- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Pirmą kartą Lietuvos istorijoje trys vienos lyties asmenų poros kreipėsi į teismą ir reikalauja pripažinti jų šeimą – tai yra registruoti arba jų partnerystę, arba santuoką. Porų advokatas neslepia, kad norima ir įtvirtinti precedentą, kad vienos lyties asmenų poros santuoką Lietuvoje galėtų sudaryti ir registruoti teismine tvarka, nelaukiant politikų leidimų ir įstatymų pataisymų. Apie tai pokalbis su porų advokatu Aivaru Žilvinsku.
– Ar nėra vilčių LGBT+ bendruomenei iš politikų sulaukti palankesnių sprendimų?
– Vilčių nepakankamai. Kadangi kalbos, kurios vyko apie 30 metų, apie lygybę – nepasiteisino. 20 metų laukiama partnerystės ne tik tos pačios, bet ir skirtingų lyčių poroms. Nei to, nei ano nėra, o įstatymų projektuose, kurie svarstomi šiuo metu, žodžio „šeima“ iš viso nėra. Palyginti su kitomis kaimyninėmis šalimis, Lietuva eina deklaruodama, kad žiūri į Vakarus, tačiau priima ir laikosi įstatymų, kurie panašesni į Rusijos kryptimi galiojančią tvarką.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Gal galite išvardyti, ko prašote ir kam tai reikalinga?
– Yra trys bylos. Viena jų – partnerystės byla. T. y. šeimos, kurios nesudaromos per santuoką, tik civiline partneryste. Gali būti tiek vienos, tiek skirtingos lyties partnerystės. Žmonės, kurie nenori sudaryti dar kartą santuokos, našliai dėl moralinių ir bažnytinių sumetimų. Kitos dvi bylos – apie santuoką. Viena santuoka sudaryta užsienyje Lietuvos piliečio su užsieniečiu. Ji sudaryta teisėtai Nyderlanduose ir norima ją įtraukti į Lietuvos įskaitą. Kita – Lietuvos piliečių. Norima sudaryti santuoką, kad Lietuvoje ji būtų užregistruota ir priimta. Manome, kad jau atėjo laikas, ir Konstitucija, mūsų supratimu, yra problema, bet to nedraudžia.
– Kol kas yra trys poros, tačiau galbūt jums žinoma, kiek tokių porų Lietuvoje laukia precedento?
– Manau, laukia labai daug. Didelė dalis žmonių ir kai kurios poros nenorėjo viešintis. Visuomenės nepalankumas vis dar didžiulis faktorius. Neįmanoma statistiškai pamatuoti, tačiau kai kurie tyrimai vertina, kad apie 10 proc. populiacijos. Iš 3 mln. galime kalbėti apie 300 tūkst. šeimų grupę.
– Jei teismas sukurtų tokį precedentą, ką tai duotų poroms?
– Galimybę teisminiu keliu įtvirtinti savo santykius ir gauti pripažinimą, kad jie šeima. Šiuo metu įstatymai nenumato jokių galimybių, kaip tai padaryti, reikia eiti kryžiaus kelius, pasirašyti daugybę įvairiausių notarinių įgaliojimų, šimtus popierių žmogus su savimi nešiotis kiekvienai gyvenimo situacijai negali. Juo labiau kad visada bus nenuspėjamų situacijų, kai negali pasiruošti viskam.
– Teisminis kelias irgi užtrunka.
– Santykinai jis ne toks ilgas. Šiuo atveju nagrinėjama ne ginčo tvarka, o ypatingąja teisėna, vadinasi, per porą mėnesių, aišku, jei teismas tenkina. Palyginti labai sėkmingai lyties keitimo bylos gana greitai ir operatyviai įvyksta. Žinoma, tai ne taip patogu kaip administracinė paslauga, tačiau nėra labai ilgai. Trukmė susijusi ir su tuo, kad šiuo metu nepritaikyti registrai. Teisingumo ministerija partnerystės bylai neprieštarauja dėl patenkinimo, tačiau prašo teismo dvylikos mėnesių atidėjimo, kad galėtų paruošti valstybės registrus tokiems duomenims registruoti.
– Jei teismo sprendimas būtų palankus, ar Seime nebeprireiktų Partnerystės įstatymo?
Nenormalu, kad dalis žmonių turi eiti į Civilinės metrikacijos skyrių ir ten iškilmingai viską atlikti, o dalis eiti į teismus ir išleisti daug pinigų.
