- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) projektams Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) numato skirti 23,6 mln. eurų.
Kaip trečiadienį pranešė ministerija, mokslo ir studijų institucijos bei verslo įmonės kviečiamos pretenduoti dėl valstybės finansavimo MTEP projektams, dalyvauti Europos Sąjungos bendrojoje mokslinių tyrimų ir inovacijų programoje „Europos horizontas“.
„Siekiame sudaryti geresnes galimybes mokslininkams ir verslo atstovams gauti valstybės finansavimą įgyvendinti kokybiškus MTEP projektus, kurie jau sulaukė tarptautinio įvertinimo – Europos Komisijos kokybės ženklo, – tačiau kuriems pristigo Europos Sąjungos finansavimo“, – pranešime cituojamas švietimo, mokslo ir sporto viceministras Gintautas Jakštas.
Anot jo, konkurencija „Europos horizonto“ programoje yra didelė, todėl ne visi projektai gali gauti finansavimą – tai nuo dalyvavimo atbaido mokslininkus ir verslo atstovus.
„Vis tik žinodami, kad stiprūs, kokybės ženklu įvertinti projektai galės būti finansuojami nacionalinėmis lėšomis, mokslininkai ir verslo atstovai jaus didesnę paskatą dalyvauti programoje, o konkuruoti teks tik kokybės atžvilgiu“, – sakė G. Jakštas.
Konkursui dėl paramos kviečiama teikti mokslo ir studijų institucijų bei mažų ir vidutinių verslo įmonių projektus, kuriems suteiktas Europos Komisijos (EK) kokybės ženklas, tačiau neskirtas EK finansavimas. Didžiausia vienam projektui galima skirti lėšų suma – iki 2,5 mln. eurų.
Taip pat numatoma paramą skirti mokslininkų individualių podoktorantūros stažuočių Lietuvos institucijose ir trečiosiose šalyse projektams, kurie įvertinti EK kokybės ženklu, tačiau nėra gavę finansavimo pagal programos „Marie Skłodowska-Curie veiksmai“ schemą.
Europinių stažuočių projektams numatoma skirti iki 200 tūkst. eurų, o pasaulinių stažuočių – iki 300 tūkst. eurų.
Paraiškas teikti galima iki 2026 metų balandžio 30 dienos.
Mokslo ir verslo projektai finansuojami pagal programos „Europos horizontas“ skatinimo priemonę. Priemone siekiama paskatinti Lietuvos mokslo ir verslo atstovus kuo aktyviau dalyvauti tarptautinėse mokslinių tyrimų finansavimo programose ir taip prisidėti prie šalies mokslo tarptautiškumo bei kokybės didinimo.
Anot pranešimo, Lietuvos mokslininkai vis dar teikia mažiau paraiškų programos finansavimui gauti nei latviai ar estai, tačiau tikimasi, kad skatinimo priemonė sudarys geresnes galimybes tobulinti mokslininkų gebėjimus rengti kokybiškas tarptautines paraiškas ir projektus, bendradarbiauti su partneriais iš užsienio.
„Europos horizonto“ programos skatinimo priemonėms iš viso numatoma skirti 40 mln. eurų iš Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Vokiečių žiniasklaida: Bundesvero brigada Lietuvoje kainuos 11 mlrd. eurų
Vokietijos kovinės brigados suformavimas Lietuvoje kainuos apie 11 mlrd. eurų. ...
-
Premjerė švietimo ministro artimiausiu metu teikti neskubės, darbus tęs M. Navickienė1
Premjerė Ingrida Šimonytė teigia artimiausiu metu neskubėsianti teikti naujo švietimo, mokslo ir sporto ministro, darbus tęs laikinai pareigas einanti Monika Navickienė. ...
-
Dėl gaisro Kretingoje galima oro tarša bei draudžiamas automobilių eismas Klaipėdos gatvėje2
Dėl kilusio gaisro UAB „Imedeksa“ Kretingoje, galima oro tarša bei draudžiamas automobilių eismas Klaipėdos gatvėje. Apie tai savo feisbuko paskyroje paskelbė Kretingos rajono meras Antanas Kalnius. ...
-
Lojalumo pokyčiai darbo rinkoje: į jaunų žmonių išėjimą reikia žiūrėti pozityviai3
Darbo rinkoje keičiasi ne tik tendencijos, bet ir vertybės. Viena iš jų – lojalumas. Apie tai, ar dabartinei darbuotojų kartai lojalumas išlieka vertybe, LNK reportaže pasakojo gydytojas psichoterapeutas Dainius Jakučionis. ...
-
Kaip veiks „teisė į remontą“?
Buitinės ir išmaniosios technikos gamintojai netrukus gali būti priversti taisyti net ir negarantines prekes nemokamai arba už „pagrįstą kainą“. O pataisius sugedusią garantinę techniką dar metams pratęsti jos garantinį terminą. ...
-
Lietuvos kariuomenė mini plaukuotų didvyrių šventę: svarbiausia – kantrybė1
Lietuvos kariuomenėje minima Šuns diena, pasakojama LNK reportaže. ...
-
Kaune pagerbtas „Ąžuoliuko“ įkūrėjo atminimas5
Trečiadienį Kaune atidengta atminimo lenta, skirta choro dirigento profesoriaus Hermano Perelšteino, berniukų ir jaunuolių choro „Ąžuoliukas“ įkūrėjui. Pernai buvo minimos 100-osios H. Perelšteino gimimo metinės. ...
-
Kalėjimų tarnybos direktoriumi paskirtas M. Kairys
Vyriausybė nusprendė skirti Mindaugą Kairį Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriumi. ...
-
Sutriko Prezidentūros ir Vyriausybės svetainių veikla
Trečiadienio rytą Prezidentūros, Vyriausybės, kai kurių ministerijų ir kitų valstybinių įstaigų internetinės svetainės susidūrė su trikdžiais. Sutrikimai kilo dėl gedimo, kuris buvo netrukus pašalintas, teigia Valstybės informacinių te...
-
Kovos menų vicečempionė – ugniagesė: jeigu ringe atjungčiau žmogų, tai žinočiau, kaip jį atgaivinti1
Lietuvė Lijana Lipinskaitė šiuo metu žengia dviem ganėtinai skirtingomis karjeros kryptimis. Ugniagesių gelbėtojų mokykloje besimokanti lietuvė visai neseniai tapo Europos mišrių kovos menų vicečempione. Tikina, kad šios dvi vei...