– Kuo mes vėsinsime tuos pietiečius? Ar leisime būti jiems pavėsyje ar galbūt juos atvėsins šalta Baltijos jūra?

– Iš tiesų turistams iš užsienio mūsų klimatas neatrodo toks karštas. Jeigu mums, lietuviams, 28 laipsniai jau yra labai karšta ir ieškom, kur čia vėsintis, tai pietiečiams 28 laipsniai yra komfortas, kai jie jaučiasi gerai. Nes jie bėga nuo 40 laipsnių ir daugiau. Jiems čia užtenka atvykti, juo labiau, kad atvykę užsienio turistai kaip ir lietuviai labai mėgsta mėgautis mūsų gamta, miškais, pažintiniais takais. Tai tame pačiame pavėsyje jie ir vėsinasi. Ir, žinoma, Baltijos jūra.

– Kokias jūs tendencijas matot? Nes ekspertai sako, kad pietiečiai išties kraunasi lagaminus. Ar jie pasiekia Baltijos šalis, Lietuvą, ar kažkur sustoja Centrinėje Europoje?

– Kur jų keliai veda, kol kas visų duomenų nėra. Bet ką matome, žmonės iš tiesų bėga nuo globalinio atšilimo, nuo to vasariško karščio ir jie ieško tų vietų, kur būtų šiek tiek vėsiau. Kas šiuo atveju dar Lietuvai yra palanku iš tų tarptautinių turizmo tendencijų, žmonės yra pervargę nuo tų turistais perpildytų vietų ir jie ieško, kur galėtų praleisti laiką atokiau nuo žmonių. Tai Lietuva šiuo atveju yra tas neatrastas perlas, kuris turi labai daug potencialo būti atrastu ir sulaukti daugiau užsienio turistų.

– Kokius mes namų darbus turėtume padaryti, kad kai ateis laikas, jau galėtume priimti turistus, jog jie iškart atrastų tą perlą?

– Žinoma, mes „Keliauk Lietuvoje“ padedame būti atrastiems ir pastebėtiems tame tarptautiniame žemėlapyje. O kas liečia mūsų verslus, tai, kad ir kaip banaliai nuskambėtų, svarbu būti pasiruošusiems kalbėti ne tik lietuviškai ir svetingai priimti mūsų svečius.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Apie tai, kiek kainuoja vėsa, LNK žurnalistas klausė ekonomisto Žygimanto Maurico.

– Pastebimos tokios tendencijos, kad pietų europiečiai keliauja į Šiaurės Europą, Rytų Europą. Kiek jie, besikraudami lagaminus, galėtų įsikrauti ir eurų, kuriuos čia galėtų leisti?

– Na, lietuvių liaudies išmintis byloja, kad šiluma kaulų nelaužo, tai lietuviai ir kiti šiauriečiai vis dar masiškai plūsta į Pietų Europos šalis ir viena iš priežasčių, kodėl pietiečiai atvažiuoja į Šiaurę yra išvengimas tų didžiulių turistų masių. Tai to turizmo iš pietinių šalių į šiaurines šalis daugėja, tačiau tokio masinio reiškinio vis dar nėra. Mes turim padirbėti, kad daugiau tų žmonių pritrauktume. Ypatingai JAV judama vis dar iš šiaurinių valstijų į pietines – Floridą, Teksasą. Bet, be abejo, karščiausiais mėnesiais – liepą, rugpjūtį – vis daugiau žmonių keliauja į šiaurines šalis. Ir galbūt net mums pažvelgt reikėtų dar piečiau, kur tikrai jau yra karšta, tarkime, Izraelyje. Izraelio turistų daugėja Lietuvoje vasarą, jiems čia yra rojus. Taip pat Artimųjų Rytų šalys. JAE vasaromis būna 40-50 laipsnių temperatūra, ten tai yra norma. Jiems mūsų klimato sąlygos, mūsų žaluma yra rojus. Jie netgi klausia kartais, kuo jūs laistote, kad pas jus tokia žolė žalia? Mes sakom, mes niekuo nelaistom, tiesiog lietus palaisto. Jiems yra didžiulė nuostaba. Ir, manau, kad tie regionai turėtų būti prioritetiniai, iš kurių galėtume pritraukti daugiau turistų.

– Ką dar reikėtų padaryti Lietuvos valstybei ir verslininkams, kad sudomintume turistus?

– Tai, visų pirma, skrydžiai, bet skrydžių mes turim vis daugiau. Ir taip pat pateikti tai, ką mes turim geriausio. Vasara Lietuvoje yra turbūt vienas geriausių dalykų apskritai, koks tik gali būti pasaulyje. Mes turim daug žalumos, daug gėlių žydėjimo, įvairių veiklų. Turime daug natūralių produktų, tiesiog augančių miškuose, ko Pietų Europos šalys praktiškai neturi. Ten būna pusdykumės, dykumos ir viską, ką jie augina, turi laistyti, dirbti, o mes turim natūralią gamtą. Net grybaut jau galima birželio mėnesį. Tai mes turim pasakišką gamtą ir vasarą tikrai galėtume pritraukti daugiau turistų.