- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Po Rusijos pradėto karo Ukrainoje Lietuvoje imta diskutuoti apie sovietinių paminklų palikimą. Dalis jų griauti, kiti uždengti arba nudažyti Ukrainos vėliavos spalvomis. „Baltijos tyrimai“ atliko tyrimą, kuris atskleidė, kad sovietinių karių paminklų griovimui pritaria pusė Lietuvos gyventojų, praneša LNK.
1989 m. viename Vilniaus skverų pastatytas berniukas „Lakštingala“ iš Petro Cvirkos apsakymų savo vietos palikti neketina.
„Skulptorius vėlyvuoju sovietmečiu sukūrė lyg įvaizdindamas vieną iš P. Cvirkos kūrinių, vėliau artimieji ir giminės kalbėjo, kad jis norėjo visai kita padaryti“, – apie tiksliai nežinomą skulptoriaus įkvėpimą sakė istorikas Norbertas Černiauskas.
Pats P. Cvirka nuo pjedestalo nužengė dar rudenį. Vis dėlto lietuviai negailestingiausi sovietinių karių paminklams. Iš daugiau nei 1 tūkst. „Baltijos tyrimų“ apklaustų gyventojų pusė pritarė, kad šalyje sovietų kariams skirti paminklai būtų nugriauti. Išsaugoti sovietinių karių paminklus norėtų tik dešimtadalis.
Kaip rodo apklausos rezultatai, sovietų kariams skirtų paminklų nukėlimui daugiausia pritaria jaunesni nei 50 metų žmonės. O iš vyresnių gyventojų griovimui pritaria 44 proc.
Vis dėlto specialistai įsitikinę, kad viso sovietinio palikimo į Grūto parką sugrūsti nepavyks.
Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:
„Galbūt kažkurie paminklai galėtų tapti eksponatais savo natūralioje aplinkoje. Prie jų galėtų būti pastatyti informaciniai stendai, kurie papasakotų, kaip paminklai konstravo tam tikrus pergalės, sovietinės šlovingos armijos ir panašius motyvus“, – apie galimą alternatyvą sakė VU TSPMI lektorė Rūta Statulevičiūtė-Kaučikienė.
Sovietinių karių kapaviečių Lietuvoje, Kultūros departamento turimais duomenimis, – 160.
„Tačiau ne visose vietose iki šiol buvo saugomi paminklai. 46 iš jų buvo saugomi tik palaikai ir reljefas. Vadinasi, sprendimus reikėtų priimti maždaug apie 90 palaidojimo vietų“, – sakė Kultūros departamento apskaitos, inventorizavimo ir registro skyriaus vedėja Rita Kuncevičienė.
Mes juos nukelsime, nes tai sovietų ideologijos simboliai, ne antkapiai.
Sovietų karių paminklų jau neliko Raseiniuose, Ariogaloje, Merkinėje. Memorialų su sovietine simbolika neliko Palangoje, Kėdainiuose ir Kaune. Vienos didžiausių skulptūrų – šešių granitinių karių netrukus turėtų nelikti ir sostinės Antakalnio kapinėse.
„Jie nė kiek nesusiję su palaidojimais ir todėl mes juos nukelsime, nes tai sovietų ideologijos simboliai, ne antkapiai“, – pažymėjo Vilniaus meras Remigijus Šimašius.
Tačiau Grūto parkas gūžčioja pečiais. Nors nukeltų paminklų daugėja, tačiau iki Grūto parko jie neatkeliauja.
„Pati savivaldybė gal pasimetusi, kas finansuos, kas nuims, demontuos ar veš. Jiems reikėjo iš aukščiau vykdymo plano“, – svarstė Grūto parko rinkodaros direktorius Richardas Barkas.
Kol kas parke tik kelios neseniai nuverstos skulptūros – viena iš Merkinės ir dvi iš Kėdainių. Tačiau istorikai pabrėžia, kad riba griauti ar palikti – plona. Esą, kol griaunami sovietinių karių paminklai, pažeidžiantys viešąją erdvę, viskas gerai.
„Atskyrimas yra visai logiškas“, – sakė N.Černiauskas.
Tačiau, anot istorikų, riba būtų peržengta, jei atsisakytume to laiko literatūros ar imtume naikinti paminklus privačiose erdvėse.
„Priimamas sprendimas nugriauti paminklą, jie užsiropščia ant galvos ir su kūju daužo. Šalinimai turėtų būti daromi adekvačiai“, – savo nuomonę pabrėžė istorikas N.Černiauskas.
Tiesa, sovietiniai kariai stovi ne visuose miestuose, tačiau sovietinio palikimo, kurio žmonės norėtų atsisakyti, užtektinai.
„Tikrai manau, kad nereikia palikti. Reikia reaguoti į gyventojų nuotaikas ir tikrai tai bus padaryta“, – akcentavo Klaipėdos rajono meras Bronius Markauskas.
„Tai nėra ir neturi būti rungtynės, kuri savivaldybė greičiau ir garsiau. Tai turime padaryti kaip galima greičiau, bet laikantis teisės aktuose numatytų reikalavimų ir įsipareigojimų“, – teigė Lazdijų rajono merė Ausma Miškinienė.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
G. Nausėda: Lietuvos sprendimas prisijungti prie NATO buvo geriausia šalies investicija
Lietuvos sprendimas prisijungti prie NATO buvo geriausia šalies investicija, sako prezidentas Gitanas Nausėda valstybei minint 20-ąsias narystės Aljanse metines. ...
-
V. Benkunskas: oro taršos pavojaus po sostinėje kilusio gaisro nebėra
Vilniaus meras Valdas Benkunskas sako, kad su Aplinkos apsaugos departamento (AAD) pagalba savivaldybei pavyko išvengti didesnės taršos dėl trečiadienio vakarą Paneriuose kilusio gaisro. ...
-
JAV skyrė 228 mln. dolerių Baltijos šalių saugumui, trečdalis sumos – Lietuvai
Jungtinės Valstijos skyrė 228 mln. JAV dolerių Baltijos šalių saugumo pagalbai, trečdalis sumos bus skirta Lietuvai, ketvirtadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM). ...
-
Virš Vilniaus – ratus sukantys sraigtasparniai
Kai kuriuos vilniečius ketvirtadienį nustebino padangėje pamatytas vaizdas. Kariuomenės atstovai paaiškino, kodėl virš sostinės ratus suka sraigtasparniai. ...
-
Dalis vilniečių negavo perspėjimo apie didžiulį gaisrą: ministrė sako, kad reikės tai išsiaiškinti4
Daliai gyventojų negavus perspėjimo pranešimų apie gaisrą Vilniuje, vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė mato poreikį peržiūrėti techninį šios sistemos įgyvendinimą. ...
-
Didelis gaisras sostinėje: kietųjų dalelių koncentracija sumažėjo
Aplinkos apsaugos agentūros specialistai tvirtina, kad Panerių gatvėje likvidavus trečiadienio vakarą įsiplieskusį gaisrą, kietųjų dalelių koncentracija ore sumažėjo ir yra nepavojinga. ...
-
Po gaisro sostinėje aplinkosaugininkai pradėjo neplaninį patikrinimą: bendrovė nelaikyta rizikinga
Aplinkosaugininkai dėl Vilniuje kilusio gaisro pradėjo bendrovės neplaninį patikrinimą, skelbima, kad įmonė nebuvo priskirta prie aukštą riziką turinčių objektų. ...
-
„Litexpo“ centre prasideda karjerai ir studijoms skirta paroda
Lietuvos parodų ir kongresų centre „Litexpo“ ketvirtadienį vyks parodos „Karjera & studijos Lietuvoje 2024“ atidarymas. ...
-
Lietuvos pasienyje su Baltarusija – jau savaitė be neteisėtų migrantų
Lietuvos pasienyje su Baltarusija per pastarąją parą neteisėtų migrantų vėl nefiksuota, ketvirtadienį pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT). ...
-
Vilniaus savivaldybė: dėl gaisro daliai ugdymo įstaigų rekomenduojama dirbti nuotoliu1
Trečiadienio vakarą kilusio didžiulio gaisro sostinėje dūmai yra toksiški, todėl į gaisro taršos poveikio zoną (2 km spinduliu nuo gaisravietės) patenkančioms švietimo ir ugdymo įstaigoms dėl galimo neigiamo poveikio sveikatai ...