- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Trys mažamečiai vaikai ant rankų ir baimė juos visus prarasti. Šeima su tokia patirtimi mėnesio pradžioje sugrįžo iš Danijos. Šokui praėjus nuspręsta kalbėti viešai, pasakojama LNK reportaže.
„Mums įteiktas laiškas, kad iš mūsų bus paimti trys vaikai. Jų manymu, mes nesugebame jų tinkamai prižiūrėti, vystyti ir aprūpinti“, – pasakojo tėvas.
Vyriausiam vaikui ketveri, mažiausiam – vos trys mėnesiai.
Pateiktuose tarnybų dokumentuose nurodoma, kad šeima tinkamai prižiūrėti vaikus gali tik pirmaisiais gyvenimo mėnesiais, tačiau pasiekus kitą raidos etapą tėvai nesugeba sudaryti tinkamų sąlygų ir galimybių vystytis, vaikai regresuoja. Du iš vaikų turi specialiųjų poreikių.
Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:
„Mes aišku supratom, kad reikia kuo greičiau bėgti“, – atviravo tėvas.
„Aš labai pasimetusi esu iš tikrųjų. Labai viskas neapibrėžta“, – tikino vaikų mama.
Norim, kad Danijos sistemos pareigūnai panaikintų tuos nusikalstamus sprendimus ir viešai atsiprašytų mūsų.
Šeima Danijoje gyveno virš penkerių metų. Įsitvirtino, turėjo darbus, sako, kad didesnio dėmesio sulaukė, kai vaikai pradėjo lankyti darželį.
„Dėl to, kad jie atsilieka nuo bendraamžių, atsilieka vystymesi, todėl tarnybos priėmė išvadą, jog mes nesugebame vaikams sudaryti tinkamų vystymosi sąlygų“, – aiškino mama.
„Du metus mus terorizavo. Jų pagalba mums iš viso nereikalinga buvo. Po tris kartus per dieną ateidavo pas mus į namus, siūlydavo mums nereikalingų paslaugų. Jų vadinama psichologinė pagalba reikalinga tik tam, kad iš vidaus pamatytų, kaip mes gyvename, mąstome ir panašiai. Aš tiesiai šviesiai jiems sakydavau „ko jūs norit?“ Jie buvo nepatenkinti, nes aš supratau, ko jie nori“, – sakė tėvas.
„Tai prievartinė pagalba, jos negalėjome atsisakyti“, – pabrėžė motina.
Vyras pasakoja, kad ir pabėgimas vyko dramatiškai. Mažiausias vaikas neturi dokumentų.
„Mes negalėjome per tą laikotarpį niekaip susisiekti su Lietuvos ambasada“, – apmaudavo vyriškis.
Tarnybos laukia atsakymo
Tai versija, kurią pasakoja tėvai. Lietuvos tarnyboms situacija jau žinoma.
„Su baime, kad kitoje šalyje netiko standartas, labai sunku įvertinti. Aš sakyčiau, net nėra ko bėgti prieš traukinį, nebent taip, kad iš kitos šalies yra labai neigiama informacija. Tai gali būti išskirtiniai atvejai, smurto pavyzdžiui. Tokia informacija, kuri galėtų pasiekti mūsų valstybę“, – sakė Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė.
Tėvas tvirtina, kad nuogąstavimų dėl smurto niekada nebuvo. Lietuvos ambasada Danijoje sako, kad apie šią situaciją nežino nieko.
„Lietuvos ambasada Danijoje kreipimosi iš piliečio dėl Danijos tarnybų sprendimo atimti tris vaikus nėra gavusi. Siūlytume kreiptis į su šiais klausimais dirbančias kompetentingas institucijas Lietuvoje“, – situaciją komentavo Lietuvos Respublikos ambasada Danijoje.
Vaiko teisių tarnyba su šeima jau bendravo ir sako, kad dabar laukia oficialių atsakymų iš užsienio.
„Atsakyti į klausimą, ar vaikai gali likti šeimoje, apibendrintai neįmanoma. Tai priklauso nuo individualios šeimos situacijos. Labai svarbu, kokią informaciją mums pateiks užsienio valstybė, kokia dabar vaikų situacija. Net tas faktas, kad vaikams buvo nesaugu tuo metu, nebūtinai reiškia, kad nesaugu ir dabar. Mes vertinam visą susijusią informaciją ir visada pirminis tikslas – suteikti paslaugas, kad vaikai galėtų likti šeimoje“, – tvirtino Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos teisininkė Ugnė Klingerė.
