Plungėje atveriama devinta Lietuvoje tokio tipo resocializacijos įstaiga, kurioje laisvės atėmimo bausmėmis nuteisti asmenys rengiami grįžimui į visuomenę.

Atidaryme dalyvavusi kadenciją baigianti teisingumo ministrė Ewelina Dobrowolska teigė besidžiaugianti, kad per kadenciją pavyko atidaryti penkias tokio tipo įstaigas.

„Pusiaukelės namai padeda nuteistiesiems sėkmingai atkurti ryšius su artimaisiais ir grįžti į visuomenę, tad šis žingsnis žymi svarbų bausmių vykdymo sistemos etapą, kuriame, galiausiai, pusiaukelės namų tinklas turės po tarpinę stotelę kiekviename iš didžiųjų mūsų šalies regionų“, – Lietuvos kalėjimų tarnybos (LKT) pranešime sakė E. Dobrowolska.

Plungės pusiaukelės namuose bausmę nuo penktadienio atlieka keturi nuteistieji, jų skaičius pirmą veiklos mėnesį gali didėti iki penkių.

Namams Plungėje įsteigti LKT už 520 tūkst. eurų įsigijo Lentpjūvės gatvėje esantį pastatą. Jo pirkimas finansuotas projektinėmis 2014–2021 metais skirtomis Europos ekonominės erdvės ir Norvegijos finansinio mechanizmo lėšomis.

Plungės pusiaukelės namai yra antrieji, kuriuose dirbs ir probacijos specialistai.

„Darbuotojai padės nuteistiesiems susirasti darbą, keisti elgesio modelį, atkurti santykius su artimaisiais, spręsti socialines problemas, organizuos užimtumo veiklas bendruomenėje“, – teigė Lietuvos probacijos tarnybos direktorius Romas Ostanavičius.

Kaip BNS nurodė Kalėjimų tarnyba, pusiaukelės namų tinklą Lietuvoje planuojama plėsti.

„Pusiaukelės namų tinklą planuojama plėsti. (...) Šiuo metu didžiausias poreikis yra Vilniaus mieste ar rajone, Kauno mieste, Utenos apskrityje ir Klaipėdos mieste ar rajone“, – BNS pateiktame komentare teigė Kalėjimų tarnyba.

Pasak LKT, plėtra priklausys nuo patalpų, kurias būtų galima naudoti šioms įstaigoms, įsigijimo galimybių. Pirkimai būtų finansuojami kitais etapais ir šaltiniais, kurie kol kas nenumatyti.

Pirmąjį mėnesį pusiaukelės namuose visi nuteistieji dėvi elektronines stebėjimo priemones – apykojes. Po to kiekvienu atveju, atsižvelgiant į rizikas, vertinamas apykojės dėvėjimo poreikis ilgesniam terminui.

Pusiaukelės namų veikimo principas – nuteistųjų grįžimas kuo arčiau bendruomenės, iš kurios jie pateko į kalėjimą.

Nuteistasis, pažeidęs įstaigos tvarką ar įvykdęs nusižengimą, yra grąžinamas į pusiau atviro tipo bausmės atlikimo vietą. Asmuo taip pat gali būti iškeliamas iš pusiaukelės namų, jei nedirba, nesimoko arba nesilaiko nustatytos darbotvarkės.

Lietuvoje pusiaukelės namai veikia Alytuje, Marijampolėje, Vilniuje, Pravieniškėse, Panevėžyje, Šiauliuose, Tauragėje, Kauno rajone ir Plungėje.

Veiklą pradėjus Plungės pusiaukelės namams, šiose įstaigose bausmę iš viso atlieka 152 nuteistieji.

Prieš pernai gruodį atidarant pusiaukelės namus Kauno rajono Domeikavos seniūnijoje, tam aktyviai priešinosi vietos bendruomenė. Gyventojai surengė ne vieną protesto akciją, organizuoti susitikimai su teisingumo ministre, LKT vadovais.

Įstaigai pradėjus veiklą, dėl jos teisėtumo Domeikavos bendruomenė kreipėsi į Regionų administracinį teismą, prašydama įpareigoti Kalėjimų tarnybą uždaryti pusiaukelės namus seniūnijoje neva ženkliai pablogėjus gyvenimo sąlygomis.

Teismas spalį atmetė bendruomenės skundą, šis sprendimas lapkričio pabaigoje buvo apskųstas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Kaip BNS nurodė jo atstovė Kamilė Arbačiauskaitė, skundas priimtas, tačiau bylos nagrinėjimas dar nesuplanuotas.