Pirmąkart Lietuvos istorijoje per teismą siekia įteisinti vienalytę santuoką: kiek vilčių?

  • Teksto dydis:

Pirmą kartą Lietuvos istorijoje trys vienos lyties asmenų poros kreipėsi į teismą ir reikalauja pripažinti jų šeimą – tai yra registruoti arba jų partnerystę, arba santuoką. Porų advokatas neslepia, kad norima ir įtvirtinti precedentą, kad vienos lyties asmenų poros santuoką Lietuvoje galėtų sudaryti ir registruoti teismine tvarka, nelaukiant politikų leidimų ir įstatymų pataisymų. Apie tai pokalbis su porų advokatu Aivaru Žilvinsku.

– Ar nėra vilčių LGBT+ bendruomenei iš politikų sulaukti palankesnių sprendimų?

– Vilčių nepakankamai. Kadangi kalbos, kurios vyko apie 30 metų, apie lygybę – nepasiteisino. 20 metų laukiama partnerystės ne tik tos pačios, bet ir skirtingų lyčių poroms. Nei to, nei ano nėra, o įstatymų projektuose, kurie svarstomi šiuo metu, žodžio „šeima“ iš viso nėra. Palyginti su kitomis kaimyninėmis šalimis, Lietuva eina deklaruodama, kad žiūri į Vakarus, tačiau priima ir laikosi įstatymų, kurie panašesni į Rusijos kryptimi galiojančią tvarką.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

 

 

– Gal galite išvardyti, ko prašote ir kam tai reikalinga?

– Yra trys bylos. Viena jų – partnerystės byla. T. y. šeimos, kurios nesudaromos per santuoką, tik civiline partneryste. Gali būti tiek vienos, tiek skirtingos lyties partnerystės. Žmonės, kurie nenori sudaryti dar kartą santuokos, našliai dėl moralinių ir bažnytinių sumetimų. Kitos dvi bylos – apie santuoką. Viena santuoka sudaryta užsienyje Lietuvos piliečio su užsieniečiu. Ji sudaryta teisėtai Nyderlanduose ir norima ją įtraukti į Lietuvos įskaitą. Kita – Lietuvos piliečių. Norima sudaryti santuoką, kad Lietuvoje ji būtų užregistruota ir priimta. Manome, kad jau atėjo laikas, ir Konstitucija, mūsų supratimu, yra problema, bet to nedraudžia.

– Kol kas yra trys poros, tačiau galbūt jums žinoma, kiek tokių porų Lietuvoje laukia precedento?

– Manau, laukia labai daug. Didelė dalis žmonių ir kai kurios poros nenorėjo viešintis. Visuomenės nepalankumas vis dar didžiulis faktorius. Neįmanoma statistiškai pamatuoti, tačiau kai kurie tyrimai vertina, kad apie 10 proc. populiacijos. Iš 3 mln. galime kalbėti apie 300 tūkst. šeimų grupę.

– Jei teismas sukurtų tokį precedentą, ką tai duotų poroms?

– Galimybę teisminiu keliu įtvirtinti savo santykius ir gauti pripažinimą, kad jie šeima. Šiuo metu įstatymai nenumato jokių galimybių, kaip tai padaryti, reikia eiti kryžiaus kelius, pasirašyti daugybę įvairiausių notarinių įgaliojimų, šimtus popierių žmogus su savimi nešiotis kiekvienai gyvenimo situacijai negali. Juo labiau kad visada bus nenuspėjamų situacijų, kai negali pasiruošti viskam.

– Teisminis kelias irgi užtrunka.

– Santykinai jis ne toks ilgas. Šiuo atveju nagrinėjama ne ginčo tvarka, o ypatingąja teisėna, vadinasi, per porą mėnesių, aišku, jei teismas tenkina. Palyginti labai sėkmingai lyties keitimo bylos gana greitai ir operatyviai įvyksta. Žinoma, tai ne taip patogu kaip administracinė paslauga, tačiau nėra labai ilgai. Trukmė susijusi ir su tuo, kad šiuo metu nepritaikyti registrai. Teisingumo ministerija partnerystės bylai neprieštarauja dėl patenkinimo, tačiau prašo teismo dvylikos mėnesių atidėjimo, kad galėtų paruošti valstybės registrus tokiems duomenims registruoti.

– Jei teismo sprendimas būtų palankus, ar Seime nebeprireiktų Partnerystės įstatymo?

Nenormalu, kad dalis žmonių turi eiti į Civilinės metrikacijos skyrių ir ten iškilmingai viską atlikti, o dalis eiti į teismus ir išleisti daug pinigų.

– Prireiktų, bet ne tokio, koks yra. Mano nuomone, tokie variantai, kokie svarstomi Seime, nereikalingi iš viso, nes jie nekalba apie šeimą. Jie beprasmiški. Tai ne įstatymas, o žmonių pažeminimas, jie jaustųsi antrarūšiais. Lietuvoje negali būti antrarūšių piliečių. Nenormalu, kad dalis žmonių turi eiti į Civilinės metrikacijos skyrių ir ten iškilmingai viską atlikti, o dalis eiti į teismus ir išleisti daug pinigų. Tai nesąžininga.

– Kaip manote, ar pakaks Lietuvos teismų, ar prireiks eiti iki Strasbūro?

– Manau, partnerystės klausimas santykinai turėtų daugiau šansų, nes neturime konstitucinės problemos. Konstitucijoje yra neaiški nuostata kai kuriems teisininkams ir asmenims dėl santuokos. Dėl partnerystės Konstitucija nieko nepasakiusi ir Konstitucinio Teismo praktika gana aiški. Įvairios šeimos ne santuokos pagrindu yra pripažįstamos pagal Konstituciją. Dėl santuokos virs pagrindiniai teisiniai ginčai. Mes turime argumentų, kodėl Konstitucija tai leidžia, bet, tikėtina, prireiks tarptautinių teismų įsikišimo.



NAUJAUSI KOMENTARAI

nėra žodžių

nėra žodžių portretas
Dabartinė valdžia viską gali. Legalizuos narkotikus, įtvirtins vienalytes santuokas, samanė liesis laisvai., nuskurdins Lietuvos žmones. Tik jiems neįdomu, kad mokytojai gyvena ties skurdo riba, senoliai net galo su galu nesuduria, jaunimas bėga iš Lietuvos, kad galėtų normaliai pragyventi. Greitu laiku nebebus kam mokyti vaikų, gydyti žmonių ir t.t

aš už tai,

aš už tai, portretas
pavyzdžiui, mano kaimynas yra senas onanistas, jis nori sudaryti santuoką su savo kaire ranka, bet neleidžia įstatymai. tai jis taip pat kreipsis į teismą įr įteisins laimingą santuoką.

?

? portretas
As nieko nesuprantu, visais laikais BUVO TOKIU GAMTOS ISDAIGU, ZINOJOME, bet jie nelakste po gatves , reikalaudami kazko, visiems buvo vienodai, o dabar mat kazko uzsinorejo, del turto, tai yra testamentai, pasitvirtinai, tai kur problema, kas galetu atsakyti nesusivokianciam?
VISI KOMENTARAI 53

Galerijos

Daugiau straipsnių