„Seimo narys ir jūsų kandidatas parlamento rinkimuose“, – sakė laikraštį senjorei paduodamas L. Savickas.

Kandidatas laikraščio viršelyje prisistato esantis politikoje tam, kad dirbtų „realius darbus žmonių gerovei“.

„Man patinka žmonės su krepšiais, nes jie turi, kur įsidėti mūsų laikraštį“, – kalbėdamas su du ryšulius nešančia vilniete juokauja bendražygį lydėjęs parlamentaras Domas Griškevičius.

Šeškinėje L. Savickas siekia pakartoti dabartinio partijos kolegos Virginijaus Sinkevičiaus sėkmę 2016-aisiais, kuomet jis šioje vienmandatėje apygardoje laimėjo iškeltas dar Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS).

Būtent ten ir galima ieškoti demokratų, įsisteigusių po jos lyderių atsiskyrimo nuo „valstiečių“, užuomazgos.

Užpernai įsikūrusi partija Seimo rinkimuose dalyvauja pirmą kartą, bet jos pavadinimas balsavimo biuleteniuose jau matytas. Demokratai dalyvavo pernykščiuose savivaldos ir šių metų prezidento bei Europos Parlamento rinkimuose.

Naujienų agentūra BNS tęsia rašinių ciklą, parengtą artėjant Seimo rinkimams. Jame įvairiais pjūviais apžvelgiamos su būsimuoju balsavimu susijusios tendencijos, populiariausių partijų pažadai ir pristatytos pirmą kartą parlamento rinkimuose dalyvaujančios politinės jėgos.

Ne iki galo aiški centro-kairė

Pirmajame demokratų rinkimų sąrašo devintuke dominuoja parlamentarai, buvusi ekonomikos viceministrė ir net du buvę ministrai pirmininkai. Dar vienas laikinai premjero pareigas ėjęs politikas yra dvyliktas, o paskutiniuoju numeriu įrašytas buvęs eurokomisaras, neseniai į Europos Parlamentą išrinktas Virginijus Sinkevičius.

Nepaisant antraštėse ir televizijoje matomų veidų, partijai iki šiol sunkiai sekasi atrasti savo ideologinę tapatybę.

Politinės jėgos lyderiui Sauliui Skverneliui dar 2021 metais išvedus bendražygius iš „valstiečių“, o po to įkūrus partiją, dalis politikos stebėtojų jau tada kėlė klausimą dėl „Vardan Lietuvos“ ideologinio pagrindo.

Pasak Klaipėdos universiteto (KU) Viešojo administravimo ir politikos mokslų katedros lektorės Gabrielės Burbulytės-Tsiskarishvili, „politinio veido“ demokratams atrasti dar nepavyko.

„Turėti ideologinę tapatybę arba bent jau bandyti ją deklaruoti, kad mes būtent esame tokie arba turėti kokį kitą išskirtinumą sukurtą, būtent tą tapatybinį – nebūtinai jis turi būti paremtas ideologija, – to aš nematau“, – BNS sakė politologė.

„Čia ir yra didžiausia problema“, – pridūrė ji.

S. Skvernelis nuo partijos susikūrimo sakė, kad tai bus centro kairės politinė jėga.

„Vadovaujamės ta filosofija, kuri yra būdinga šitai krypčiai. Mes pasisakome už socialinių-ekonominių problemų sprendimą, už tai, kad mūsų gyvenime valstybės būtų kuo įmanoma daugiau“, – BNS sakė politikas.

„Galbūt esame šiek tiek konservatyvesni, kalbant apie tuos klausimus, kurie nėra mūsų darbotvarkės klausimai“, – pridūrė jis.

Jie tiesiog bando plaukti labiau pasroviui atliepdami tai, ko galbūt šiandien rinkėjas norėtų.

Mykolo Romerio universiteto (MRU) lektorė Rima Urbonaitė sako, kad partija bando patikti „statistiniam rinkėjui“ socioekonominiu pjūviu pasistūmėjusi į kairę, tačiau būdama konservatyvi žmogaus teisių klausimais.

„Jie tiesiog bando plaukti labiau pasroviui atliepdami tai, ko galbūt šiandien rinkėjas norėtų“, – BNS teigė ji.

Atsakydamas į kritiką, L. Savickas sako, kad tokios nuostatos tik rodo norą siekti plačių politinių susitarimų, ir ragino politikos neskirstyti į „juodą ir baltą“.

„Realybėje, kai susiduriame su atsakingu valstybės valdymu, reikalingi kompromisai, reikalingi sprendimai, kurie telkia sprendimų priėmėjus iš įvairių politinių jėgų tam, kad tai taptų tvariais ir ilgalaikiais sprendimais“, – kalbėjo politikas.

Kuo skiriasi nuo „valstiečių“?

Pasak vienos iš demokratų steigėjų, nuo 2004-ųjų parlamentare dirbančios Rimos Baškienės, partija susikūrė norėdama veikti kitaip nei „valstiečiai“.

„Tas skirtumas, kurį aš minėjau, susikalbėjimo siekimas ir skirtingų nuomonių priėmimas, girdėjimas, daugiau įsiklausanti aplinka“, – tvirtino Seimo narė.

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto projekte „Mano balsas.lt“, kuriame politikai atsako į iš įvairių sričių sudarytą klausimyną, demokratai požiūriu į rinką ir valstybę, ekologiją bei užsienio ir gynybos politiką ašyse yra netoli „valstiečių“.

S. Skvernelis tvirtina, kad partija šiuose rinkimuose atstovauja visiškai skirtingam žmogui nei LVŽS.

„Šita partija („valstiečiai“ – BNS) pasirinko tokią radikalią retoriką ir atstovauja galbūt tiems visuomenės sluoksniams, kurie tiki įvairiomis sąmokslo teorijomis, visko neigimu, visur matymu tik negatyvo, blogio“, – kalbėjo jis.

„Mes nesame partija, kuri iš galinės sėdynės yra vairuojama vieno iš oligarchų“, – partijos pirmininkui antrino L. Savickas, turėdamas galvoje LVŽS lyderį Ramūną Karbauskį. Jis vadovauja partijai, formuoja jos politiką, bet rinkimuose nekandidatuoja.

Tuo metu „valstiečiai“ demokratus nuosekliai vadina liberalia politine jėga.

Politikos stebėtojams spėliojant, ar po viešų konfliktų S. Skvernelis ir R. Karbauskis sugebėtų dėl ko nors susitarti, demokratai vengia tiesaus atsakymo, ar dirbtų su LVŽS valdančiojoje daugumoje. Pasak S. Skvernelio, partija yra linkusi eiti į dialogą, bet ne su bet kuo ir ne bet kokia kaina.

Potencialiu valdančiosios koalicijos partneriu partijos pirmininkas yra įvardijęs Vilijos Blinkevičiūtės vadovaujamą Lietuvos socialdemokratų partiją.

„Mes esame centro kairės politinė jėga, tad mūsų prioritetas yra tos politinės jėgos, kurios veikia šitam lauke, pirmiausia tie patys socialdemokratai. Ir natūralu, kad yra centro dešinė, kur, matyt, pagrindinė ašis yra Tėvynės sąjunga ir dabar tik klausimas, ar švytuoklė suveiks, ar ne?“ – sakė jis.

Ministrų kabinetas

Demokratai iki rinkimų yra vienintelė partija, pristačiusi savo Ministrų kabinetą. Premjeru jie matytų S. Skvernelį, vadovavusį 2016–2020 metų Vyriausybei.

„Mūsų frakcijoje iš tiesų yra pakankamai daug labai kompetentingų, patirties turinčių politikų. (...) yra buvę premjerai, buvę ministrai – tvirti žmonės, kurie rodo, kad mūsų komanda turi labai daug patirties“, – teigė R. Baškienė.

