„Juodasis“ G. Nausėdos ketvirtadienis: kokį signalą prezidentui pasiuntė valdančioji dauguma?

  • Teksto dydis:

Diena, kai buvo atmesti net trys prezidento veto, politiškai nėra šviesi Gitanui Nausėdai, praneša „Info diena“.

Apie tai žurnalistai kalbėjosi su VU TSPMI docentu Mažvydu Jastramskiu.

„Juodasis“ ketvirtadienis

„Nesutarimai tarp daugumos ir prezidento – normalus politinis procesas. Gitanas Nausėda nėra partinis prezidentas, bet vis tie trys veto, atmesti per dieną, iš eilės sumobilizavus valdančiąją daugumą, siunčia tam tikrą signalą prezidentui. Todėl aš dar prieš visus balsavimus pasakiau, kad ketvirtadienis galimai buvo „juodasis“ G. Nausėdai? Prisimenu Valdo Adamkaus 2001 metų gegužės mėnesio įvertinimą, kai buvo per dieną atmesti penki prezidento veto. Tai V. Adamkus ją įvardijo kaip vieną iš juodžiausių per savo kadenciją. Aišku, ten buvo tam tikras aspektas, kad buvo tam tikra išdavystė dėl to, kad prie veto atmetimo prisidėjo ir liberalai, kuriuos prezidentas rėmė toje koalicijoje. Bet, na, vis tiek čia vėlgi toks lyginimas, kad trys atmesti veto, tai nėra gera diena prezidentui“, – samprotavo pašnekovas.

– Jeigu valdančioji dauguma pasiuntė labai aiškų signalą prezidentui, koks yra tas signalas – ar čia parodoma prezidento vieta valstybėje? Ką tuo norėta pasakyti?

– Yra viena interpretacija, kurią aš matau viešoje erdvėje, kad sureikšminti nereikėtų, dėl to, kad tai yra tiesiog įprastinis nuomonių išsiskyrimas. Tačiau vis dėlto Seimas renkasi, kaip reaguoti į prezidento veto – jie nėra vienodi. Pavyzdžiui, veto dėl mokamų COVID-19 testų yra tiesiog atmetimas ir kadangi tai yra labai svarbi priemonė Vyriausybei kovoje su pandemija, visiškai normalu, kad jie mobilizuoja daugumą, kuri yra, sakykime, trapi. Tai tos mobilizacijos reikia, kad atmestų. Kiti veto, pavyzdžiui, dėl nuolatinių Seimo atstovų Europos Sąjungoje ir kitose valstybėse, tai vėlgi nebuvo taip, kad prezidentas įsižeidęs atmetė – buvo argumentai, pasiūlymai, ką reikėtų pakeisti – kad reikėtų su Užsienio reikalų ministerija derinti, kad tai būtų strategiškai svarbiose Europos Sąjungos ir NATO valstybėse. Tai, kad Seimas atmeta prezidento veto, yra žinia prezidentui, kad dauguma egzistuoja. Ir dabar jau aišku, kad prezidentas negali naudoti veto kaip politinės galios instrumento – jis turės dar atsargiau pasverti tai darydamas ir, turiu paminėti, kad santykiai tarp prezidento ir valdančiosios daugumos nebuvo idealūs.

Akibrokštas Laisvės partijai

– Pakalbėkime apie pačios valdančiosios koalicijos santykius. Štai, buvo dar vienas įstatymas dėl smulkių narkotikų dekriminalizavimo. Ir tai buvo labai svarbus projektas mažajai koalicijos partnerei – Laisvės partijai. Dabar jie sako, kad svarstys dėl buvimo koalicijoje, rinksis net taryba dėl nuoskaudų, kurias patiria šita partija. Ką galite pasakyti apie šį santykį?

– Laisvės partija tiesiog buvo apžaista partnerių ir būtent tas sugretinimas, nes Seime balsavimai vyko iš eilės taip: vieno veto atmetimas, antro, trečio ir tada balsavimas dėl dekriminalizavimo. Pirmuose trijuose veto atmetimuose mes matome labai aiškią konservatorių-liberalų mobilizaciją. Visi jie dalyvauja ir beveik visi balsuoja „už“. Iš karto po to įvyksta kitas balsavimas – dėl dekriminalizavimo – penki Tėvynės Sąjungos atstovai nedalyvauja, penki Liberalų Sąjūdžio atstovai irgi kažkur pasišalina, dalis susilaiko ir balsuoja netgi „prieš“. Koalicijos partneriai vėlgi siunčia tokią žinią, kad nors kiti du partneriai gali mobilizuotis tam, kad atmestų prezidento veto, bet, štai, vienam iš pagrindinių Laisvės partijos programinių įsipareigojimų mobilizacijos ir valios paremti pritrūksta. Manau, kad natūralu, kad partija šioje vietoje priima kaip šiokį tokį apžaidimą iš savo koalicijos partnerių. Ir tai, kad jie permąsto savo vietą koalicijoje, yra ganėtinai normalu.

