„Lietuvos garbės“ apdovanojimai: pagerbti herojai, kurie savo didvyriškais darbais garsina šalį

Kovo 11-ąją Vilniaus rotušėje tradiciškai įvyko kasmetiniai nacionaliniai „Lietuvos garbės“ apdovanojimai. Jų metu apdovanoti septyni žmonės, kurie savo nesavanaudiškais poelgiais garsina šalį, ištiesia pagalbos ranką tiems, kuriems jos reikia labiausiai ir taip tampa pavyzdžiu mums visiems.

TV3 televizijos rengiamų apdovanojimų metu žiūrovai išvydo ir įspūdingą koncertą – scenoje pasirodė ryškiausios šalies žvaigždės.

Visi šių metų herojai savo gerus darbus daro tyliai, tačiau jiems padėkoti būtina – jie yra Lietuvos švyturiai, kurie savo gerais darbais užkrečia ir kitus.

Metų supratingumas – Giedrius Titenis

Vilnietė Margarita augina kurčią sūnų Sergijų – kadangi vaiko raida vystosi lėčiau ir yra sutrikusi jo koordinacija, jam reikalingos plaukimo pamokos. Tačiau vandenyje privalu išsiimti klausos aparatą, be kurio Sergijus visiškai negirdi. Tą išgirdę plaukimo treneriai tarsi susitarę berniuką treniruoti atsisakydavo. Galiausiai Margarita sukaupė visą drąsą ir paskambino Lietuvos čempionui, buvusiam plaukikui, o dabar ir treneriui Giedriui Titeniui. Skambutis buvo lemtingas – G. Titenis ne tik iškart apsiėmė mokyti Margaritos sūnų, bet su berniuku susikūrė ir savus, tiek jiems suprantamus „susikalbėjimo“ ženklus vandenyje. Berniuko sveikata šiandien ženkliai patobulėjusi – už tai Margarita bus amžinai dėkinga G. Titeniui.

K. Polubinskos nuotr.

Metų sergėtojas – Albinas Kamarūnas

Albinas – partizano kapo sergėtojas, šaulys, padėjęs rasti žinomo Lietuvos partizano palaikus. Dar būdamas vaiku, kartu su mama ir močiute, jis eidavo lankyti netoli namų buvusio, tuo metu nežinomo žmogaus kapo. Tačiau pastarasis jau nuo seno buvo vadinamas Partizano kapu. Pradėjęs domėtis daugiau, A. Kamarūnas išsiaiškino, kad tai – 1945 metais sovietų stribų nužudyto Lietuvos partizano Vlado Venckūno (Jovaro) kapas. Kadangi ir jo paties tėvai buvo partizanų ryšininkai, Albinas negalėjo likti abejingu – ėmė kapu rūpintis. Prie partizano kapo surengė jo žūties 50-mečio minėjimą, ant kapo kauburėlio uždėjo antkapį, pagamino kryžių. Praėjusį lapkritį, A. Kamarūno dėka šis kapas Sapiegiškiuose buvo atkastas, o kovotojo už laisvę palaikai ekshumuoti. Už šį darbą iki pat šios dienos Albinui dėkoja ir buvusio partizano artimieji.

K. Polubinskos nuotr.

Metų gelbėtojas – Albinas Manarka

Šių metų sausį, šalia savo darbo vietos, Varėnos sporto centro baseino prižiūrėtojas Albinas pamatė skęstantį žmogų – pastarasis bandė pereiti užšalusiu ežeru, tačiau įlūžo. O ežero gylis toje vietoje siekia net 3-4 metrus… Nieko nelaukęs, Albinas puolė jį gelbėti – rizikavo savo paties gyvybe, ir net į įvykio vietą atvykusiems ugniagesiams patarė, kaip geriausia ištraukti skęstantįjį. „Tuo metu apie save negalvoji – vertini situaciją ir veiki. Gyvūną gelbėtum, o čia gi žmogus… Jei jis būtų nuskendęs mano akyse, aš sau niekada to neatleisčiau“, – apie situaciją sako pats Albinas.

K. Polubinskos nuotr.

Metų viltis – Justinas Liuiza

24 metų Justinas Liuiza iš pradžių į Lietuvos kariuomenę atėjo kaip savanoris, o šiandien jis – savo šaliai atsidavęs karys. Jam svarbu saugoti ne tik šalį, bet ir kiekvieno čia gyvenančio žmogaus gyvybę. Tą Justinas įrodė pernai, kai ne darbo metu sustabdė žmogų nuo savižudybės. Justinas nedelsė – pradėjo šį žmogų kalbinti, su juo bendrauti, o vėliau, kai prie Justino prisijungė keli pagalbininkai, jis prisiartino prie savižudžio, pačiupo jį už pečių ir išgelbėjo nuo tragedijos. Tokiu būdu Justinas šiam Lietuvos gyventojui padovanojo svarbiausią dovaną – antrą šansą gyventi.

