Nepaprastoji padėtis Lietuvoje pratęsta iki rugsėjo vidurio

Už atitinkamą Seimo nutarimo projektą antradienį balsavo 80 parlamentarų, prieš buvo septyni, susilaikė 28 politikai.

Prieš nepaprastosios padėties pratęsimą kalbėję Seimo nariai tvirtino nesuprantantys, kodėl šio režimo reikia visoje šalyje. Jų teigimu, užtektų jo pasienyje.

Socialdemokratas Algirdas Sysas teigė nematąs argumentų, kodėl visoje šalyje reikia nepaprastosios padėties.

„Argumentai, dėl ko norima įvesti nepaprastąją padėtį visoje šalyje, – kad draustų retransliuoti rusiškus televizijos kanalus, tam yra Ryšių reguliavimo komisija, ji gali uždrausti viską. Bet niekas turbūt nevažinės ir nenukabinės „lėkščių“ nuo namų. Kas labai nori žiūrėti propagandines laidas, palydovines antenas turi ir gali tuo naudotis. Ir jokie nepaprastosios padėties įvedimai nepakeis“, – tvirtino jis.

Argumentacija yra labai silpna ir prasta.

„Arba asmenims rinktis į susirinkimus, kurie šlovintų Rusijos karą. Na, jūs parodykite man nors vieną tokį renginį, kuris vyko per tas dienas. Argumentacija yra labai silpna ir prasta“, – pridūrė socialdemokratas.

Šią savaitę pateikdama projektą dėl nepaprastosios padėties pratęsimo Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sakė, kad grėsmė visuomenės rimčiai nemažėja, Rusijos karinė agresija Ukrainoje tęsiasi, toliau daromi nusikaltimai žmoniškumui, karo nusikaltimai, jų mastas tik didėja.

Be to, anot parlamento vadovės, Rusija laikosi atviros ir intensyvėjančios grasinimų retorikos Ukrainą remiančių valstybių atžvilgiu.

Nepaprastoji padėtis visoje Lietuvoje įvesta vasario 24 dieną Rusijai pradėjus karą prieš Ukrainą ir galioja iki birželio 29 dienos imtinai. Antradienio sprendimu ji pratęsta iki rugsėjo 15 dienos imtinai.

Lietuvoje toliau galios draudimas retransliuoti Rusijos ir Baltarusijos televizijų programas, rengti susirinkimus Rusijos karui prieš Ukrainą palaikyti, veiks kiti ribojimai.