– Kuo šis permąstymas gali baigtis – tiesiog nuoskauda ar iš tikrųjų Laisvės partija gali žengti tokį žingsnį ir kalbėtis jau daug griežčiau?

– Nesiimsiu prognozuoti, nes sprendimai, pasitraukimai prie tam tikrų politinių emocijų gali būti staigiai priimami ir tada nelabai yra kelio atgal. Todėl man tikrai sunku pasakyti, kaip bus jų tarybos viduje. Manau, galimas variantas, kad iš koalicijos jie nesitrauks, bet norės iš naujo persvarstyti tam tikras sąlygas. Apie tuos dalykus. Gali nebūtinai būti kalbama viešoje erdvėje, o viduje – tarp koalicijos partnerių.

Prezidento įžeidumas

Laidoje „Labas vakaras, Lietuva“ kalbintas nuolat aktualijas Lietuvoje ir pasaulyje sekantis žurnalistas, apžvalgininkas Rimvydas Valatka mano, kad prezidentas G. Nausėda tiek į pandemijos valdymą, tiek ir į neteisėtų migrantų krizę reaguoja vangiai.

– Ar veto atmetimas dar labiau gali į audrinti prezidentą ir jo įžeidumą pastaruoju metu, pykčio protrūkius? – teiravosi žurnalistai.

– Reikėtų klausti jo paties, bet įžeidumas, manau, yra taip aukštai užkeltas, kad reikėtų jau nebe kopetėlių, o kažkokio statybų bokštinio krano, kad jį prezidentas užkeltų dar labiau. Jis yra įžeidus, visi tą žino, aišku, kad jis įsižeidė ir šį kartą.

– Sakė, kad priims bet kokį Seimo sprendimą, bet vėliau pasakė, kad: „jūs esate atsakingi už visas pasekmes“. Kokia žinia čia pasiųsta?

– Yra toks pasakymas: „sviestas sviestuotas“. Nežinau, ar mokytojai dar vis kartoja jį mokiniui, padariusiam kokį nors dublį ten, kur nereikia, tai nemanau, kad Seimo daugumai reikėtų priminti, kad ji ketverius metus yra atsakinga už viską, kas darosi Lietuvoje. O kartais dėl to, kas darosi Lietuvoje, yra šiek tiek atsakingas ir prezidentas. Kadangi prezidentas nelabai moka viešumoje kalbėti kaip prezidentas, tai nurašykime tai prastiems prezidento viešiesiems ryšiams.

Lyderystės problema

– Kalbant apie G. Nausėdos bandymą lyderiauti ir pastaruoju metu tie „iššovimai“ arba pasisakymai tiek nukrypsta į lankas, kad visuomenė susigūžia ir bando suprasti, kada atsigauti. Ar matote ir čia lyderystės problemą?

– Su lyderiais yra taip: tu negali paskelbti, kad tas žaidėjas bus lyderis. Tai tas pats yra ir su prezidentu G. Nausėda – jis būtų didesnis lyderis, jei apskritai iš savo kubo neišvažiuotų. Tada iš tiesų visi galvotų, kad turime kažkokį paslaptingą bičą, kuris kažkur gyvena prie upelio ir kažką ten yra nusiteikęs padaryti.

Vangi reakcija į krizes

– Situacija Lietuvoje yra įtempta: ir COVID-19 pandemija, ir migrantai pasienyje, bet mūsų aukščiausias lyderis yra labai ramus. Tai gal tai ir yra gerai? Sakoma, reikia išlikti ramiems?

– Ne kartą yra pastebėta, kad jis atvyksta į darbą 9.45 val. ir išvyksta 15.45 val. ar 16 val. Jei prezidentas taip ramiai gyvena kube, tai viskas yra gerai.

– Netgi paskutiniai įvykiai, kai pasirodė minia prie Lenkijos-Baltarusijos sienos, pusė dienos prabėgo ramiai, atrodė, kad premjerė jau buvo susitikusi, pavyzdžiui, su atsakingomis institucijomis. Tada gauna iš Prezidentūros žinią, kad kitą dieną prezidentas susitiks kalbėtis. Ir tada tie laikai – 16 val., 17 val., o iki to vakuumas.

Yra toks posakis, gal politiškai nekorektiškas, – kad aukštiems žmonėms labai ilgai eina, kol ateina.

– Yra toks posakis, gal politiškai nekorektiškas, – kad aukštiems žmonėms labai ilgai eina, kol ateina. Tai šiuo atveju, kadangi aukštas ir gražus, tai nelabai greitai, bet gerai, kad nors 16 val. jau buvo pakalbėjęs su prezidentu Duda. O iš tikrųjų, tai prezidentas nežino, ką jam veikti tuose rūmuose.

– O ką jis veikia, gal turite žinių? Ir kodėl tas pasimetimas yra?

