Puikios žinios: perpus sumažėjo globos įstaigose gyvenančių vaikų

Per ketverius metus perpus sumažėjo globos institucijose gyvenančių vaikų, rodo globos centrus vienijančio tinklo „Vaikai yra vaikai“ duomenys.

Remiantis jais, nuo 2019 iki 2023 metų pradžios globos institucijose globojamų (rūpinamų) vaikų skaičius sumažėjo nuo 2,4 tūkst. iki 1,2 tūkstančio.

„Šie teigiami pokyčiai įvyko ne tik dėl padidėjusio globėjų skaičiaus, tačiau ir dėl efektyviai veikiančios pagalbos šeimoms ir globėjams sistemos, globos centrų veiklos  – kai krizę ištikusių šeimų vaikai iš karto patenka ne į globos namus, o pas budinčius globotojus, o vėliau – ir pas nuolatinius globėjus“, – nurodoma pranešime.

Taip pat padaugėjo budinčių globotojų: 2019 metų pradžioje tokių buvo 124, šįmet – 231.

Lietuvoje yra globojami per 5,8 tūkst. vaikų, 80 proc. arba daugiau nei 4,6 tūkst. iš jų gyvena šeimai artimoje aplinkoje. Į savo šeimą be tėvų globos likusius vaikus pakvietė daugiau kaip 3,7 tūkst. globėjų.

„Svarbu paminėti, kad jau 70 proc. vaikų, kuriems globa suteikta institucijoje, sėkmingai įsikraustė į mažus, bendruomeninius vaikų globos namus, kurie prisideda prie pozityvesnės vaikų raidos“, – rašoma pranešime.

Ž. Gedvilos / BNS nuotr.

Vis dėlto, pasak socialinės apsaugos ir darbo viceministrės Vilmos Augienės, dar trūksta šeimų, kurios pasiryžtų globoti vaikus.

„(...) vaikų globos institucijų dar yra, ir atsitinka taip, kad vaikas, paimtas iš šeimos,  patenka į instituciją dėl įvairiausių aplinkybių. Dažnai būna, kad tiesiog nėra tinkamo globėjo, nes kiekvienas vaikas yra labai unikalus“, – penktadienį per konferenciją, skirtą pristatyti vaikų globos sistemos pokyčius, kalbėjo V. Augienė.

Kitose šalyse visa aplinka palaiko globėją, jeigu šeima globoja vaikus, tai yra pati gerbiamiausia šeima tame miestelyje, rajone, gatvėje.

Globėjams, anot viceministrės, trūksta ne tik specialistų pagalbos, bet ir visuomenės, bendruomenės palaikymo.

„Kitose šalyse visa aplinka palaiko globėją, jeigu šeima globoja vaikus, tai yra pati gerbiamiausia šeima tame miestelyje, rajone, gatvėje“, – sakė ji.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorė Ilma Skuodienė išskyrė paslaugų prieinamumo gerinimą globojamiems, įvaikintiems vaikams ir globėjams.

„Vaikų, paauglių psichiatrai, ypač regionuose, psichoterapeutai, psichologo paslaugos, paslaugos specialiuosius poreikius turintiems vaikams. Dėl šių paslaugų stygiaus kartais būna, kad žmonės nesirenka globos“, – pridūrė I. Skuodienė.

Anot pranešimo, Lietuva yra pirmoji tarp kaimyninių Baltijos šalių visose savivaldybėse įsteigusi globos centrus.

Specialiuose mokymuose parengta daugiau nei 2 tūkst. globėjų (rūpintojų), įtėvių. Per ketverius metus parengta 290 budinčių globotojų, per 1,8 tūkst. globėjų (rūpintojų) ir 378 įtėvių.

Globos centrų darbuotojų skaičius per ketverius projekto įgyvendinimo metus padidėjo beveik du kartus. Praėjusių metų duomenimis, visų savivaldybių globos centruose dirbo 408 specialistai: globos koordinatoriai, globėjų ir įtėvių rengėjai, psichologai.

