istorija, kad yra dokumentai, kurie yra dokumentuoti“, – dėstė politikas.

Anot politiko, nukentėjusiųjų byloje nėra.

„Tai nukentėjęs Žemaitaitis dabar yra“, – teigė kaltinamasis.

R. Žemaitaitis svarstė, kad jo teismo procesas veikiausiai gali virsti istorijos pamoka, svarstymais apie tai, kodėl Lietuvoje nėra paviešinti Sovietų Sąjungos režimo struktūrose dirbę asmenys.

„Čia bus istorijos pamoka. Aš manau, kad ta, kuri bus valdančioji dauguma – viena ar kita – skirs papildomai 7 milijonus pinigų Genocido ir rezistencijos tyrimo centrui, kad ištirtų visas aplinkybes nuo 1933 iki 1992 metų, kada buvo priimta Konstitucija ir kodėl Seime iki pat dabar dar nėra priimtas KGB dokumentų liustracijos įstatymas, nes tie asmenys, kurie šiandien yra paminėti, KGB ir NKVD struktūrose dirbo. Lietuvai reikia kuo greičiau priimti liustracijos įstatymą ir istorijos pamokėlėje pamatytume daug įdomių pavardžių“, – kalbėjo jis.

Atsisakė Seimo nario mandato

ELTA primena, kad šių metų balandį R. Žemaitaitis nusprendė atsisakyti Seimo nario mandato. Politikas šį sprendimą priėmė po to, kai Konstitucinis Teismas pripažino, jog jis antisemitiniais pareiškimais sulaužė Seimo nario priesaiką ir šiurkščiai pažeidė Konstituciją.

Jeigu R. Žemaitaitis savo noru nebūtų atsisakęs posto, dėl jo likimo Seime būtų balsavęs parlamentas – pašalinus R. Žemaitaitį iš Seimo apkaltos būdu, jis negalėtų kandidatuoti į renkamas pareigas 10 metų.

Pernai R. Žemaitaitis paskelbė antisemitinius, tautinę nesantaiką kurstančius įrašus socialiniame tinkle „Facebook“ bei visuomenės informavimo priemonėse – Seimo komisijos, svarsčiusios apkaltos klausimą, manymu, tokiais veiksmais politikas galimai sulaužė Seimo nario priesaiką, šiurkščiai pažeidė Konstituciją.