- Milena Andrukaitytė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Vyriausybė trečiadienį pritarė Sporto įstatymo pataisoms, kuriomis siūloma padidinti sportininkų stipendijas, sulyginti jas turintiems negalią ir be negalios sportininkams, plėsti valstybės stipendijas gaunančių sportininkų sąrašą, užtikrinti jiems socialines garantijas.
„Iki šiol buvo tokia praktika, kad sportininkų stipendijos – tarsi stipendija, apmokėjimas už hobį, bet tai yra darbo užmokestis, ir labai svarbu, kad valstybė skirs lėšas sportininkų socialinėms garantijoms“, – per Vyriausybės posėdį sakė švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė.
Ministrų kabinetui pritarus Sporto ir lydinčiųjų įstatymų projektų pakeitimams, toliau jos bus teikiamos Seimui, kuris ir priims galutinį sprendimą. Numatyta, kad pakeitimai įsigalios nuo liepos 1 dienos.
Sporto įstatymo projekte siūloma sumuoti sportininkams skiriamų valstybės stipendijų ir Lietuvos tautinio olimpinio komiteto olimpinės stipendijos dydžius.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos teigimu, tai reiškia, kad sportininkams bus skiriama viena stipendija, o sykiu siūloma visiems sportininkams didinti valstybės stipendijų bazinės socialinės išmokos (BSI, šiuo metu 46 eurai per mėnesį) dydžius.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija skelbia, kad padidinti sportininkų stipendijoms valstybė skirs 1,1 mln. eurų.
Iki šiol buvo tokia praktika, kad sportininkų stipendijos – tarsi stipendija, apmokėjimas už hobį, bet tai yra darbo užmokestis.
Taip pat įstatymo projekte siūloma suvienodinti ir valstybės stipendijų, skiriamų turintiems negalią ir neturintiems negalios sportininkams, dydžius už to paties lygmens aukšto meistriškumo varžybose iškovotas vietas.
Pavyzdžiui, olimpinių, paralimpinių ar kurčiųjų žaidynių 1–4 vietos, pasaulio čempionatų, pasaulio neįgaliųjų čempionatų 1–3 vietos laimėtojams būtų skiriama 57 BSI dydžių, t. y. 2394 eurų kas mėnesį mokama stipendija.
Pagal dabar galiojantį įstatymą, olimpiniam čempionui skiriama 27 BSI stipendija (1134 eurai), olimpinių žaidynių 2, 3 vietos, pasaulio čempionatų, paralimpinių ar kurčiųjų žaidynių 1 vietos laimėtojams – 23 BSI (966 eurų), olimpinių žaidynių 4–8 vietos, paralimpinių ar kurčiųjų žaidynių 2, 3 vietos laimėtojai – 21 BSI (882 eurų) stipendijos.
Įstatymo projekte numatyta, jog valstybės stipendijos būtų skiriamos daugiau sportininkų nei iki šiol. Stipendijas galėtų gauti ir sportininkai, iškovoję olimpinių žaidynių 17–24 vietas, Europos čempionatų ar Europos žaidynių 7–8 vietas, paralimpinių ar kurčiųjų žaidynių 7–8 vietas, pasaulio neįgaliųjų čempionatų 4–6 vietas, taip pat pasaulio jaunimo čempionatų, jaunimo olimpinių žaidynių ir Europos jaunimo čempionatų 4–6 vietą, pasaulio ir Europos jaunimo neįgaliųjų čempionatų 2, 3 vietą.
Taip pat stipendijų gavėjams valstybės lėšomis būtų užtikrinamos socialinės garantijos – sveikatos draudimas, ligos, pensijų ir motinystės socialinis draudimas. Parengti ir atitinkami Sveikatos draudimo, Valstybinio socialinio draudimo, Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymų pakeitimai.
ŠMSM skaičiavimu, aukščiausius laimėjimus pasiekusių sportininkų valstybės stipendija su mokesčiais siektų apie 2817 eurus – sportininkui būtų sumokama 2394 eurai, valstybė sumokėtų dar apie 423 eurų mokesčių. Bendrai kas mėnesį atskirų sportininkų socialinėms garantijoms būtų skiriama nuo 149 iki 423 eurų.
Siekiant suvienodinti valstybės premijų dydžius turintiems negalią ir neturintiems negalios sportininkams bei jų treneriams už to paties lygmens iškovotas vietas, Sporto įstatyme projekte siūloma įtvirtinti kriterijų dėl 12 varžovų dalyvavimo.
