V. Vasiliauskas apie Rusijos grasinimus perimti Vakarų kompanijų turtą: tai viešųjų ryšių žingsnis

  • Teksto dydis:

Rusija graso, kad perims iš šalies besitraukiančių Vakarų kompanijų turtą. Toks sprendimas padarytų didelę ekonominę žalą šimtams įmonių, kurios sustabdė savo veiklą dėl karo Ukrainoje. Tiesa, bent jau laikinai Rusija galėtų išsaugoti tūkstančius darbo vietų. Beveik 400 tarptautinių firmų sustabdė savo veiklą Rusijoje ir yra žinių, kad kai kurios sulaukė Rusijos prokurorų dėmesio. Antisankcijinio Rusijos režimo situaciją LNK studijoje dekonstruoja buvęs Lietuvos banko pirmininkas Vitas Vasiliauskas.

– Jūsų žiniomis, kiek yra lietuviško kapitalo firmų Rusijoje, kurios gali susidurti su sunkumais?

– Tikrai sunku vertinti, nes tie skaičiai labai varijuoja, o pasitikėti tos šalies statistika būtų labai sudėtinga. Po paskutinių antisankcijinių režimų situacija labai pasikeitusi ir Rusija nėra ta rinka, į kurią orientuojasi arba kurioje steigdami įmones veikia mūsų verslai.

Palyginimui: ar prieš karą tai buvo šalis, kurioje veikė daug lietuviško kapitalo įmonių?

Rusijos ekonomikos dydį galima būtų lyginti su Italija, bet jeigu atimtume žaliavų eksportą: dujas, naftą, anglis, plieną, tai ta ekonomika yra labai maža.

– Jau nebe. Pirmas smūgis buvo 1990 m. krizė ir taip palaipsniui... Krymo aneksija ypatingai. Manau, galėtume kalbėti apie minimalias investicijas.

– Tai, ką daro Rusija – žada perimti pasitraukusių įmonių turtą, darbuotojus. Ar tai būtų sėkmingas žingsnis ekonomiškai?

– Tai yra daugiau viešųjų ryšių kampanijos, visiškai politinis žingsnis, su ekonomika tai nieko bendro neturi. Tai yra daugiau parodymas, kad mes žaidžiam vėl tą patį antisankcijų žaidimą ir bandom įtvirtinti tvirtovės koncepciją. Priminsiu, Rusijos ekonomikos dydį galima būtų lyginti su Italija, bet jeigu atimtume žaliavų eksportą: dujas, naftą, anglis, plieną, tai ta ekonomika yra labai maža. Be žaliavinio faktoriaus pridėtinės vertės ten daugiau nėra sukuriama, taip kaip mes įsivaizduojam šiuolaikinę ekonomiką.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Ar Rusijos verslininkai galėtų sėkmingai valdyti, pavyzdžiui, „McDonald's“ restoranų tinklą, „IKEA“ gamyklas arba „Mercedes“ fabrikus?

– „McDonald's“ pavyzdys: 98 proc., bent jau viešoje erdvėje, įsigijimų, tam, kad parduoti galutinį produktą, buvo viduj. Ką reiškia „McDonald's“ išėjimas? Tai reiškia, kad nutrūksta visa grandinė. Tarptautinės kompanijos, kurios paskelbė apie išėjimą, elgiasi labai geranoriškai. Jos sako, klausykit, mes išlaikysim darbuotojus keletą mėnesių, mokėsim jiems algas, bet dėl karo, reputacinių dalykų, mes pasitraukiam. Po poros mėnesių, matyt, prasidės problemos ir darbo rinkoje. Teoriškai įmanoma valdyt, praktiškai, na, aš sunkiai įsivaizduoju, nes tarptautinės kompanijos buvo tarptautinių tiekimo grandinių dalimi. 

Ar tos tarptautinės firmos, kurios sulauktų iš Rusijos tokio žingsnio ir būtų perimtas jų turtas, galėtų išsireikalauti kompensacijos už tą turtą?

