Įspėja: už savo laukų nepriežiūrą – dar didesnis žemės mokestis

  • Teksto dydis:

Važiuojant per Lietuvą – ištisi žali plotai. Tačiau toks vaizdas nesudėtingai gali suklaidinti, mat žalumynai virtę šabakštynais tikrai negražina aplinkos. Veikiau atvirkščiai – gadina bendrą vaizdą.

Registrų centras pastebi, kad mūsų šalis gražėja, tačiau skaičiuoja, kad šiais metais vis tiek turime per keliasdešimt tūkstančių hektarų apleistų žemės plotų, tarp kurių ne tik privatūs, bet ir valstybiniai plotai. Tad įspėja, kad savininkams grės didesnis žemės mokestis už savo laukų nepriežiūrą. Apie tai LNK reportaže kalbama su Registrų centro registrų tvarkymo direktoriumi Kaziu Maksvyčiu.

– Kur Lietuvoje daugiausia apleistų plotų?

– Tikriausiai reikėtų pradėti nuo bendro apleistos žemės ploto ir sutarti, apie ką kalbame. Kalbame apie žemės ūkio paskirties žemėje apleistus žemės ūkio naudmenų plotus. Tokių sklypų Lietuvoje turime 43 tūkst., o apleistos žemės juose turime 24 tūkst. hektarų. Tačiau bendras apleistos žemės ūkio naudmenų teritorijos plotas yra šiek tiek virš 35 tūkst. hektarų. Skirtumas yra ir nesuformuotuose, neprivatizuotuose, o priklausančiuose valstybei  žemės sklypuose.

– Kur situacija yra prasčiausia?

– Didžiausi apleistos žemės plotai ir didžiausias skaičius žemės sklypų, kurie yra apleisti, yra Vilniaus, Molėtų, Utenos, Zarasų bei Ignalinos rajonų savivaldybėse.

– Ar turime tokių savivaldybių, kur apleisto ploto nėra?

– Tikrai turime. Yra keletas savivaldybių, kur nėra visiškai, rodos, Palanga ir Alytus. Taip pat reikėtų paminėti, kad Lietuva tikrai gerai tvarkosi. Tokie duomenys pradėti stebėti nuo 2013 metų, kada visoje Lietuvoje buvo 209 tūkst. hektarų apleistos žemės plotų. Šiuo metu yra ženklus pokylis, apleistos žemės sumažėjo 83 proc.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Kokios gali būti to priežastys?

– Priežasčių yra daug. Visų pirma, žmonės pamatė naudą arba perleido žemę tam, kuris mato naudą – ūkininkaujančiam asmeniui. Kitas klausimas yra susijęs su valstybės taikoma mokestine politika. Tie žemės sklypų savininkai, kurie apleidžia žemės ūkio naudmenų plotus, jiems yra taikomas padidintas mokesčio tarifas. Savivaldybės turi teisę nustatyti nuo 0,1 ir 4 proc. Daugumoje atvejų savivaldybės taiko padidintą 4 proc. žemės mokesčio tarifą.

Tie žemės sklypų savininkai, kurie apleidžia žemės ūkio naudmenų plotus, jiems yra taikomas padidintas mokesčio tarifas.

– Kaip vyksta visas procesas, kai žmogus apleidžia savo turimą žemės sklypą?

– Yra valstybės institucijos, kurios įpareigotos stebėti, ar tinkamai yra naudojami žemės sklypai ir tais atvejais, kada tie sklypai yra naudojami netinkamai, ne pagal paskirtį, turi pareigą surašyti administracinio nusižengimo protokolus. Šiuo atveju Nacionalinė žemės tarnyba yra įpareigota tuos protokolus surašyti. Vėliau skiriamos atitinkamos nuobaudos už apleidimą. Yra puiki galimybė žemės sklypų savininkams pasitikrinti, kur ir koks plotas yra apleistas. Pagal žemės sklypo unikalų numerį arba geografiškai atradus to žemės sklypo vietą galima matyti, koks žemės plotas arba kokia žemės sklypo dalis yra priskirta prie apleistos žemės. Tačiau tai nėra susiję su komercinės paskirties statybai skirtais žemės plotais, gyvenamosios paskirties žemės sklypais. Tai – išskirtinai žemės ūkio paskirties plotai.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Stop destroying nature!

Stop destroying nature!  portretas
That's a shame what's going on! Trees are natural producers of Oxygen! Stop cutting trees!

Vot tep.

Vot tep. portretas
Biurokratiniai liberalkonservų idiotai, natūraliai atauganti ir atsigaunanti gamta yra didžiausias pliusas visai ekosistemai stabdant globalinį atšilimą ir visokius kitus kataklizmus, todėl tuos kurie leidžia savo sklypelius virsti miškais-miškeliais reikėtų skatinti o ne apmokestinti, siaubas kas per debilų valdžia dabar visose srityse.

Spyglys

Spyglys portretas
Kada kelsit mokesčių tarifus tiems, kas laisto laukus chemikalais ir nuodij viską aplinkui?
VISI KOMENTARAI 12

Galerijos

Daugiau straipsnių