K. Polubinskos nuotr.

Metų šviesulys – Mantas Rubežius

Aplinkos inžinerijos mokslų daktaras Mantas Rubežius – žmogus, kuris savo gyvenimą paskyrė mokslui ir tvarios planetos kūrimui. Pastaraisiais metais vis daugiau dėmesio skiriama įvairiems metodams, kurie padėtų susitvarkyti su aplinkos tarša kuo tvaresniu būdu. Patobulinti daugiau nei 40 metų žinomą koncepciją pavyko ir mokslininkui M. Rubežiui. Kartu su komanda Mantas sukūrė technologiją, kuri, pasiremiant unikaliomis augalų savybėmis, geba valyti dirvožemį. Šis dirvožemio valymo būdas turi pranašumų ir dėl ekologijos, ir dėl kainos. Būtent ši technologija Mantui ir jo bendražygiams pelnė aukštą tarptautinį pripažinimą – startuolis „Biovala“, kurio bendrasavininkas ir vienas iš įkūrėjų yra Mantas, tapo solidžiausios ES bendrosios mokslinių tyrimų ir inovacijų programos „Horizontas 2020“ dalimi.

K. Polubinskos nuotr.

Metų atsidavimas – Arvydas Makaras

Savanorystė 22 metų vaikino Arvydo Makaro gyvenime atsirado atsitiktinai. Minint Lietuvos šimtmetį, jo mokykla sugalvojo gražią iniciatyvą – skirti 100 valandų gerų darbų Klaipėdos sutrikusio vystymosi kūdikių namams. Tačiau net ir praėjus šiam laikui, Arvydas liko padėti ir toliau. Savanorystė jam – prasmingai praleistas laikas. Arvydas nuo mažų dienų turi širdies ydą – tai jam padeda ir dar geriau suprasti vaikus, kuriems reikalingas dėmesys, pagalba. Mintys, kaip dar galėtų prisidėti prie sutrikusio vystymosi kūdikių namų veiklos, Arvydo galvoje sukosi tol, kol galiausiai tapo realybe – vaikinas atvėrė savo vardo paramos fondą. Iš fondo lėšų šiems namams perkamos įvairios edukacinės priemonės, kurios prisideda prie vaikų lavinimo ir ugdymo, savarankiškumo. Pagrindinis fondo tikslas – suteikti kuo daugiau edukacinių priemonių, kurios palengvintų darbą su vaikais bei mažuosius paruoštų ateičiai. 

K. Polubinskos nuotr.

Metų savanorė – Milda Goštautaitė

Nuo pat pirmosios Rusijos invazijos į Ukrainą dienos, lietuviai surėmė pečius ir jau daugiau nei metus laiko padeda kariaujantiems ir nuo karo kenčiantiems žmonėms. Kaunietė Milda Goštautaitė – viena iš daugelio, nepailstamai padedanti Ukrainai siekti pergalės. Tiesa, ji padėti pradėjo ne pernai, o jau nuo Maidaino įvykių. O Kovo 11-oji Mildai yra labai simboliška data – būtent šią dieną 2015 m. ji davė šaulės priesaiką. Nuo 2016 metų ji teikia humanitarinę pagalbą vaikų ir senelių namams, ligoninėms, mokykloms, apmoko vietinius ukrainiečius, gabena kariams būtina amuniciją. Taip pat Milda buvo viena pirmųjų, padėjusių išgabenti ukrainiečius iš karščiausių taškų.

K. Polubinskos nuotr.

Šiemet apdovanojimuose žiūrovai taip pat buvo pakviesti prisiminti istoriją bei pagerbti praėjusių metų herojus – Silvestrą Paleką, kuris išgelbėjo žmones iš gaisro, Rytį Maskeliūną, kuris su kolege atrado metodą, kaip greičiau nustatyti Alzheimerio ligą, ir jaunąjį talentą Joną Vozbutą – pastarasis žiūrovams taip pat dovanojo savo pasirodymą.

 

Apdovanojimų metu žiūrovams žinomiausius savo kūrinius skyrė Vaidas Baumila, Jessica Shy, Marijonas Mikutavičius, Merūnas Vitulskis ir vaikų choru „Ąžuoliukas“, Andrius Mamontovas, Monika Linkytė bei daugelis kitų.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Surajevas

Surajevas portretas
Negavo apdovanojimo

Neteke zado

Neteke zado portretas
Normalios sales ir vedanciuju nebuvo galima surasti?

to kam

to kam portretas
Ima ir ims,nesistenk,nesusireikšmink,mažumyte,jei 1 koks neima,tai dzin,dėl vieno žvirblio pavasariai būna
VISI KOMENTARAI 10

Galerijos

Daugiau straipsnių