- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Priimtos naujos Konstitucijos pataisos. Merų funkcijos kol kas neaiškios, jos bus nustatytos vėliau. Vieni nori tokių pačių, kiti sako, kad meras turėtų būti tarsi ūkvedys. Šiuo klausimu LNK reportaže kalbinama Vilniaus Universiteto politologė Ieva Petronytė-Urbonavičienė.
– Koks meras, jūsų nuomone, yra priimtiniausias rinkėjui? Ar rinkėjas supranta mero funkcijas?
– Visuomenės akimis meras dažniausiai suvokiamas kaip žmogus, kuris reprezentuoja visą savivaldybės veikiantį aparatą. Neatitikimas visuomet būdavo tarp to, ko nori rinkėjai, ir ką iš tikrųjų meras gali. Kai kurie matydavo jį tarsi ūkvedį, kuris tvarko vietos politiką. Iš kitos pusės, dabar bus daug diskusijų dėl to, kas bus įrašyta įstatyme. Mes ir pernai metais matėme, kai turėjome kelis Seime svarstomus šios pataisos variantus. Detalesnis mero funkcijų reglamentavimas buvo perkeliamas į įstatymų lygmenį. Tikiu, kad bus nemažai diskusijų. Logiška mero funkcijas kelti į įstatymų vykdomąją ir įstatymų leidžiamąją, tada mes matytume savivaldybės tarybą kaip tam tikrą mažąjį parlamentą, o merą – kaip įstatymų vykdomosios valdžios atstovą.
– Kai kurie tiesiogiai rinkti merai pyksta, kad juos siekiama paversti administracijos direktoriais – paskandinti po popieriais. Taip pat iš jų atimama balsavimo teisė. Ar norės į merus eiti stiprūs kandidatai priėmus tai, ką siūlo valdantieji?
Jaunų žmonių yra labai įvairių, o nepasitikėjimas jaunais žmonėmis, manyčiau, yra nepasitikėjimas visuomene bei rinkėjais.
– Kas norės eiti į merus, tas ir eis. Mes dar neturime galutinio varianto, kaip įstatyme numatytas merų vaidmuo iš tikrųjų atrodys. Panašu, kad nebus paprasto sutarimo Seime, reikės derinti pozicijas ir kalbėtis. Neaiškumų įneša praeitų metų Konstitucinio teismo sprendimas, kuriame buvo skelbta, kad mišrus modelis, kuris buvo iki šiol, būti negali, jis nėra iki galo tinkamas. Vienas dalis praradus, gaunamos kitos.
– Svarstoma leisti į seimą kandidatuoti nuo 21-erių. Opozicija mano, kad tokių metų žmogus yra neatsakingas, jam yra svarbiau vakarėliai ir alkoholis. Ar pritariate?
– Ne. Priklauso nuo to, apie kokį žmogų kalbame. Kaip negalime sudėti visų vyresnio amžiaus žmonių į vieną konkretų stereotipinį portretą, o jeigu sudėsime, jis nebus teisingas kiekvienu atveju. Taip mes negalime sutraukti visų jaunesnio amžiaus žmonių į vieną stereotipinį portretą bei sakyti, kad jis visais atvejais yra teisingas. Jaunų žmonių yra labai įvairių, o nepasitikėjimas jaunais žmonėmis, manyčiau, yra nepasitikėjimas visuomene bei rinkėjais. Nes kandidatai nuo 21-erių metų galės atnešti savo naujas idėjas. Taip pat, kaip įrodė į savivaldos tarybą sumažintas kandidatavimo amžiaus cenzas, kad leistina, tai dar nereiškia, kad daug tokių kandidatų bus.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Dabar į Seimą galima nuo 25-erių metų. Ar mes ten matome pulką jaunimo, atskirą jaunimo frakciją? Ar bus tų kandidatų?
– Žiūrėsime, ar atsiras. Mes turime jaunimo organizacijas, susijusias su partijomis, ten, tikėtina, auga nemažai būsimų politikų. Jau dabar politikoje matome žmonių iš tų organizacijų. Mes turime palikti teisę rinkėjams apsispręsti, kiekvienu konkrečiu atveju įvertinti jaunesnio ar vyresnio politiko kompetenciją.
– Ką keičia pataisos dėl apkaltos, ypač, kas susiję su Rolandu Paksu?
