„Tai būtų labai sudėtinga koalicija dėl visiškai akivaizdžių priežasčių, dėl programinių. Bet bent jau vertybiniu požiūriu sąlyčio taškų galima rasti, nors yra ir daug dalykų programinių, kurie skiriasi“, – portalui „Delfi“ sekmadienio vakarą užsidarius apylinkėms po antrojo Seimo rinkimų turo sakė V. Čmilytė-Nielsen.

„Čia bent jau galima būtų apie kažką kalbėti. Bet šiandien, matyt, šiame etape, akivaizdu, kad tai yra mažiau tikėtinas šio vakaro rezultatas“, – teigė ji.

Bet šiandien, matyt, šiame etape, akivaizdu, kad tai yra mažiau tikėtinas šio vakaro rezultatas.

Anot V. Čmilytės-Nielsen, labiausiai tikėtina, jog koalicijoje greičiausiai sutars dirbti socialdemokratai, „Vardan Lietuvos“ bei Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, prie kurių prisijungtų keli frakcijoms nepriklausantys parlamentarai.

Pasak politikės, su pastarąja bei trečia pirmajame rinkimų ture likusia „Nemuno aušra“ liberalai „kalbos apie bendrą darbą“ nematytų.

„Laimėjome 11–12 mandatų, pasiūlymų koalicijai dar negavome“

Liberalų sąjūdis pelnė 11–12 mandatų, tačiau pasiūlymų dėl koalicijos iš Seimo rinkimus laimėjusių socialdemokratų dar negavo, teigė V. Čmilytė-Nielsen.

„Rezultatas geras. Po pirmojo turo buvo tikrai geras partijos rezultatas ir šiandien mes jį užtvirtinome. Tikiu, kad turime 12 mandatų, 11 tai tikrai. Bus stiprus liberalų balsas Seime“, – sekmadienio vakarą žurnalistams sakė parlamento vadovė.

Seimo rinkimus laimėjo socialdemokratai. Jie ketina burti koaliciją su „valstiečiais“ ir demokratais. Vis tik pastarieji vietoje Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos norėtų matyti liberalus.

Vis tik skambučio dėl galimos būsimos koalicijos iš socialdemokratų pirmininkės Vilijos Blinkevičiūtės Liberalų lyderė tvirtino dar nesulaukusi.

„Ne, kol kas nekalbėjau su ponia Vilija Blinkevičiūte. Mes (...) turėsime valdybą antradienį, tai, tikėtina, kad iki to laiko daug kas paaiškės“, – kalbėjo V. Čmilytė-Nielsen.

Jos teigimu, dar nėra iki galo aišku, ar liberalai liks opozicijoje.

„Šiandien aš neskubėčiau to pasakyti. Išlieka mūsų nuostatos, kurios buvo ir per visą rinkimų laikotarpį ir kurios buvo pakartotos ir po pirmojo turo, kad yra partijos, su kuriomis jokio bendro darbo mes nematome: tai yra „Nemuno aušra“ ir Valstiečių ir žaliųjų sąjunga“, – teigė liberalų lyderė.

„Kokie kiti galėtų būti kontūrai būsimos koalicijos, matyt, yra įvairių variantų, bet galbūt ne šį vakarą apie juos kalbėti“, – pridūrė ji.

S. Gentvilas: Liberalų sąjūdis antrame Seimo rinkimų ture tikisi 4-5 mandatų

Aplinkos ministras, Liberalų sąjūdžio atstovas Simonas Gentvilas sako, kad jo atstovaujama politinė jėga antrajame Seimo rinkimų ture tikisi laimėti 4-5 mandatus. Vis tik jis patikino, kad Liberalų sąjūdis į valdančiąją koaliciją nesiveržia, tačiau galės remti vakarietišką politiką atitinkančius sprendimus.

„Laukiame rezultatų. Preliminariai girdėjome tik dėl Editos Rudelienės, kad pralaiminėja, bet tikimės 4–5 mandatų antrame ture, kas liberalams leistų pakartoti praeitų rinkimų rezultatą“, – sekmadienį žurnalistams Liberalų sąjūdžio štabe sakė S. Gentvilas.

„Mes niekur nesiveržiame. Dominuos kairieji, turime aiškiai dešinę partiją, bet suprantame, kad yra karo laikmetis ir esame valstybiška, į Europą orientuota partija. Neatmetame remti vakarietiškos politikos, kur ji pasireikš“, – tvirtino jis.

S. Gentvilas taip pat aiškino, kad liberalai turi „aiškias raudonas linijas“ dėl potencialaus dalyvavimo centro kairės formuojamoje koalicijoje.

Anksti šnekėti, turime labai aiškias raudonas linijas.

„Anksti šnekėti, turime labai aiškias raudonas linijas. Mūsų rinkėjas lojalus ir eidami su kairiaisiais į koaliciją turime užsibrėžti aiškias linijas dėl mokesčių nekėlimo, dėl valstybės nesikišimo į privatų žmonių gyvenimą“, – teigė aplinkos ministras.

Taip pat, jo teigimu, „MG Baltic“ byla nedarė įtakos rinkimų rezultatams.

„Seniai taškas padėtas, aštuonerių metų istorija. Nemanau, kad tai turėjo įtakos“, – pažymėjo S. Gentvilas.

ELTA primena, kad spalio 27 d. vyko antrasis Seimo rinkimų turas. Pakartotinio balsavimo metu prie balsadėžių išreikšti savo pilietinę valią atėjo 41,31 proc. Lietuvos rinkėjų.

Antrojo turo metu renkami 63 parlamentarai, kandidatuojantys vienmandatėse apygardose. Mandatus į Seimą siekia iškovoti 37 socialdemokratai, 33 konservatoriai, 13 partijos „Nemuno aušra“ narių, 10 demokratų „Vardan Lietuvos“ ir 10 „valstiečių“, 9 liberalai, po 3 Laisvės partijos, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) ir Lietuvos regionų partijos atstovus, pora savarankiškai išsikėlusių kandidatų, du partijos „Laisvė ir teisingumas“ nariai ir vienas Nacionalinio susivienijimo atstovas.

Iš viso vienmandatėse apygardose renkamas 71 Seimo narys – aštuoniose jų nugalėtojas paaiškėjo dar pirmojo turo metu. Tokiu būdu mandatus jau iškovojo pora socialdemokratų, du LLRA-KŠS atstovai, po vietą Seime užsitikrino ir konservatoriai, liberalai, „Nemuno aušra“ bei savarankiškai kandidatavęs Viktoras Fiodorovas.

Likusieji 70 parlamentarų renkami daugiamandatėje apygardoje – rinkėjai dėl jų apsisprendė prieš dvi savaites. Suskaičiavus daugiamandatės rinkimų apygardos rezultatus, socialdemokratų partija surinko daugiausiai palaikymo ir užsitikrino 18 vietų parlamente. Dabartiniai valdantieji konservatoriai liko antri su 17 vietų parlamente, trečioje vietoje – Remigijaus Žemaitaičio vedama „Nemuno aušra“ su 14 mandatų. Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ iškovojo 8 Seimo nario mandatus, Liberalų sąjūdis – 7 mandatus, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) – 6. Kitos politinės jėgos neperkopė 5 proc. kartelės, reikalingos iškovoti mandatų daugiamandatėje apygardoje.