- Greta Zulonaitė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Švietimo mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) suburta komisija pritaria, kad Lietuvoje atsirastų Inžinerijos kolegija, Jūreivystės akademija, taip pat siūlo Šiaulių valstybinės, Panevėžio ir Utenos kolegijų kol kas nesujungti.
Inžinerijos kolegija būtų sukurta Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegiją prijungiant prie Kauno technikos kolegijos.
„Šios abi kolegijos yra stiprios inžinerijoje, yra aiškus jų profilis. Matome reikšmingus, ypač Kauno technikos kolegijos pasiekimus ir taikomojo mokslo srityje“, – žurnalistams antradienį sakė švietimo, mokslo ir sporto viceministras Gintautas Jakštas.
Tuo metu Jūreivystės akademija atsirastų Lietuvos aukštąją jūreivystės mokyklą prijungiant prie Vilniaus Gedimino technikos universiteto.
Anot G. Jakšto, komisija taip pat pritaria siūlymui, kad prie Vilniaus kolegijos būtų prijungta Vilniaus technologijų ir dizaino kolegija, o prie Mykolo Romerio universiteto būtų prijungta Marijampolės kolegija, sukuriant akademiją Marijampolėje.
„Kuriant atskirą akademiją, matome didžiulę sinergiją tarp šių dviejų institucijų. Matome, kad visos studijų kryptys, kuriose vykdomos studijos Marijampolėje, vykdomos ir Mykolo Romerio universitete. Šiuo metu Mykolo Romerio universitetas vykdo magistrantūros studijas Marijampolėje, dėstytojai reguliariai vyksta į šį miestą“, – kalbėjo G. Jakštas.
Alytaus kolegiją taip pat siūloma prijungti prie Kauno kolegijos.
Jis taip pat pridūrė, kad atsižvelgiant į demografinę situaciją, į studentų skaičiaus pokyčius, problemas išoriniame vertinime, komisija nesiūlo Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijai išlikti savarankiškai.
Viceministras kalbėjo, kad komisija mato rizikas Klaipėdos valstybinei kolegijai stiprėti savarankiškai.
Mokslinių tyrimų atžvilgiu, tai prisidės prie kolegijų vykdomų taikomųjų tyrimų plėtros ir stiprinimo, geriau atlieps visuomenės ir verslo interesus.
„Pirmiausia, rizikos yra susijusios ir su studentų skaičiumi, kuris ateityje gali laviruoti arti 1200. Taip pat matome, kad nėra aiškiai ir stipriai išvystytas mokslinis potencialas ir kad atliepti 2029 metais keliamus reikalavimus, turės Klaipėdoje būti priimti tam tikri sprendimai“, – sakė jis.
Šiaulių valstybinė, Panevėžio ir Utenos kolegijos, anot G. Jakšto, yra panašaus pajėgumo. Jų kol kas siūloma nesujungti, tačiau pradėti diskusijas dėl tolimesnių žingsnių su suinteresuotomis šalimis – verslu, savivaldybėmis, visuomene.
Pasak Lietuvos mokslo tarybos pirmininko Gintaro Valinčiaus, paruoštas kolegijų tinklo projektas atitinka Lietuvos poreikius plėtoti ir stiprinti kolegijų tinko pajėgumus.
„Mokslinių tyrimų atžvilgiu, tai prisidės prie kolegijų vykdomų taikomųjų tyrimų plėtros ir stiprinimo, geriau atlieps visuomenės ir verslo interesus“, – sakė G. Valinčius.
Anot jo, lyginant su kitų valstybių patirtimi, Lietuvos kolegijos nėra išnaudojusios savo galimybių.
Valstybinių kolegijų pateiktas iniciatyvas vertino komisija, sudaryta iš ministerijos, Lietuvos mokslo tarybos, Studijų kokybės vertinimo centro, Lietuvos pramonininkų konfederacijos, „Investuok Lietuvoje“, Lietuvos švietimo tarybos, Lietuvos studentų sąjungos, Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų susivienijimo atstovų ir aukštojo mokslo ekspertų.
Kolegijos pasiūlymus dėl reorganizacijos galėjo teikti pačios. Kolegijų iniciatyvos vertintos atsižvelgiant į jų galimybes sudaryti palankesnes sąlygas studijų ir mokslo taikomosios veiklos kokybei tobulinti, taip pat prisiderinti prie regionų darbo rinkos poreikių.
Komisijos siūlymus dar turės įvertinti švietimo, mokslo ir sporto ministrė. Jie bus peržiūrėti, tada bus parengtas nutarimas, kuris bus teikiamas Vyriausybei.