Tai reiškia, jog maksimalaus Vyriausybės nustatyto dydžio valstybės premija būtų skiriama sportininkams ir jų treneriams tik tais atvejais, kai į olimpinių, paralimpinių ar kurčiųjų žaidynių programas įtrauktose rungtyje varžėsi ne mažiau nei 12 varžovų, nebent tarptautinė sporto šakos federacija ar apribotų varžovų skaičių.
Tuo atveju, kai rungtyje, kurioje buvo pasiektas laimėjimas, varžytųsi mažiau nei 12 varžovų, Vyriausybė nustatytų mažesnį valstybės premijos dydį tokiomis proporcijomis, kiek varžovų trūksta iki 12. Pakeitimas įsigaliotų nuo 2025 metų: po 2024 metų Paryžiaus vasaros olimpinių žaidynių.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas ėmėsi opozicijos pataisų dėl pasitraukimo iš pensijų kaupimo
Seimas priėmė svarstyti opozicijos parengtas pataisas, kurios leistų žmonėms bet kada pasitraukti iš antros pakopos pensijų kaupimo ir atgauti jų sumokėtas įmokas. ...
-
Nepavyko išrinkti naujo Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko
Opozicijos atstovams nedalyvavus Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) posėdyje, o Laisvės partijos frakcijos nariui Vytautui Mitalui nebalsavus, ketvirtadienį nepavyko išrinkti naujo pirmininko. ...
-
L. Kasčiūnas: didesnis PVM gynybai svarstytinas, bet pirmiau – pelno mokestis4
Ieškant papildomų lėšų gynybai, svarstytinas didesnis pridėtinės vertės mokestis (PVM), tačiau pirmiausia būtų didinamas pelno mokestis, o vėliau – galbūt ir kiti, sako naujasis krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūn...
-
G. Kniukšta traukiasi iš prezidento rinkimų
Gintautas Kniukšta nedalyvaus šalies prezidento rinkimuose. ...
-
Premjerė teigė norinti pamatyti įslaptintą Seimo komisijos medžiagą2
Premjerė Ingrida Šimonytė teigė, kad prieš apsispręsdama, ar palaikyti Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjo istoriją tyrusios komisijos išvadas, norėtų susipažinti su jos surinkta, bet įslaptinta medžiaga. ...
-
Į prezidentus kandidatuojantis D. Žalimas VRK pateikė per 22 tūkst. rinkėjų parašų1
Prezidento posto siekiantis Dainius Žalimas ketvirtadienį Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) pateikė per 22 tūkst. jo kandidatūrą remiančių rinkėjų parašų. ...
-
NATO pulkininkas P. Nielsenas: Lietuva niekada nebus viena, čia saugu gyventi31
Narystės NATO dvidešimtmetį mininti Lietuva yra saugi vieta gyventi ir priklausydama Aljansui ji niekada nebebus viena, sako NATO pajėgų integravimo vieneto Lietuvoje vadas pulkininkas Peteris Nielsenas. ...
-
V. Fiodorovas teigia esąs pavargęs nuo Darbo partiją lydinčių skandalų: galbūt laikas pasileisti1
„Darbiečių“ frakcijos Seime seniūnas Viktoras Fiodorovas teigia esąs pavargęs nuo Darbo partiją nuolat lydinčių skandalingų istorijų. Todėl politika teigia turįs partijai pasiūlymą „pasileisti“. ...
-
I. Šimonytė: mažųjų branduolinių reaktorių statyba turėtų būti svarstoma4
Energetikos ministerijos parengtoje strategijoje numačius galimybę po 2030-ųjų Lietuvoje vystyti mažos galios branduolinius reaktorius, premjerė Ingrida Šimonytė sutinka, kad tokia alternatyva turėtų būti svarstoma. ...
-
Darbo partijos būstinėje – neramumai: už vieno asmens veiksmus gali tekti atsakyti visai partijai?7
Darbo partija – vėl teisėsaugos akiratyje. Jos būstinėje antradienį apsilankė Finansinių nusikaltimų tyrimų (FNTT) tyrėjai. Tiesa, Europos prokuratūra neatskleidžia, dėl ko konkrečiai pradėjo tyrimą. Dabartinis partijos pirminin...