– Jei tavo fukusas yra į sąmokslo teorijų institutą arba laisvos visuomenės institutą, kuris toje pačioje troboje sukurtas ir tie patys keisti žmonės ten renkasi. Jei tu sugalvoji padėti pakraštyje esančios kavinės, kuri atvirai deda skersą ant Lietuvos įstatymo, savininkams, tai labai sunku persijungti į valstybinį mąstymą. Nes čia yra tokios gyvenimiškos smulkmenos, virš kurių prezidentai ir karaliai turi pakilti.

– Daug kam atrodė, kad Ingridos Šimonytės ir prezidento susitikimas Aliaksandro Lukašenkos dėka virs į kažkokį šiltesnį santykį. Bet šiandien atrodo, kad santykis nyksta – po Seimo priimto nutarimo, veto atmetimo bendradarbystės ar bendrystės nėra. Premjerė, rodydama pirštu, sako: nekviečia – neinu. Prezidentas sako: ji neturi laiko, tai ir nesusitinkame. Mūsų šalies vidinės politikos stiprybė ar silpnybė – kad išorės priešui matant, nebendradarbiauja dvi būtinosios institucijos?

– Pirmiausia, tai yra negražu, bet kad būtų gražu, tai viskas yra surašyta pagrindiniame šalies įstatyme – Konstitucijoje. Premjerė negali pas save kviesti prezidento. Konstitucijoje yra pasakyta, kad vyriausias žmogus valstybėje yra prezidentas, todėl mūsų premjerė turi laukti pakvietimo. 

Pakelkime akis į dangų ir paprašykime gerojo Dievo, kad jis mums tokių krizių nesiųstų, nes ten, kur yra tokios krizės, reikalaujančios ginkluotųjų pajėgų, be prezidento mes nieko negalime spręsti.

– Jei mūsų šalyje būtų dar kokia nors – didesnė krizė. Kas tada?

– Pakelkime akis į dangų ir paprašykime gerojo Dievo, kad jis mums tokių krizių nesiųstų, nes ten, kur yra tokios krizės, reikalaujančios ginkluotųjų pajėgų, be prezidento mes nieko negalime spręsti. Ir kiekviena uždelsta akimirka – kaip ir su pandemija yra taip pat uždelsta akimirka arba skatinimas antivakserių, tai yra 25-30 mirusių žmonių per dieną.

– Sako, kad ir nepaprastoji padėtis buvo uždelsta, nes reikėjo jau vasarą ją įvesti.

– Lietuvai būtų buvę turbūt naudingiau nepaprastąją padėtį įvesti tada, kai pradėjo į šalį patekti po 100-200 migrantų. Būtume sutaupę ant stovyklų įrangos, maitinimo ir būtume sutaupę geram vardui, todėl, kad Lietuva per visą tą laiką buvo plakama už žmogaus teisių pažeidimą, o dabar mes išjungėme šituos parametrus ir elgiamės taip, kaip verčia nepaprastoji padėtis.

– Bet galbūt aplinka yra kalta – jeigu neturi komandos, į kurią galėtum remtis ir pasitikėti, arba ištransliuoti tai, ką tau pasako, tai čia irgi yra problema. Todėl, kad mes turime vieną, kiek žinau, artimą patarėją, kuris specializuotame radijuje skaito Šventąjį Raštą, kita patarėja jau yra vertinama kaip metų nusišnekėjimo frazės savininkė. 

– Vienas pasikeitimas, palyginus su Rolando Pakso laikais, yra tikrai labai didelis: tada buvo, prisiminkite, R. Paksas nekaltas, aplinka kalta. Aš dabar sakyčiau, kad turime situaciją, kai G. Nausėda nekaltas, aplinka – nepakaltinama.

 



NAUJAUSI KOMENTARAI

Blt...\\\\\.../////

Blt...\\\\\...///// portretas
ir P.Gražulis palaikė lanzb'konc'lezb'ped "komandą" nulaužti Prezidento veto.Gal tikrai jis ir pedas tik apsimeta,kad prieš juo kovoja.---PETRAI tu mano akyse likai š...gabalas,tavim nei per nago juodumą dabar netikiu,niekše.Garantuoju,tavo pastutinė kadensija seime ir pedai nepamačys,kaip Šimašiui.Tu tapai jo lygio,sumovei savo karjerą.Eisi pas Birutę žuvį sverti,jei piims.

Sūduvis

Sūduvis portretas
Siunčia, kad jo laukia Pakso likimas.

Juk taip.

Juk taip. portretas
Vokietija viena iš turtingiausių valstybių. Nes puse Vokietijos buvo kapitalistinė,o antra pusė tarybinė. Ir nenorėjo vakarų vokietija jos prisijungti. O žurnalistai baikit kiršinti. Juk ir Adamkus sako , kad 5 atmetė,
VISI KOMENTARAI 13

Galerijos

Daugiau straipsnių