Sprendimus dėl kolegijų jungimosi siekiama priimti iki birželio pabaigos.
Anot ŠMSM, valstybinių kolegijų studentų skaičius per dešimtmetį sumažėjo 38 proc., tik 28 proc. kolegijų dėstytojų dirba visu etatu, apie pusė (47 proc.) absolventų įsidarbina pagal gautą išsilavinimo lygį. Kaip rodo prognozės, kolegijų studentų skaičius 2026 metais gali mažėti dar 37–43 proc.
Vyriausybės patvirtintame 2023–2024 metų valstybinių kolegijų tinklo stiprinimo plane siekiama, kad 2029 metais bet kurioje valstybinėje kolegijoje studijuotų ne mažiau kaip 1,2 tūkst. studentų. Taip pat sutarta, kad ne mažiau kaip 76 proc. valstybinių kolegijų absolventų per 12 mėnesių po studijų baigimo įsidarbintų pagal įgytą kvalifikaciją.
Tikimasi, kad 2029 metais valstybinėse kolegijose bus ne mažiau kaip 50 proc. visu etatu dirbančių dėstytojų ir ne mažiau kaip 10 proc. mokslo ar meno laipsnį turinčių dėstytojų, dirbančių bent 0,5 etato dalimi.
Konsoliduoti Lietuvos koleginio sektoriaus potencialą ne kartą rekomendavo Europos Komisijos, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos ekspertai.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Likus kelioms savaitėms iki paskutinių tarpinių patikrinimų, NŠA papildomai peržiūri užduotis
Iki paskutinių tarpinių patikrinimų likus kelioms savaitėms, Nacionalinė švietimo agentūra (NŠA) skelbia pakartotinai vertinanti užduočių kokybę bei skirianti papildomą dėmesį organizavimo ir vykdymo procedūroms mokyklose. ...
-
Lietuvos specialistai nuskenavo Bučos ir Borodyankos teritorijas Ukrainoje: buvo apgadinti dronai
Statybos sektoriaus vystymo agentūra (SSVA) baigė karo suniokotų Bučos ir Borodyankos teritorijų Ukrainoje fotografavimą dronais, kad vėliau galėtų būti sukurtas 3D miestų planavimo įrankis. ...
-
Pasienyje su Baltarusija nefiksuota neteisėtų migrantų
Lietuvos pasienyje su Baltarusija šeštą parą iš eilės nefiksuota bandymų neteisėtai patekti į šalį, penktadienį pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT). ...
-
A. Bilotaitė lankysis Vištyčio pasienio užkardoje, aptars sienos stiprinimą8
Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė penktadienį lankysis Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) Pagėgių pasienio rinktinės Vištyčio pasienio užkardoje, kurioje aptars sienos stiprinimą. ...
-
Lietuvoje prasideda JAV kariuomenės pratybos „Kardo kirtis“5
Penktadienį Lietuvoje prasideda JAV kariuomenės pajėgų rengiamos pratybos „Kardo kirtis“. ...
-
Balandžio 19-oji Lietuvoje ir pasaulyje1
Balandžio 19-oji, penktadienis, 16 savaitė. ...
-
Parlamentas numatė galimybę skirti A. Stulginskio žvaigždę ir po mirties3
Parlamentarai numatė galimybę Seimo apdovanojimą – Aleksandro Stulginskio žvaigždę – skirti ir po mirties, jei siūlomo apdovanoti asmens kandidatūra pateikta jam dar esant gyvam. ...
-
Teismas atmetė R. Žemaitaičio skundą dėl A. Tapino šmeižimo8
Klaipėdos apygardos teismas ketvirtadienį atmetė Seimo nario Remigijaus Žemaitaičio skundą dėl žemesnės instancijos teismo sprendimo, kuriuo jis pripažintas paskleidęs tikrovės neatitinkančią informaciją apie visuomenininką Andrių Tapiną ir j...
-
Kas stabdo lietuvius keisti specialybę ir įgyvendinti profesines svajones?3
Apie tai, kodėl lietuviai nori keisti profesiją ir kaip jiems sekasi tai daryti, LNK žurnalistas kalbėjosi su statybininkų rengimo centro direktoriaus pavaduotoju Jeronimu Mikiparavičiumi. ...
-
Rusijos ir Baltarusijos TV programas Lietuvoje ketinama drausti, kol jos kels grėsmę
Rusijoje ir Baltarusijoje registruotų kompanijų kuriamas programas Lietuvoje ketinama drausti, kol šios valstybės kels grėsmę nacionaliniam saugumui. ...