– Kaip jūs vertinate dabartinę karo situaciją Ukrainoje?

– Rusija strateginių proveržių nebepasiekia, verčiau priešingai – vakariečių ginkluotės tiekimai, pvz., Juodosios jūros regione, verčia keisti ir laivyną, savo taktiką – trauktis toliau nuo Ukrainos krantų jau ne 50, o daugiau nei 100 km. Yra pokyčių, kurie reikšmingi žiūrint į bendrą karo perspektyvą, bet situacijos kol kas nekeičia.

– Ar labiausiai įtempta situacija išlieka Severodonecke? Ar galima sakyti, kad Rusija ten laimi?

– Manau, Severodonecke jie gana giliai įklimpę. Visomis kryptimis apie Severodonecką turėjo lūkesčių apsupti, atkirsti ir uždaryti. Jiems tai nepavyko, kai turėjo didesnes pajėgas, nepavyks ir dabar.

– Kaip vertinate Baltarusijos norus dvigubai didinti savo kariuomenę – net iki 80 tūkst.?

– Jie labai sunkiai pasiekė dabartinį dydį, nes pusė jų kariuomenės – šauktiniai. Jeigu jie ilgins tarnybos laiką ir padarys kaip sovietiniais laikais – iki dvejų ar trejų matų, tada galbūt jie tą skaičių ir pasieks. Kol kas tai planai. Daugybę planų Baltarusijoje niekada nebūna įvykdyti. Planuoti gali, skelbti gali, žinutę kaimynams siųsti gali, bet kol kas resursų nesimato.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

– Ar tai labiau propagandinis pareiškimas?

– Sakyčiau, taip. Be abejo, Baltarusija yra po Rusijos sparnu, ir ką Kremlius pasiūlo, tokią žinutę paleidžia.

– Ar Madrido susitikime Lietuvai pavyks pasiekti tai, kas būtų saugumo užtikrinimas?

– Vadovų pasitarimai niekada nebūna formalumas, nes pagalbos Ukrainai klausimai, Suomijos ir Švedijos narystės NATO klausimai tikrai ne formalumas. Praktiškai kasdien vykstantys susitarimai, posėdžiai techniniu lygmeniu, kai derinamos šalių pozicijos, ir iki Madrido jos turėtų būti suderintos. Turiu pasakyti, kad kalbame apie visą NATO rytinį flangą. Čia esančių šalių lūkesčiai, kad pajėgumų būtų daugiau, ne visi išsipildys, tačiau pajėgumų iš tiesų bus daugiau.

– Ar žinote, kokie lūkesčiai neišsipildys?

Visi karai baigiasi susitarimais. Neturėkime iliuzijų, kad jie nesibaigia. Visada baigiasi.

– Manau, palauksime Madrido susitikimo ir tada pamatysime. Esu įsitikinęs, kad daugelis valstybių, net tos, kurios puoselėja lūkesčius kaip ir mes, supranta, kad kai kuriuos planus galima įgyvendinti ne per metus, o per kelerius. Jei norime pajėgumų, reikia infrastruktūros, paruošti teisinę bazę, mes tai ir darysime. Manęs negąsdina, kad atsiras daugiau krašto apsaugos darbo.

– Ką tai reikštų Lietuvos saugumui, jei bus pažadas didinti NATO karių skaičių Lietuvoje per artimiausius kelerius metus, kai saugumo situacija įtempta dabar?

– Saugumo situacija ir Rusijos grėsmė visą laiką buvo ir mes tam visą laiką ruošėmės. Dabar visuose susitikimuose išgirstame žodžius: jūs buvote teisūs. Kalbame apie pajėgumų didinimą, pagalbą, tačiau tai vis vien yra procesas, žiūrėkite, kokie perversmai vyksta šalyse, kurios net neplanavo didinti karinių biudžetų, kariuomenės.

– Ar metas pradėti galvoti apie Lietuvos kariuomenės didinimą?

– Jis suplanuotas. Žiūrint pagal gyventojų skaičių ir kaimynų, mūsų kariuomenė yra didesnė. Dabar Lietuvos kariuomenėje, suskaičiavus visus pajėgumus, yra daugiau nei 20 tūkst. Orientacija yra iki 30 tūkst., bet tai ilgo laiko klausimas. Mums reikia ir infrastruktūros, ginkluotės, apmokymų ir t.t. Visa tai daroma.

– Ar Vakarai ruošiasi ilgam karui Ukrainoje, ar yra vilčių, kad karas gali baigtis sutarimu dar šiemet?

– Visi karai baigiasi susitarimais. Neturėkime iliuzijų, kad jie nesibaigia. Visada baigiasi. Nežinome, kokiu rezultatu, bet visada baigiasi. Manau, rezultatas vis tiek bus Ukrainos naudai. Ukraina šiame kare bus laikoma nugalėtoja. Prisiminkime, kokie lūkesčiai buvo Rusijos, kokios prognozės buvo Vakarų ekspertų, kiek Ukraina atsilaikys – dvi tris dienas, savaitę, iširs kaip valstybė, jos nebebus. Nieko panašaus neįvyko. Prognozės – nepalankus dalykas, bet viskas priklauso nuo šalių resursų. Rusija matosi, kokius resursus naudoja, ir jie sparčiai senka.