– Politikas po apkaltos galėtų grįžti į aktyvią politinę veiklą. Viskas Lietuvos kontekste yra siejama su R. Pakso atveju. Galimybė atsiranda galbūt ir būsimiems politikams. Svarbiausia, kad šie atvejai yra pakankamai reti. Aš žiūrėčiau į šią pataisą šiek tiek iš kitos prizmės. Ne tik iš tos pusės, kas galės ar negalės kandidatuoti Lietuvoje, bet ir per tai, kad Lietuva tam tikra prasme nusiplauna gėdą dėl to, kad dešimt metų neįgyvendina Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimo. Pernai, rodos, Europos tarybos ministrų kabinete jau buvo svarstytos sankcijos dėl to, kad Lietuva nesilaiko tarptautinių susitarimų.
– Kalbant apie R. Pakso atvejį, kaip manote, ar jis grįš į Seimą su trenksmu, ar tai labiau simbolinis gėdos ištaisymas?
– R. Paksui atsiveria galimybės sugrįžti į Parlamentą kaip Parlamento nariui arba taikytis į savivaldybių tarybos vietą. Vargu, kad tai bus reikšmingas sugrįžimas su politine jėga, nes matome, kad politinė jėga, kurios priekyje ėjo R. Paksas, yra iširusi ir jis yra likęs vienas. Jam reikėtų iš naujo burti komandą, formuoti naują viziją, tokiu būdu atsirastų sunkumai. Žinoma, galima kalbėti apie sugrįžimą smulkesniu mastu, bet platesnio lygmens tikriausiai nereiktų tikėtis, nebent arba tai pareikalautų labai daug pastangų, arba reiktų sulaukti kokių nors tinkamų aplinkybių.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Netikėta: Seimo rūmuose – sirena ir raginimas evakuotis
Seimo rūmuose ketvirtadienį prieš vidurdienį suskambo apie būtinybę evakuotis pranešanti sirena ir per garsiakalbį aidėjo raginimas palikti pastatą, pranešė portalas 15min.lt. ...
-
Dėl VSD pranešėjo komisijos – skundas ir iš Prezidentūros
Trečiadienio vakarą Seimo Etikos ir procedūrų komisija gavo dar vieną skundą dėl vadinamosios pranešėjo Tomo Gailiaus parlamentinės tyrimo komisijos. Šį kartą į etikos sargus pasikreipė prezidento Gitano Nausėdos vyriausiasis patar...
-
G. Nausėda susitiks su A. Duda, stebės karines pratybas Suvalkų koridoriuje3
Prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį susitiks su Lenkijos kolega Andrzejumi Duda (Andžejumi Duda), stebės Suvalkų koridoriuje vykstančias karines pratybas. ...
-
Institucijos sutarė stiprinti ir plėsti gynybos inovacijas1
Šalies institucijos sutarė dar labiau stiprinti gynybos inovacijas – bus sudarytos sąlygos Lietuvos gynybos pramonei kurti aukštos pridėtinės vertės produktus, taip skatinant naudoti mokslo potencialą ir stiprinant verslo ir kariuomen...
-
Skrieja kritika: delsimas pateikti švietimo ministro kandidatūrą sunkiai pateisinamas1
Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen teigia, kad premjerės delsimas teikti naują švietimo, mokslo ir sporto ministrą yra sunkiai pateisinamas. ...
-
Įvardijo G. Kirkilo mirties priežastį8
Buvęs premjeras Gediminas Kirkilas mirė patyręs insultą, ketvirtadienį pranešė portalas lrytas.lt. ...
-
A. Armonaitė: investuoti į gynybą – ir savivaldybių reikalas1
Prezidentui sukritikavus Laisvės partijos siūlymą dalį papildomų lėšų gynybai surinkti perskirstant savivaldybėms tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį, partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė sako, kad ir regionai turi pr...
-
A. Armonaitė: „laisviečiai“ palaikys VSD pranešėjo komisijos išvadą, nori viešinimo1
Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė teigia, kad frakcija palaikys vadinamosios Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjo komisijos išvadą Seimui ketvirtadienį ruošiantis antram balsavimui dėl jos. ...
-
EP rinkimai: devynios partijos VRK privalo pateikti surinktus parašus1
Ketvirtadienis yra paskutinė dienai, kai dalis Europos Parlamento (EP) rinkimuose dalyvaujančių partijų privalo Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) pateikti surinktus rinkėjų parašus. ...
-
KT skelbs sprendimą Seimo nario R. Žemaitaičio apkaltos byloje10
Konstitucinis Teismas (KT) ketvirtadienį skelbs išvadą Seimo nario Remigijaus Žemaitaičio apkaltos byloje. ...