Didelių globos įstaigų uždarymui iššūkiu tampa be tėvų likę ukrainiečių vaikai

Kitąmet tikintis, kad šalyje nebeliks didelių globos namų, iššūkiu tikslui įgyvendinti įvardijami nuo karo pabėgę ir Lietuvos globos namuose apsigyvenę ukrainiečių vaikai.

„(...) iš tiesų vienintelis iššūkis Lietuvai, kad mes priėmėme nuo karo bėgančius vaikų globos namų auklėtinius iš Ukrainos ir jie taip pat glaudžiasi ir yra globojami kai kuriuose vaikų globos namuose Lietuvoje“, – penktadienį konferencijoje, skirtoje pristatyti vaikų globos sistemos pokyčius, kalbėjo Globos centrų įveiklinimo projekto vadovė Rugilė Ladauskienė.

Šiuo metu globėjų (rūpintojų) šeimose gyvena 753 vaikai iš Ukrainos, rodo globos centrus vienijančio tinklo „Vaikai yra vaikai“ duomenys.

Vis tik ji pridūrė besitikinti, kad šie metai yra paskutiniai dideliems globos namams.

Virš tūkstančio vaikų vis dar yra globos įstaigose, bet 800 iš jų yra bendruomeniniuose namuose, tai yra arba butuose, arba namuose, kuriuose yra šeimos aplinka.

„Tikimės, kad 2024-ųjų sausio pirmą mes pabusime be didelių globos namų, kad visi vaikai gyvens bendruomenėse ir šeimose“, – sakė ji.

Socialinės apsaugos ir darbo viceministrė V. Augienė teigė abejojanti, ar šis klausimas yra svarbiausias. Anot jos, pagrindinis tikslas yra kokybiška globa šeimoje.

Nuo kitų metų sausio, pasak viceministrės, licencija dideliems globos namams nebebus išduodama. Šiuo metu licenciją turinčių globos namų Lietuvoje yra 20, o veikiančių skaičius siekia 17.

„Galės veikti tik bendruomeninio tipo, mažos šeimynos“, – pridūrė ji.

Šiais metais planuojama išvystyti apie 80 bendruomeninių vaikų globos namų, kiekvienuose jų gyvens ne daugiau kaip aštuoni vaikai.

Parlamentaras, buvęs socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis kalbėjo, kad lūžis jau įvykęs – šiuo metu tradicinių globos namų Lietuvoje nebėra.

„Virš tūkstančio vaikų vis dar yra globos įstaigose, bet 800 iš jų yra bendruomeniniuose namuose, tai yra arba butuose, arba namuose, kuriuose yra šeimos aplinka“, – kalbėjo Seimo Demokratų frakcijos „vardan Lietuvos“ atstovas.

Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė pripažino, kad sunku tikėtis, jog didelių globos įstaigų iki šių metų pabaigos šalyje nebeliks.

„Norėtųsi būti optimistu, bet turbūt iki šių metų pabaigos aš sunkiai tikėčiau realiai vertinant situaciją“, – kalbėjo ji.

Per ketverius metus globos institucijose gyvenančių vaikų skaičius sumažėjo perpus, rodo globos centrus vienijančio tinklo „Vaikai yra vaikai“ duomenys.

Remiantis jais, nuo 2019 iki 2023 metų pradžios globos institucijose globojamų (rūpinamų) vaikų skaičius sumažėjo nuo buvusių 2,4 tūkst. iki 1,2 tūkst.


Šiame straipsnyje: vaikaivaikų globaglobėjai

NAUJAUSI KOMENTARAI

,,Laisvos''šalies gyvenimo grimasos

,,Laisvos''šalies gyvenimo grimasos portretas
Pedofilai su ne mažesniu entuziazmu trina letenas...
VISI KOMENTARAI 1

Galerijos

Daugiau straipsnių