– Prireiktų, bet ne tokio, koks yra. Mano nuomone, tokie variantai, kokie svarstomi Seime, nereikalingi iš viso, nes jie nekalba apie šeimą. Jie beprasmiški. Tai ne įstatymas, o žmonių pažeminimas, jie jaustųsi antrarūšiais. Lietuvoje negali būti antrarūšių piliečių. Nenormalu, kad dalis žmonių turi eiti į Civilinės metrikacijos skyrių ir ten iškilmingai viską atlikti, o dalis eiti į teismus ir išleisti daug pinigų. Tai nesąžininga.
– Kaip manote, ar pakaks Lietuvos teismų, ar prireiks eiti iki Strasbūro?
– Manau, partnerystės klausimas santykinai turėtų daugiau šansų, nes neturime konstitucinės problemos. Konstitucijoje yra neaiški nuostata kai kuriems teisininkams ir asmenims dėl santuokos. Dėl partnerystės Konstitucija nieko nepasakiusi ir Konstitucinio Teismo praktika gana aiški. Įvairios šeimos ne santuokos pagrindu yra pripažįstamos pagal Konstituciją. Dėl santuokos virs pagrindiniai teisiniai ginčai. Mes turime argumentų, kodėl Konstitucija tai leidžia, bet, tikėtina, prireiks tarptautinių teismų įsikišimo.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
V. Rupšys: Šiaulių bazė iki 2025 metų pabaigos galėtų priimti JAV naikintuvus F-354
Plečiant Šiaulių aviacijos bazę, joje iki 2025 metų pabaigos galėtų įsikurti ir NATO oro policijos misiją vykdyti JAV naikintuvai F-35, sako Lietuvos kariuomenės vadas generolas Valdemaras Rupšys. ...
-
VSD: po atakų Rusijoje teroro akto grėsmės lygis Lietuvoje išlieka žemas
Valstybės saugumo departamentas (VSD), įvertinęs situaciją po išpuolio Rusijoje, ketvirtadienį posėdyje konstatavo, kad teroro akto grėsmės lygis Lietuvoje išlieka žemas. ...
-
Po gaisro Vilniuje daliai ugdymo įstaigų nuotolinį darbą rekomenduojama tęsti ir penktadienį
Po trečiadienio vakarą sostinės Panerių gatvėje kilusio gaisro, Vilniaus miesto savivaldybė daliai švietimo ir ugdymo įstaigų nuotolinį darbą rekomenduoja tęsti ir penktadienį. ...
-
Ilgamečiam „Aro“ rinktinės vadui – garbingas apdovanojimas2
Šią savaitę antiteroristinių operacijų rinktinės „Aras“ vado postą palikęs Viktoras Grabauskas generalinės prokurorės Nidos Grunskienės įsakymu apdovanotas Prokuroro garbės ženklo 2-ojo laipsnio medaliu. ...
-
G. Nausėda: Lietuvos sprendimas prisijungti prie NATO buvo geriausia šalies investicija2
Lietuvos sprendimas prisijungti prie NATO buvo geriausia šalies investicija, sako prezidentas Gitanas Nausėda valstybei minint 20-ąsias narystės Aljanse metines. ...
-
V. Benkunskas apie gaisro sostinėje padarinius: gyventojams rekomenduojama nusivalyti paviršius7
Vilniaus meras Valdas Benkunskas sako, kad su Aplinkos apsaugos departamento (AAD) pagalba savivaldybei pavyko išvengti didesnės taršos dėl trečiadienio vakarą Paneriuose kilusio gaisro. ...
-
JAV skyrė 228 mln. dolerių Baltijos šalių saugumui, trečdalis sumos – Lietuvai9
Jungtinės Valstijos skyrė 228 mln. JAV dolerių Baltijos šalių saugumo pagalbai, trečdalis sumos bus skirta Lietuvai, ketvirtadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM). ...
-
Virš Vilniaus – ratus sukantys sraigtasparniai3
Kai kuriuos vilniečius ketvirtadienį nustebino padangėje pamatytas vaizdas. Kariuomenės atstovai paaiškino, kodėl virš sostinės ratus suka sraigtasparniai. ...
-
Dalis vilniečių negavo perspėjimo apie didžiulį gaisrą: ministrė sako, kad reikės tai išsiaiškinti5
Daliai gyventojų negavus perspėjimo pranešimų apie gaisrą Vilniuje, vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė mato poreikį peržiūrėti techninį šios sistemos įgyvendinimą. ...
-
Didelis gaisras sostinėje: kietųjų dalelių koncentracija sumažėjo
Aplinkos apsaugos agentūros specialistai tvirtina, kad Panerių gatvėje likvidavus trečiadienio vakarą įsiplieskusį gaisrą, kietųjų dalelių koncentracija ore sumažėjo ir yra nepavojinga. ...