Vienas iš Lietuvos miestų 2022-aisiais taps Europos kultūros sostine. Kultūros ministerijai paskelbus nacionalinę atranką šiam vardui gauti, kultūros ministras Šarūnas Birutis sako, kad į jį gali pretenduoti ir nedideli miestai.

Ministras neįvardijo miestų, kurie turi didžiausias galimybes gauti šį titulą, tačiau atkreipė dėmesį, kad miesto dydis „nėra esminis veiksnys“ vertinant paraiškas. Jis paminėjo, kad Europos kultūros sostine yra tapę ir labai maži miestai. Taip pat buvo praktika, kuomet titulą gavę miestai, pavyzdžiui Esenas Vokietijoje ar Mariboras Slovėnijoje, į programą įtraukė aplinkinius miestus ar regionus.

Š.Biručio nuomone, tokiu regionu galėtų tapti ir, pavyzdžiui, Lietuvos pajūryje esantys miestai - Klaipėda, Neringa, Palanga.

„Šansų turi visi, nenorėčiau išskirti. Pagal turimą potencialą, miestai nėra vienodi. Bet minėjau pavyzdžius, kada ir iki 25 tūkst. gyventojų turintys miestai paruošė įspūdingas programas su aplinkui esančiais miesteliais ir laimėjo vardą. Tad Lietuvoje viskas yra įmanoma - reikia tik pasistengti“, - sakė Š.Birutis.

Anot jo, Europos kultūros sostinės titulas miestams suteikia šansą pasikeisti.

„Europos kultūros sostinės yra galingas kultūros plėtros instrumentas, suteikiantis beprecedentes galimybes miestams katalizuoti pokyčius, t.y. skatinti kultūros indėlį į ilgalaikę miesto ir regiono plėtrą, tarptautiniu mastu leidžia pabrėžti miestų išskirtinumą, indėlį į kultūrų įvairovę ir tuo pačiu priklausymą bendrai europinei kultūrai“, - antradienį žurnalistams sakė kultūros ministras Šarūnas Birutis.

Pasak Š.Biručio, projekto siekis neturi būti turistų pritraukimas, bet jis „turi būti orientuotas į vietos bendruomenę“, kad būtų įtraukta kuo daugiau vietos kultūros ir kūrybos žmonių. Miestas taip pat įsipareigoja vykdyti platesnę kultūrinę programą nei tai daro įprastai, taip pat paprastai investuojama į kultūrinius objektus, tačiau ši sąlyga nėra būtina.

Ministras pripažino, kad Lietuva privalo atsižvelgti į buvusią patirtį, kai 2009-aisiais Europos kultūros sostine tapus Vilniui, dalis renginių buvo apipinti skandalais, kaltinimais lėšų švaistymu ar net korupcija. Jis pabrėžė, kad įvairių skundų pagrindu pradėti ikiteisminiai tyrimai buvo nutraukti nenustačius nusikalstamos veiklos.

„Aišku, būta ir geros patirties, ir blogos. Aš neabejoju, kad dabartinės atrankos procesas paskatins dar sykį prisiminti tą patirtį, atsižvelgti į ją ir nebedaryti buvusių klaidų“, - sakė ministras.

Anot jo, formaliai Vilnius atrankoje galėtų dalyvauti ir vėl, tačiau istorijoje nėra buvę, kad tas pats miestas titulą laimėtų dukart.

Europos Sąjunga (ES) finansuoja 1,5 mln. eurų titulą laimėjusio miesto išlaidų, visos kitos išlaidos bus dengiamos valstybės ir kultūros sostine tapusios savivaldybės lėšomis.

Paraiškas Lietuvos miestai gali teikti ne vėliau kaip iki 2016-ųjų gegužės 24-osios.

Atrenkant miestus dalyvaus du Lietuvos atstovai, likę komisijos nariai bus deleguoti Europos Komisijos.

Atranką laimėjęs miestas turėtų būti paskelbtas 2017-aisiais.

Kasmet Europos kultūros sostinės titulas suteikiamas dviem Europos miestams - 2022-aisiais be Lietuvos tokia galimybė suteikta ir Liuksemburgui.