- Rugilė Augustaitytė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lygių galimybių kontrolierė Birutė Sabatauskaitė teigia, kad, Rusijai pradėjus plataus masto Ukrainos puolimą, Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba (LGKT) sulaukė nemažai rusakalbių asmenų skundų dėl diskriminacijos. Jos teigimu, tarp besikreipusių asmenų buvo tiek Ukrainos, tiek Rusijos bei Baltarusijos piliečių.
„Kai tik prasidėjo Rusijos karas prieš Ukrainą, sulaukėme nemažai kreipimųsi dėl galimo paslaugų nesuteikimo ir diskriminacijos teikiant prekes ir paslaugas rusakalbiams asmenims, nepriklausomai nuo jų tautybės, tarp jų ir ukrainiečiams, rusams, baltarusiams atvykusiems į tam tikras vietas“, – penktadienį per Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos 2021 m. ataskaitos pristatymą žurnalistams teigė B. Sabatauskaitė.
Anot jos, taip pat buvo gauta skundų ir dėl galimų patyčių ugdymo įstaigose.
Kai tik prasidėjo Rusijos karas prieš Ukrainą, sulaukėme nemažai kreipimųsi dėl galimo paslaugų nesuteikimo ir diskriminacijos teikiant prekes ir paslaugas rusakalbiams asmenims.
„Taip pat gavome signalų dėl patyčių prieš rusakalbius moksleivius ar kaltinimo dėl karo veiksmų, tai tarnyba ėmėsi iš karto veiksmų, ragindama ir kalbėdama su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, prašydama išplatinti kreipimąsi į institucijas, taip pat rengiame rekomendacijas, kaip reikėtų kalbėti su vaikais apie karą, kaip aptarti skirtingas tapatybes, nes mes esame įvairiakalbė visuomenė jau daugybę metų ir svarbu užtikrinti pagarbą asmenims“, – teigė Lygių galimybių kontrolierė.
Be to, S. Sabatauskaitė pažymi, kad buvo atvejų, kai asmenys kreipėsi dėl suteikiamos pagalbos Ukrainos karo pabėgėliams, esą tai diskriminuoja Lietuvos piliečius.
„Pradėjo daugėti paklausimų, kodėl yra teikiamos tam tikros nuolaidos arba lengvatos nuo karo bėgantiems asmenims iš Ukrainos ir kokiu pagrindu, ir ar tai nediskriminuoja Lietuvos respublikos piliečių. Tai toks bendras atsakymas Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos yra, žinoma, atskirus atvejus reikėtų vertinti atskirai, bet bendrasis atsakymas, kad diskriminacijos nėra, nes asmenys, bėgantys nuo karo, yra nepalyginamoje situacijoje su kitais asmenimis“, – kalbėjo B. Sabatauskaitė.
ELTA primena, kad trečiadienio Jungtinių Tautų pabėgėlių agentūros (UNHCR) duomenimis, iš Ukrainos į kaimynines šalis jau pasitraukė 4 019 000 žmonių, o dar daugiau kaip 6 mln. žmonių yra perkelti šalies viduje. Tai reiškia, kad savo namus jau paliko mažiausiai ketvirtadalis visų ukrainiečių.
Tad dabar apie 4 mln. žmonių, daugiausiai – moterys, vaikai ir pagyvenę žmonės yra priklausomi nuo kaimyninių šalių, kad išgyventų. Tai yra didžiausia pabėgėlių krizė Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo laikų. Vien Lenkija jau priglaudė 2,3 mln. ukrainiečių.
Nors Rusija davė ženklų, kad gali sumažinti savo puolimo mastą, Ukrainos miestai apšaudomi ir toliau.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Bus pristatyta teismų veiklos ataskaita: pernai išnagrinėta 191 tūkst. bylų1
Penktadienį Teisėjų tarybos atstovai pristatys teismų veiklos ataskaitą, bylų nagrinėjimo tendencijas. ...
-
„Palangos dienos“ kviečia paminėti dvi kurortui svarbias datas
Penktadienį Palangoje prasideda savaitę truksiančios kurorto dienos, kurios įprasmins Palangos krašto prijungimą prie Lietuvos prieš daugiau kaip šimtmetį bei paminės kurorto gimtadienį. ...
-
Minimas Lietuvos narystės NATO 20-metis: vyks iškilminga ceremonija, skris naikintuvai
Prieš 20 metų Lietuvai tapus visateise Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijos NATO nare, penktadienį sostinėje ir kituose Lietuvos miestuose bus minima ši sukaktis, NATO vėliava kils Vilniaus televizijos bokšte. ...
-
Kovo 29-oji Lietuvoje ir pasaulyje
Kovo 29-oji, penktadienis, 13 savaitė. ...
-
Daug papasakoti žadėjęs E. Masiulis pripažino kalbėjęs per skambiai: procese veikė valstybės vadovai2
Nuo praėjusių metų pabaigos kalėjime sėdintis, vadinamojoje „MG Baltic“ politinės korupcijos byloje nuteistas buvęs Liberalų sąjūdžio lyderis Eligijus Masiulis pripažįsta – visuomenei įsiminęs pažadas pateikti informaciją, ku...
-
V. Rupšys: Šiaulių bazė iki 2025 metų pabaigos galėtų priimti JAV naikintuvus F-358
Plečiant Šiaulių aviacijos bazę, joje iki 2025 metų pabaigos galėtų įsikurti ir NATO oro policijos misiją vykdyti JAV naikintuvai F-35, sako Lietuvos kariuomenės vadas generolas Valdemaras Rupšys. ...
-
VSD: po atakų Rusijoje teroro akto grėsmės lygis Lietuvoje išlieka žemas
Valstybės saugumo departamentas (VSD), įvertinęs situaciją po išpuolio Rusijoje, ketvirtadienį posėdyje konstatavo, kad teroro akto grėsmės lygis Lietuvoje išlieka žemas. ...
-
Po gaisro Vilniuje daliai ugdymo įstaigų nuotolinį darbą rekomenduojama tęsti ir penktadienį
Po trečiadienio vakarą sostinės Panerių gatvėje kilusio gaisro, Vilniaus miesto savivaldybė daliai švietimo ir ugdymo įstaigų nuotolinį darbą rekomenduoja tęsti ir penktadienį. ...
-
Ilgamečiam „Aro“ rinktinės vadui – garbingas apdovanojimas3
Šią savaitę antiteroristinių operacijų rinktinės „Aras“ vado postą palikęs Viktoras Grabauskas generalinės prokurorės Nidos Grunskienės įsakymu apdovanotas Prokuroro garbės ženklo 2-ojo laipsnio medaliu. ...
-
G. Nausėda: Lietuvos sprendimas prisijungti prie NATO buvo geriausia šalies investicija2
Lietuvos sprendimas prisijungti prie NATO buvo geriausia šalies investicija, sako prezidentas Gitanas Nausėda valstybei minint 20-ąsias narystės Aljanse metines. ...