Bendrovės „Spinter tyrimai“ spalį atlikto tyrimo duomenimis, 42 proc. gyventojų palydėdami artimą žmogų į kariuomenę džiaugiasi dėl jam tekusios galimybės sustiprinti karybos žinias, fizinį pasirengimą, discipliną, socialinius bendravimo įgūdžius. Kita vertus, beveik trečdalis gyventojų, 31 proc., jaučia nerimą ir baimę dėl artimajam teksiančių išbandymų.

Nerimą dažnai keičia pasididžiavimas

Kad šie jausmai kinta bei keičia vienas kitą, patvirtina ir kariuomenėje tarnaujančių jaunuolių bei jų artimųjų patirtys.

Šiauliuose įsikūrusio Kunigaikščio Margirio pėstininkų batalione tarnaujantis 24 metų Matas Letkauskas neslėpė – gavus šaukimą tiek mama, tiek sužadėtinė dėl jam teksiančių išbandymų nerimavo bei jaudinosi labiau nei jis pats.

„Aišku, pradžioje ir pačiam kilo dvejonių, ar nenukentės iki tol kurtas gyvenimas, susimąsčiau, kas laukia kariuomenėje. Tačiau neleidau nerimastingoms mintims įsisiautėti prisiminęs, ką esame kalbėję su tėčiu, – karo tarnyba yra pareiga, kurią privalu atlikti, tai būtina siekiant ginti valstybę, šeimą ir viską, kas tau rūpi“, – sakė Matas.

Savo noru atlikti privalomąją karinę tarnybą pulkininko Juozo Vitkaus inžinerijos batalione pasirinkusio Karolio mama Vitalija taip pat neslėpė iš pradžių jautusi nerimą, baimę, netgi pyktį, o dabar šiuos jausmus pakeitė pasididžiavimas pareigą atliekančiu sūnumi.

„Jam nuo mažumės patiko ir šautuvai, ir kariniai žaidimai, ir su tėčiu karinius filmus žiūrėdavo – iš tiesų šį sūnaus polinkį buvo galima matyti jau seniai, bet kažkaip jam augant kariuomenė tikrai nebuvo pirmoje vietoje. Tad kai pasakė, jog eis tarnauti savo noru, netgi pyktelėjom šiek tiek. Žinoma, buvo ir nerimo, ir baimės – kaip seksis, ar pritaps, ar pajėgs?“ – prisiminė Karolio mama.

Dėkoja už įskiepytą drausmę ir atsakomybę

Lygindama praeitį su dabartimi, tarnybą atliekančio kario mama sako, kad jausmai pasikeitė kardinaliai.

Karo tarnyba yra pareiga, kurią privalu atlikti, tai būtina siekiant ginti valstybę, šeimą ir viską, kas tau rūpi.

„Dabar, kai susiskambiname ar kai sūnus savaitgaliais grįžta namo, ir girdžiu, ir matau, ir jaučiu jo paties pasididžiavimą savimi. Dėl to, kad pavyksta atlikti užduotis, dėl to, kad nugali save, dėl to, kad teisingai pasirinko. Visa tai matant, negali jausti nieko kito, tik pasididžiavimą ir džiaugsmą“, – tikino ji.

Pulkininko Juozo Vitkaus inžinerijos bataliono instruktorius, skyriaus vadas, seržantas Saulius Kreivėnas pastebėjo, kad po atliktos privalomosios karo tarnybos tėvai dažnai dėkojo už atžaloms įskiepytą tvarkos, drausmės ir atsakomybės jausmą.

„O patys jaunuoliai išmoksta tvarkytis su stresu, nežinomybe, tampa kur kas geriau pasiruošę sutikti bet kokius gyvenimo iššūkius“, – sakė S. Kreivėnas.

Pasididžiavimą dažniau jaučia vyrai, nerimą – moterys

Visuomenės nuomonės tyrimas taip pat parodė, kad beveik pusė apklaustų vyrų (45,6 proc.) išlydint artimą žmogų į kariuomenę jaustų džiaugsmą dėl jam tekusios galimybės sustiprinti karybos žinias, discipliną, socialinius bendravimo įgūdžius. Dėl teksiančių išbandymų nerimautų perpus mažiau – tik 23 proc. – vyrų.

Tuo tarpu apklausoje dalyvavusios moterys šiuo klausimu pasidalijo per pusę – per 38 proc. įvardijo jaučiamą nerimą, tiek pat išskyrė džiaugsmą.

Reprezentatyvi kompanijos „Spinter tyrimai“ apklausa atlikta spalio 18–29 dienomis. Joje dalyvavo 1 tūkst. 16 respondentų nuo 18 iki 75 metų amžiaus.