Politologės teigia, kad potencialių ministrų pristatymas prieš rinkimus suteikia rinkėjui daugiau aiškumo, tačiau kelia klausimus dėl pačių kandidatų atrankos.

„Na, tikrai tas sąrašas nėra toks, kad mes matytumėme žmones, kurie būtų super populiarūs kaip politikai, kurie turėtų labai didelį savo sukurtą politinį kapitalą“, – sakė R. Urbonaitė.

Pasak S. Skvernelio, partijos sąrašas Seimo rinkimuose siūlo žmones, kurie turi darbo patirties tiek vykdomojoje valdžioje, tiek parlamente, tiek savivaldoje.

„Pagrindinis dalykas, ką norime padaryti, grąžinti į politiką profesionalumą ir atsakingumą“, – sakė jis.

Pasak G. Burbulytės-Tsiskarishvili, vargu, ar tai galėtų būti laikoma išskirtinėmis savybėmis.

„Aš manau, kad jeigu reikėtų kalbėti apie profesionalumą, tai visos politinės jėgos pradėtų kalbėti, kad mes esam patys profesionaliausi. Ar tuo tikrai galime išsiskirti? Aš kažkaip labai drįsčiau abejoti“, – kalbėjo politologė.

Tuo metu R. Urbonaitė teigė Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ sąraše pasigendanti „politikos žvaigždžių“.

„Aš manau, kad yra ta Sauliaus korta labai stipriai žaidžiama“, – tvirtino MRU politologė.

Rinkimų programoje demokratai žada toliau didinti vaiko pinigus, užtikrinti nemokamą maitinimą mokiniams, didinti finansavimą vaikų būreliams, kelti algas viešojo sektoriaus darbuotojams, įsteigti tarėjų institutą teismuose.

Laikraščių kampanija

Prieš finišo tiesiąją demokratai pripažįsta jaučiantys nuovargį – Seimo rinkimai yra tretieji šiemet.

„Kampanija yra tokia, kokia yra. (...) Nuovargis tikrai yra. Kalbant ir apie politines jėgas, ir apie visuomenę“, – sakė S. Skvernelis.

Skirtingai nei kitos naujos šiuose Seimo rinkimuose dalyvaujančios politinės jėgos, demokratai gauna valstybės biudžeto dotaciją.

Anot L. Savicko, partijos nacionalinės kampanijos biudžetas turėtų peržengti 150 tūkst. eurų ribą, prie šios sumos dar prisidės vienmandatininkų išlaidos.

Politikas pažymi, kad šiuose rinkimuose partija balsus pritraukti bando dalydama laikraščius.

„Turime nemažą tiražą išleidę laikraščių, kurie, manome, yra tinkama priemonė, kadangi siekiame kuo arčiau ateiti prie rinkėjų ir tikimės turėti galimybę bendrauti betarpiškai gyvai susitikę“, – kalbėjo demokratų rinkimų štabo vadovas.

Daugiau nei 30 puslapių laikraštyje, kurį rinkėjams Šeškinėje dalijo L. Savickas, publikuojami demokratų komentarai įvairiomis temomis, pristatomas kandidatų sąrašas.

Partija politinei reklamai pasitelkė ir žurnalistę Editą Mildažytę, dariusią interviu su jos kandidatais.

Visgi politologės sakė rinkimų komunikacijos iš demokratų pasigedusios.

Anot G. Burbulytės-Tsiskarishvili, „Vardan Lietuvos“ reklamuojasi vangokai, o kitos politinės jėgos partiją užgožė.

„Tų reklaminių triukų mažai, nėra iš demokratų pusės. Nieko nematome. Tai jeigu jie agresyviau nesielgs rinkimų kampanijos metu, gali sudrebėti tas kartelės (penkių procentų barjero – BNS) peržengimas“, – sakė politologė.

Rugpjūčio pradžioje paskelbta „Delfi“ užsakymu atlikta „Spinter tyrimų“ apklausa rodė, jog už demokratus balsuotų 7,1 proc. apklaustųjų.

Seimo rinkimai vyks spalio 13 dieną.