– Rusija turi sutarčių tinklą, vadinamų investicijų apsaugos sutarčių. Lietuvos atžvilgiu mes irgi turim abipusio investavimo ir investicijų apsaugos sutartį, kuri buvo sudaryta atkūrus Lietuvos nepriklausomybę. Visi ginčai susiję su tokiais perėmimais sprendžiami pagal šią sutartį, o tai reiškia arbitražas, konkrečiau Stokholmo arbitražas. Tai atitinkamai kompensacijų klausimai ir t.t. Čia iš karto prasideda investicinis ginčas ir aš manau, jeigu tokių žingsnių bus imamasi iš Rusijos pusės, o tokių prielaidų yra, nes yra pakeisti įstatymai, tiesiog prasidėtų teisiniai procesai.

Ar Rusija galėtų perimdama turtą laikinai sustabdyti šitą nedarbo šuolį ir kitų firmų subyrėjimą taip pat?

–  Teoriškai – taip, praktiškai, kaip sakiau, išjungiami iš grandinės.

Dabar daug kalbama apie tai, kad Rusija gali bankrutuoti. Ką tai reikštų? 

– Rusijos bankrotas nėra esminis dalykas, nes Rusijos užsienio skola nėra didelė. Jie buvo sukaupę pakankamai rezervų ir įvairių fondų, kur dėdavo naftos, dujų pinigus, jie skolinosi tarptautinėse rinkose minimaliai. Be abejo, turint omeny pritaikytas sankcijas, ypač kai yra suspenduotas centrinio banko turtas, o tai yra tikrai smarkios sankcijos, tiesiog gali pritrūkti valiutinių resursų tam, kad aptarnauti, kad ir tą mažą skolą.

Kalbant apie vidaus skolą centrinis bankas spausdins rublį, bet tai reiškia infliacinių procesų įsijungimą. 

Apskritai finansinėse rinkose Rusija, įvardinkim tiesiai šviesiai, yra niekas. Rusija yra svarbi pasaulio ekonomikai kaip žaliavų tiekėja, tai vienintelis koziris, kurį jie turi.

Kai įvyko vienas Rusijos bankrotas 1998 m. poveikis ypač buvo jaučiamas Lietuvoje. Ar dabartinis bankrotas sudarytų lygiai tokį pat poveikį Lietuvos ekonomikai? 

– Tikrai ne ir apskritai finansinėse rinkose Rusija, įvardinkim tiesiai šviesiai, yra niekas. Rusija yra svarbi pasaulio ekonomikai kaip žaliavų tiekėja, tai vienintelis koziris, kurį jie turi. Atskirų šalių finansiniam stabilumui, kurie turi portfelius Rusijoje, galbūt gali būti svarbu, bet prieš laidą žiūrėjau Europos centrinio banko vertinimą, kuriame labai aiškiai pasakyta: euro zonos bankams tai neturės reikšmingos įtakos ir finansinis stabilumas yra užtikrintas.

G. Bartuškos / ELTOS nuotr.

– Ukraina taip pat buvo svarbi šalis iki karo, kur vyko daug gamybos ir žaliavų iš ten atkeliaudavo. Koks bus šito karo poveikis iš Ukrainos pusės?

– Pirmiausia, tai, be abejo, poveikis Ukrainai. Ukrainos ekonomika iš principo sugriauta. Teko kalbėti su buvusiais kolegom iš centrinio banko ir jie sako, kad ten kaip puodas ir mes bijom atidaryti dangtį, pamatyti, kas ten iš tikrųjų vyksta. Tai funkcionuoja, bet infrastruktūrai didžiulė žala, bankai funkcionuoja dėl to, kad turi rezervines sistemas Vakarų Ukrainoje arba užsienio šalyse.

Makroekonominius rodiklius dabar prognozuoti yra labai sudėtinga. taip, Ukraina buvo labai svarbi tiekimo grandis tam pačiam aliuminiui, angliai, specifinėms dujoms. Gamyklos sustabdytos. Nepamiršti reikėtų maisto, nes Ukraina tikrai rimtas žaidėjas grūdų ir aliejaus rinkose Pasaulyje. Kadangi veiksmai vyksta ten, tai tikrai bus įtaka derliui. 

Apibendrinant, manau, įtaka infliacijai, kainų kilimui bus juntama. Pirmiausia, energetiniai ištekliai, paskui maistas.  



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių