Pasirengti viskam, bet nepasiduoti šantažui: ar Lietuva ir Lenkija nepaliktos kariauti vienos?

Dienraščio „Kauno diena“ rašinys

Įtampa pasienyje su Baltarusija vis kaista. Kokie įmanomi jos sprendimo scenarijai? Ar Lietuva ir Lenkija nepaliktos vienos kariauti hibridinio karo prieš visą ES?

Kol kas kontroliuojama

Kiekvieną dieną skelbiama: per parą pasienyje su Baltarusija apgręžti 126, 144, 281 asmuo, siekęs neteisėtai patekti į Lietuvą. Daugėja ir didesnių susibūrimų, pavyzdžiui, buvo sulaikyta 80-ies asmenų grupė. Nuo rugpjūčio pradžios, kai pasieniečiai įgijo teisę neįleisti bandančiųjų neteisėtai patekti į mūsų valstybės teritoriją, apgręžta apie 7 tūkst. migrantų. „Įtempta, bet kontroliuojama“, – taip Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) vadas Rustamas Liubajevas vis apibūdina padėtį pasienyje, bent jau taip buvo iki užvakar. Tačiau kaimynystėje – Lenkijos pasienyje su Baltarusija – tūkstančiai migrantų, ir jie elgiasi vis agresyviau.

Dėl tokios įtemptos situacijos pirmą kartą Lietuvoje praėjusią savaitę paskelbta nepaprastoji padėtis, kuri galioja pasienio ruože ir migrantų apgyvendinimo vietose. Pirmą kartą oficialiu lygiu svarstomas ir klausimas dėl kreipimosi pagalbos į NATO.

„Ką anksčiau analizuodavome teoriniu lygmeniu, dabar matome, kaip tai veikia realiame gyvenime. Situacija aiški – tai hibridinis spaudimas, naujo pobūdžio konfliktas, kai įtaka ir agresija įgyja minkštesnes formas ir per tai bandoma paveikti valstybės politinį savarankiškumą ir suverenitetą. Taip, eskalacijos lygis jau yra toks, kad reikia kalbėti apie galimas konsultacijas su NATO“, – teigia Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas. Jis sako negalintis detalizuoti, kokiems kriterijams esant jau kreiptumės dėl 4-ojo NATO sutarties straipsnio aktyvavimo. Juo numatyta pradėti konsultacijas su sąjungininkais kilus pavojui šalies saugumui, o po jų, priklausomai nuo situacijos pobūdžio, galėtų būti panaudotos įvairios Aljanso priemonės, taip pat ir karinio atgrasymo.

„Kai išgirstu, kad migrantai Lietuvoje apgyvendinti kaip kokiame kalėjime, klausiu, o kur jūs matėte kalėjimą, siūlantį bilietą namo ir dar 300 eurų“, – sako L.Kasčiūnas. (I. Gelūno/Fotobanko nuotr.)

Bet, pasak Seimo nario, jei situacija būtų kaip prie Lenkijos sienos – vienareikšmiškai tai jau būtų pagrindas kreiptis.

Tribunolų kalba

Vis dėlto šiandien Lietuva gina ne kiek savo, kiek ES sieną, – juk migrantai atvirai sako, kad mes ar Lenkija jiems – tik tranzito stotelė. Ar, saugodama ES sieną, pakankamai prisideda pati ES?

Europos Parlamento (EP) narys Andrius Kubilius siūlo atskirti du dalykus.

Dabar svarbu užkardyti sienas. ES šalių užsienio reikalų ministrai pirmadienį sutarė dėl priemonių prieš Baltarusijos avialinijas ir kitas bendroves, kad būtų užkirsta galimybė skraidinti migrantus į Baltarusiją. Europos Komisijos (EK) atstovai vyko dėl to agituoti ir į migrantų kilmės bei tranzito šalis. Irako, Turkijos oro linijos jau atšaukia skrydžius į Minską ar nebeparduoda į juos bilietų irakiečiams, jemeniečiams.

Svarbu įrengti ir fizinį ES sienos apsaugos barjerą. Dėl tvoros kol kas nuomonės įvairios: EK galva sakė, kad jos nefinansuos, Europos Vadovų Tarybos – kad tai įmanoma. Teisybės dėlei ir Lietuva savo valstybės sienos fiziniu barjeru mažai rūpinosi, tad dešimtmečius tai buvo puiki trasa prekių, o dabar – migrantų kontrabandai.

Vis dėlto, pabrėžia A.Kubilius, kasdien spręsti tokias problemas kaip tvoros tiesimas, migrantų apgręžimo politika ar pasirūpinimas jau patekusiais į Lietuvą yra svarbu, kad suvaldytume A.Lukašenkos primestą hibridinį karą. Tačiau tai neturi užgožti esminės – to priežasties – problemos. „O priežastis – pats Aliaksandras Lukašenka ir Vladimiras Putinas, teikiantis jam paramą. Norint šią problemą spręsti reikia imtis priemonių, kurios būtų nukreiptos asmeniškai į A.Lukašenką. Tarptautiniai tribunolai ar Hagos Tarptautinio Teisingumo Teismo bylos prieš A.Lukašenką dėl baltarusių kankininimų ir masinės migrantų kontrabandos bei jo prisigrobtų lobių, paslėptų kur nors pas arabus, skubus konfiskavimas turi tapti pagrindiniais šių dienų Vakarų darbotvarkės klausimais. Su diktatoriais Vakarai turi kalbėtis vienintele – tribunolų – kalba ir areštuodami jų prisivogtą bei paslėptą turtą“, – įsitikinęs A.Kubilius.

Tačiau ar visos ES šalys atsikratė naivumo, kad su Rusija ir Baltarusija reikia draugauti? Štai Miuncheno valdžia buvo paskelbusi, kad priims migrantus, įstrigusius Baltarusijos ir ES pasienyje. Kadenciją baigianti Vokietijos kanclerė Angela Merkel puolė skambinti tai V.Putinui, tai A.Lukašenkai, nors šio Vakarai teisėtu Baltarusijos prezidentu nepripažįsta. Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda taip pat parėmė A.Merkel, pareiškęs, kad kalbėtis nereiškia derėtis.

A.Kubilius siūlo nesureikšminti vieno ar kito miesto, kurį gal valdo kairieji, pareiškimų, nes ne jie sprendžia šalies politikos migrantų klausimus. Pasak jo, kairiesiems ir EP labiausiai rūpi migrantų reikalai, o ne ES sienų gynyba ir proceso užkardymas, bet tai nekeičia bendrų ES sprendimų.

Be to, pastebi europarlamentaras, A.Lukašenka ne pirmą kartą suvienija Europą: dabar, kai visi mato, kur gali atvesti autoritaro nebaudžiamumas, Vakarai vis vieningesni. A.Kubilius prognozuoja, kad A.Lukašenka taps savo paties duobkasiu, išprovokuos Vakarus imtis dar griežtesnių veiksmų prieš jį.

A.Kubilius įsitikinęs: su diktatoriais Vakarai turi kalbėtis vienintele – tribunolų – kalba ir areštuodami jų prisivogtą bei paslėptą turtą. (Dainos Le Lardic nuotr.)

Sankcijos – bedantės

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesoriaus dr. Tomo Janeliūno nuomone, ligšiolinės sankcijos per švelnios. Vasarą priimtas priemonių paketas neaprėpia daug sričių ir kol kas nėra labai skausmingas A.Lukašenkai.

Dabar planuojamos sankcijos Baltarusijos aviakampanijoms ir kitoms bendrovėms, dalyvaujančioms migrantų kaip ginklo hibridinėje atakoje prieš ES panaudojimo operacijoje, gal turėtų didesnį poveikį konkrečiam procesui – migrantų gabenimui lėktuvais. „Bet iš esmės tai palyginčiau su procesu, kai iš didelio laidų rezginio bandoma atkirpti po vieną mažą laidelį ir labai preciziškai skaičiuoti, kad tik nebūtų padaroma žalos kam nors daugiau. Toks Vakarų požiūris nelabai tinkamas, kai susiduriame su režimais, kuriems nesvarbios ne tik žmonių teisės, bet ir ekonominiai nuostoliai. Bandymas labai preciziškai skaičiuoti sankcijas finansine prasme ar jas sieti tik su tais asmenimis, kurių prisidėjimas prie hibridinių atakų įrodytas 100 proc., kol kas didelio poveikio nedaro“, – vertina T.Janeliūnas. Pasak jo, A.Lukašenka ir V.Putinas naudojasi tokiu vakariečių silpnumu ar lėtu reagavimu į hibridines atakas ir dažnai nė nesitiki, kad sankcijos bus skausmingos.

Politologas siūlo: jei norima sankcijomis padaryti realios žalos režimams, jos turi būti didelės ir skirtos ne pavieniams asmenims ar bendrovėms, bet visai valdžios sistemai, ypač toms šakoms, kurios užtikrina pajamas autoritariniams režimams. Pavyzdžiui, Baltarusijos trąšų pramonei įvestos sankcijos gana ribotos – taikomos tik tam tikriems produktams, maža to, tik naujoms sutartims, vadinasi, režimas dar metus dvejus gali eksportuoti trąšas, taigi sankcijų poveikis gana simboliškas.

„Reikėtų labai aiškiai kirsti per visą konkretų pramonės sektorių be išlygų ir atidėliojimų. Taip pat sankcijas taikyti ir Vakarų įmonėms, kurios bendradarbiauja su autoritariniais režimais“, – T.Janeliūnas sako, kad toks amerikietiškas sankcijų taikymo tipas yra veiksmingas.

Tačiau Lietuvoje ne tik privataus kapitalo bendrovės, bet ir valstybės nuosavybės, kaip kad Klaipėdos jūrų uostas ar „Lietuvos geležinkeliai“, toliau bendradarbiauja su Baltarusija, taip prisidėdamos prie režimo, nuo kurio atakų ginamės, finansavimo. Pasak T.Janeliūno, galime suprasti, kad pinigai, kurie ateidavo iš Baltarusijos, šioms įmonėms yra reikšmingi. Bet reikia susitaikyti su nuostoliais ir ieškoti, kaip juos kompensuoti, gal net iš ES, kuri galėtų prisimti solidarumo mokestį labiausiai nuo režimo nukenčiančioms ES narėms.

Politikos klaidos

Krizė pasienyje priminė dar vieną ES problemą – galimybę jos sienos pažeidėjams gana lengvai įsikurti ES. Dvylika ES valstybių narių bendru laišku kreipėsi į EK ir dėl neatidėliotinų migracijos politikos teisinių pokyčių.

„Dėl pabėgėlių politikos jau seniai išsakoma daug priekaištų. Kai kurios šalys siūlo jiems labai dosnias išmokas. Lyg ir nesusipratimas: migrantai veržiasi į Vokietiją, o mes turime nuo jų ginti ES sienas. Reikėtų suvienodinti sąlygas, kurias ES šalys galėtų siūlyti tiems, kurie turi teisę prašyti prieglobsčio“, – mano A.Kubilius.

Jo įsitikinimu, žymiai griežčiau reikia vertinti ir pačius procesus prie sienos. EK rugsėjo pabaigoje paskelbtame komunikate labai aiškiai įvardijo: ką matome prie Baltarusijos sienos, yra didelio masto valstybės organizuota ir remiama migrantų kontrabanda, o tai nusikaltimas, kurio užkardymą reglamentuoja tarptautinės konvencijos, taip pat ir Jungtinių Tautų, už tokios kontrabandos organizavimą ir vykdymą numatyta ir baudžiamoji atsakomybė. EK duomenimis, 90 proc. migrantų, kurie pakliūva į ES teritoriją, yra pasinaudoję migrantų kontrabandos paslaugomis. Su tuo, neabejoja A.Kubilius, reikia kovoti.

Ar realu kovoti su hibridine ataka, tarsi tai būtų tik nelegali migracija? Būtent migraciją reglamentuojančiais įstatymais dabar remiamės spręsdami krizę, o dar sulaukiame kritikos, kad neva nesilaikome tarptautinių normų.

A.Kubiliaus nuomone, pasigirstantys priekaištai Lietuvai, kad migrantų apgręžimo procedūra neteisėta, nėra labai pagrįsti. Juk tą patį daro pasienio tarnybos bet kuriame oro uoste: jei kas bando patekti be vizų, apgręžia ir išskraidina atgal.

EP narys pabrėžia: „Čia nesupainiosi: taip, tai hibridinė ataka, kuria siekiama įnešti sumaišties į mūsų valstybes, kad visi užmirštų A.Lukašenkos nusikaltimus ir pradėtų aiškintis, kas čia gerbia, o kas ne migrantų teises. Bet hibridinio karo apibrėžimo jokiuose tarptautiniuose kodeksuose ar konvencijose nėra. Tad tai galima vadinti, kaip įvardijo EK, – nusikalstama didžiulio masto migrantų kontrabanda.“

Be tapatybės dokumentų

Vis dėlto vaizdai iš pasienio sukrečia. Migrantų kančios, net mirtys – hibridinės atakos prieš ES scenarijaus dalis, siekiant paveikti emocijas.

Kai kuriuos iš šių žmonių gal iš tiesų apgavo skleidžiami mitai, kad lengvai pateks į ES, tačiau nemaža jų dalis – neaišku, kas tokie. Savo akimis mačiusieji vaizdą pasienyje stebisi: mobilieji telefonai įkrauti, nors migrantai tikina, kad gal jau dešimt dienų miega miške.

Daugelis – be dokumentų, nors be jų į lėktuvą, skrendantį į Minską, neįsėsi. Gal kai kurių bilietams susimetė visas kaimas, tačiau nemažai jų, sprendžiant pagal „Gucci“ striukes ar pagal tai, kad užpuolę vagys Lenkijoje atėmė 7,5 tūkst. dolerių, akivaizdžiai neskursta savo šalyse. Moterų ir vaikų ne tiek daug, bet jie stumiami prieš kameras, o daugiausia – jaunų agresyvių vyrų.

Lietuvos saugumo tarnybos nustatė, kad tarp patekusiųjų į Lietuvą buvo ir susijusių su teroristinėmis organizacijomis. O štai iš 2 576 išnagrinėtų prieglobsčio prašymų pagrindo atsakyti teigiamai buvo tik septyniais atvejais.

„Tai ne natūrali migracija, o organizuojama, kai žmonės apgaunami ir naudojami kaip priemonė, kai vaikai ir moterys paverčiami humanitarinio teroro priemonėmis, skydais prieš Lietuvos ir Lenkijos pareigūnus. Ir tai pirmiausia yra neatsakingas migrantų šeimų elgesys bei nusikalstama prekybos žmonėmis organizacijų ir Baltarusijos pareigūnų veikla. Visus šiuos būrius organizuoja tie patys asmenys, kurie mušė, daužė, žemino tūkstančius baltarusių nuo 2020-ųjų rugpjūčio, tie patys, kurie prievartavo moteris ir iki sąmonės praradimo kankino vyrus, kurie dar laiko apie 700 politinių kalinių“, – savo paskyroje feisbuke primena Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Gintautas Mažeikis.

Jis atkreipia dėmesį: kad atvyktų į Baltarusiją, migrantai rėmėsi sudėtinga vizų gavimo, skrydžio lėktuvu, viešbučių paslaugomis logistika. Dauguma jų nėra skurdžiai, kurie neturėtų pinigų tokiai  kelionei. Jie gali prašytis prieglobsčio Vokietijoje, Lenkijoje ar Lietuvoje, ir mes tikrai galime priimti jų daug, bet legaliai, per savo atstovybes, civilizuotai, be jokio Baltarusijos KGB tarpininkavimo. „Negali būti toleruojama, kad KGB juos stumdytų po miškus ir pelkes, o mūsų žmonės atgailaudami šauktų, kad migrantai yra kankinami ir reikia pataikauti, pripažinti diktatorių A.Lukašenką. Nepainiokime pagalbos žmonėms ir pataikavimo teroristams“, – pabrėžia G.Mažeikis.

Pasak G.Mažeikio, negali būti toleruojama, kad Baltarusijos KGB stumdytų migrantus po miškus, o mūsų žmonės atgailaudami šauktų, jog šie kankinami ir reikia pataikauti, pripažinti diktatorių A.Lukašenką. (Vilmanto Raupelio nuotr.)

Galų gale labai konkretus klausimas: kiek ES pajėgi ir pasiryžusi priimti migrantų, pavyzdžiui, kad ir iš 40 mln. gyventojų turinčio Irako? Juk Europa – tikrai didelės dalies irakiečių ir milijonų aplinkinių šalių gyventojų svajonė.

Namo arba į Vakarus

Vis dėlto nuo A.Lukašenkos akcijos pradžios Lietuvos sieną pavyko kirsti per 4 tūkst. nelegalių migrantų. Jei ne priimtas sprendimas leisti juos apgręžti, jų būtų mažiausiai dar apie 7 tūkst. Migrantų apgyvendinimo vietose jau buvo neramumų, taip pat ir pagal laiką suderintų su veiksmais pasienyje.

„Savarankiško grįžimo programa pasinaudojo per 200 žmonių. Jie gauna 300 eurų į rankas ir bilietą atgal namo. Kai išgirstu, kad migrantai Lietuvoje apgyvendinti kaip kokiame kalėjime, klausiu, kur jūs matėte kalėjimą, siūlantį bilietą namo ir dar 300 eurų“, – sako L.Kasčiūnas.

Pirmiesiems patekusiems į Lietuvą šiomis dienomis jau baigsis pusmečio sulaikymo terminas. „Kurie liks Lietuvoje, pratęsime jų buvimo laiką, tai jie galės skųsti teismams, pažiūrėsime, kokia bus jų praktika. Jei leis jiems laisvai judėti, matyt, Lietuvoje jų natūraliai mažės: išeis apsipirkti į gretimą parduotuvę, o apsipirks jau toliau į Vakarus“, – neabejoja L.Kasčiūnas.

Ginkluotas konfliktas

Gegužę į Lietuvą skridusio „Ryanair“ orlaivio nutupdymas Minske, dabar jau pusmetį besitęsianti hbridinė ataka pasinaudojant migrantais. Kiek tokia situacija pasienyje dar gali trukti? Ar pavyks išvengti ginkluoto konflikto?

Prof. T.Janeliūno nuomone, tiesioginio ginkluoto konflikto, ko gero, nenori niekas, taip pat ir Baltarusija su Rusija, nes tada labai sunku tikėtis, kad jis vyks taip, kaip kas nors suplanavo. Pasak jo, scenarijus toks: Baltarusija ir Rusija ketina sukurti didelę krizę ir siūlytis ją spręsti priverčiant ES priimti jų sąlygas. O jos greičiausiai būtų sankcijų panaikinimas ir gal interesų zonų Rusijai užtikrinimas. Kuo daugiau jos norėtų prašyti iš Vakarų, tuo gilesnę krizę turėtų organizuoti.

„Dabartinė situacija tai ir liudija – per migrantus prie ES sienos, Rusijos karinių pajėgų telkimą prie Ukrainos sienos bandoma sukurti kuo didesnį nerimą keliančią situaciją, parodant, kad tai galėtų sukelti ginkluotą konfliktą. Vakariečiai to labiausiai ir bijo. Rusija tikisi, kad toks šantažas suveiks. Bet Vakarai turi parodyti, kad šantažas nepriimtinas – pasiduoti šantažuotojams negalima“, – pabrėžia T.Janeliūnas.

T.Janeliūno nuomone, reikėtų kirsti per visą konkretų Baltarusijos pramonės sektorių be išlygų ir atidėliojimų, taip pat sankcijas taikyti ir Vakarų įmonėms, kurios bendradarbiauja su autoritariniais režimais. (Asmeninio archyvo nuotr.)

A.Kubiliaus prognozėmis, neatmestina tikimybė, kad galime sulaukti situacijos eskalacijos – Baltarusijos pasienyje prie Lietuvos ar Lenkijos provokaciniais tikslais gali būti pradėti naudoti ir ginklai. Ar Lietuvai nekyla pavojus sulaukti keršto už nesvetingumą ir iš migrantų kilmės šalyse veikiančių teroristinių organizacijų?

„Nenoriu nei gąsdinti, nei raminti. Viskam turime būti pasirengę. Mūsų saugumo tarnybos tarp migrantų yra fiksavę asmenų, susijusių su teoristinėmis organizacijomis. Ar tai būtų kerštas, kad nepriimame visų susibūrusiųjų prie sienos, ar V.Putino slaptųjų tarnybų organizuoti veiksmai, viskam reikia būti pasirengus“, – sako A.Kubilius.

Kuo ir kada viskas baigsis? „Baigsis demokratijos pergale. Kai Baltarusija taps demokratinė, neturėsime jokių problemų nei dėl hibridinių karų, nei dėl migrantų“, – prognozuoja A.Kubilius.



NAUJAUSI KOMENTARAI

vidmantas

vidmantas portretas
Ta ES , BB dejo ant Lietuvos ir Lenkijos , ir Amerika des kai kils rimtesne gresme , o Mes (politikieriai) ir toliau soksim pagal ju dudele , juk savo nuomones "neturim" , pirmai sokom pagal TSRS dabar ES.

Lietuva.

Lietuva. portretas
Negriaudinkite savo vaikais. Tokius pinigus sukišote sukčiams ir Lukošenkai, kad gyventumėt iš pašalpų. Juk jums nereikia nei Lietuvos, nei Lenkijos. Tik Vokietijos kuri pašalpomis jūs išlaiko. Merkel kalčiausia .Ji prisikvietė . Užteks visiems vietos. Tegu dabar ir pasiima ,o ne ant mūsų galvų juos čia krauna. Mes turime ir savu bėdų.

Anonimas

Anonimas portretas
europa turejo sumoket mums uz siena nes per musu siena begs jie i europa,mums sunkiausia ir lenkams,mums nereikejo tu 4000tegu pasima europa
VISI KOMENTARAI 76
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių