Įvertinus darbdavių nuomonę, įsidarbinimą, uždarbį, geriausių abiturientų pasirinkimus bei kitus rodiklius, Vilniaus universitetas pirmavo 39-iose studijų kryptyse, kai pernai – 41-oje.

Toliau rikiuojasi dešimtyje studijų krypčių lyderiavę Vytauto Didžiojo universitetas, „Vilnius tech“, Kauno technologijos universitetas. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas pirmavo šešiose kryptyse, Vilniaus dailės akademija ir Lietuvos muzikos ir teatro akademija – keturiose, Klaipėdos universitetas lyderiavo trijose, Lietuvos sporto universitetas bei ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas – dvejose, o Generolo J. Žemaičio Lietuvos karo akademija pirmavo vienoje studijų kryptyje.

„Mes neturime nei vienos aukštosios mokyklos, nei vieno universiteto, kuris būtų stiprus visame kame, tai yra visose kryptyse, ar kuris būtų silpnas visame kame“, – trečiadienį spaudos konferencijoje sakė žurnalo „Reitingai“ vyriausiasis redaktorius Gintaras Sarafinas.

Tarp kolegijų ir toliau lyderiauja Vilniaus kolegija, pirmavusi 27-iose profesinio bakalauro studijų kryptyse, kai pernai – 21-oje.

„Vilniaus kolegija dar labiau sustiprėjo, nes prie jos buvo šiais metais prijungta Vilniaus technologijų ir dizaino kolegija“, – teigė žurnalo „Reitingai“ žurnalistė Jonė Kučinskaitė.

Antroje vietoje liko Kauno kolegija, pirmavusi 14-oje krypčių, Lietuvos inžinerijos kolegija, Lietuvos jūreivystės akademija ir Klaipėdos valstybinė kolegija – dvejose, o Šiaulių valstybinė kolegija, Panevėžio kolegija bei Šv. I. Lojolos kolegija lyderiavo vienoje studijų kryptyje.

Kolegijų profesinio bakalaurų rengimo kokybė vertinta pagal tuos pačius parametrus kaip ir universitetų bakalaurų rengimo.

Vilniaus universitetas pirmavo ir pagal magistrantūros studijų krypčių parengimą – buvo geriausias 39-iose jų, kai pernai – 40-yje.

Toliau buvo Kauno technologijos universitetas – 12 krypčių, Vytauto Didžiojo universitetas (11), „Vilnius tech“ (7), Lietuvos sveikatos mokslų universitetas pirmavo keturiose studijų kryptyse, Vilniaus dailės akademija – trijose, Lietuvos muzikos ir teatro akademija, Klaipėdos universitetas bei  ISM vadybos ir ekonomikos universitetas – dvejose, o Generolo J. Žemaičio karo akademija ir Lietuvos sporto universitetas lyderiavo vienoje studijų kryptyje.

Vertinant magistrus trečdalį vertinimo sudarė darbdavių nuomonė, kreiptas dėmesys į magistrų įsidarbinimą, jų vidutines pajamas, remtasi Lietuvos mokslo tarybos, ekspertiniu vertinimu ir kitais kriterijais.