Šeima apie savo grįžimą tikina informavę ir policiją, taip pat kreipėsi dėl teisinės pagalbos, sako sieks apeliacijos.
„Norim, kad Danijos sistemos pareigūnai panaikintų tuos nusikalstamus sprendimus ir viešai atsiprašytų mūsų. Be abejonės, mes reikalausim kompensacijos“, – aiškino tėvas.
Šeima kreipėsi ir į „Caritą“. Kitą savaitę bus gautas advokatas.
„Manau, kad visas pasaulis atkreipia dėmesį į šeimą, kad ne viskas vyksta taip, kaip norisi. Dažnėja dalykų, kuriuose reikia kažką spręsti“, – sakė Vilniaus arkivyskupijos „Carito“ mediatorė Ūla Dusevičienė.
Teisininkai sako, kad panašiais atvejais užsienio institucijų sprendimų ignoruoti nereikėtų, nes galima sulaukti pasekmių ateityje. Pavyzdžiui, keliaujant.
„Jeigu buvo priežastys ar suklysta kažkur vertinant vaiko priežiūros situaciją, reikėtų pateikti aiškius argumentus ir bandyti tai nuginčyti. Deja, tai nėra pigus malonumas užsienyje, ypač Danijoje ir jos teritorijoje“, – patarė advokatas Justas Vilys.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kariuomenė dezinformacija vadina Baltarusijos pranešimus apie dronų ataką iš Lietuvos4
Kariuomenė neigia Baltarusijos institucijų pranešimus apie dronų ataką iš Lietuvos ir vadina tai dezinformacija. ...
-
Policija įspėja penkių miestų gyventojus ir paaiškina, kas vyks2
Balandžio 24–25 d. Lietuvos policija ir kitos valstybės institucijos dalyvauja pratybose. Jose imituojami sulaikymai, inkasatorių užpuolimas, pabėgimas iš įkalinimo įstaigos ar kitos ypatingosios ar nepaprastosios situacijos. Policija ragin...
-
Tuskulėnų memoriale bus pagerbtos Ruandos tutsių genocido aukos
Diplomatinė bendruomenė ketvirtadienį Tuskulėnų dvaro memoriale Vilniuje organizuoja renginį, skirtą paminėti tutsių genocido Ruandoje 30-metį. ...
-
Lietuva žada sekti Lenkijos pavyzdžiu dėl užsienyje gyvenančių mobilizuojamų ukrainiečių
Lietuva žada sekti Lenkijos pavyzdžiu dėl užsienyje gyvenančių ir į karą šaukiamų ukrainiečių vyrų, sako krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas. ...
-
R. Žemaitaitis įvykdė teismo įpareigojimą paneigti pareiškimus apie A. Tapiną5
Parlamentaras Remigijus Žemaitaitis įvykdė teismo įpareigojimą paneigti pareiškimus apie visuomenininką Andrių Tapiną. ...
-
Pernai daugėjo žemiau absoliutaus skurdo ribos gyvenančių žmonių12
Žemiau absoliutaus skurdo ribos pernai gyveno 6,5 proc. visų šalies gyventojų – apie 187 tūkst. žmonių, arba 2,7 proc. punkto daugiau nei 2022 metais, ketvirtadienį pranešė Valstybės duomenų agentūra. ...
-
Apie įstojimą į ES primena ir skėčių akcija1
2004 m. gegužės 1-ąją Lietuva kartu su kitomis devyniomis Vidurio ir Rytų Europos valstybėmis oficialiai tapo ES nare. Tą dieną Europoje surengta skėčių pakėlimo akcija. ...
-
Žmonėms su negalia įgyti vairuotojo pažymėjimą – misija (ne)įmanoma: „Regitra“ teisinasi2
Bandžiusi įgyti vairavimo teises, negalią turinti moteris susidūrė su netikėta kliūtimi – paaiškėjo, kad „Regitra“ neturi jos negaliai pritaikyto automobilio. Moteris dėl tokios situacijos pateikė skundą Lygių galimybių ko...
-
Baltijos šalys bendradarbiaus valdant su sveikata susijusias krizes
Trečiadienį sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys Briuselyje pasirašė memorandumą su kitų Baltijos valstybių – Latvijos ir Estijos – ministrais dėl bendradarbiavimo ir savitarpio pagalbos su sveikata susijusių krizių valdyme, ...
-
Pasienyje su Baltarusija – ramu1
Pasienyje su Baltarusija nefiksuota neteisėtų migrantų, ketvirtadienį pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT). ...