Dėl sankcijų Rusijai išaugo krūviai muitininkams: atsakomybės daug, o alga nemotyvuoja

  • Teksto dydis:

Cigaretės ir kitokia kontrabanda gali būti slepiama ne tik automobilio durelėse. Muitininkai yra sukaupę įvairią kolekciją daiktų, kuriuose buvo bandoma gabenti neleistinas prekes, pranešama LNK reportaže.

Modernūs radarai, kuriais yra apsiginklavę muitininkai, vis dėlto nepakeičia gyvųjų seklių. Retriveris muitinėje tarnauja jau treti metai, ieško narkotikų.

Lietuvos muitinėje – per 2 tūkst. darbuotojų, tačiau trūksta dar kelių šimtų. Ypač dabar, kai tenka tikrinti, kaip laikomasi Europos Sąjungos Rusijai ir Baltarusijai pritaikytų sankcijų.

„Susiduriame su iššūkiais dėl kelio postų. Sankcijos duoda savo. Turi būti užtikrinamas pralaidumas, o ten – darbo vietų trūkumas“, – kalbėjo Muitinės departamento generalinio direktoriaus pavaduotoja Žaneta Rudaitienė.

Muitinės mokymų centre – atvirų durų diena. Aiškinant studentams rentgenologo darbo specifiką siekiama juos sudominti darbu muitinėje. Studentės Karina ir Ramunė – teisės ir muitinės veiklos pirmakursės Mykolo Romerio universitete (MRU).

„Iš pradžių daugiau žinojau apie pasieniečius, bet pasirinkau muitinę, nes pasirodė įdomiau. Man patinka darbas, kai reikia tikrinti mašinas, vilkikus“, – kalbėjo viena merginų.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Galbūt į kriminalinę tarnybą, tačiau muitinė labai plati, kaip pasiseks – taip“, – pasakojo kita studentė.

Dažnas, kalbėdamas apie pasienį, muitininkus painioja su pasieniečiais. Kalbintos studentės sako iš pradžių susiviliojusios darbu pasienyje, vėliau – muitine.

„Tarp visų institucijų yra savotiška konkurencija. Žmogus iš pradžių turi susipažinti su tų institucijų darbu“, – kalbėjo Ž. Rudaitienė.

Apie savotišką policijos, muitinės ir pasienio tarnybų konkurenciją dėl darbuotojų kalba ir darbuotojų profsąjungos. Jų atstovė sakė, kad muitininkas nėra tik automobilių ar prekių tikrintojas. Nemažai tenka dirbti su dokumentais, todėl ieškoma išsilavinusių žmonių. Ir jaunų. Tokie, sako, mieliau eina dirbti į pasienį arba policiją. Ten algos šiek tiek didesnės.

Tarp visų institucijų yra savotiška konkurencija. Žmogus iš pradžių turi susipažinti su tų institucijų darbu.

„Pirmiausia motyvuoja atlyginimas. Muitinėje atlyginimai tikrai nėra dideli. Pareiginį atlyginimą šiaip sau pakelti negali. Gali būti arba konkursas, arba atranka, nes viską reglamentuoja įstatymas“, – pasakojo Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos vadovė Leokadija Daujotaitė.

Krašto apsaugos ministras savo socialinėje paskyroje neseniai kalbėjo, kad jau parengti įstatymai dėl algų ir priedų kariams didinimo. Algos didintos ir policijos pareigūnams. Finansų ministerijai priklausantys muitininkai sako norėtų, jog bent kelionės į darbo vietą būtų apmokamos, nes muitinės postai išsidėstę po visą Lietuvą.

„Veikimo išlaidas atlygina tikrai maža dalimi. Kai kuriems pareigūnams nekompensuoja net trečdaliu“, – tęsė L. Daujotaitė.

Muitinės kinologė Daiva beveik 20 metų dirbo buhaltere. Į muitinę atėjo panorusi kardinaliai keisti darbą ir sako, jog nesigailėjo nė minutės.

„Buvo skelbimas, kad ieško inspektorių ir aš atėjau dirbti į paprastą postą. Ten pradirbusi keturis metus ir turėdama galimybę auginti šunis, nes turėjau jų ne vieną, pamačiau, kad yra konkursas į muitinės kinologus. Taip aš ten ir atsidūriau“, – pasakojo Vilniaus teritorinės muitinės kinologė Daiva Grybauskienė.



NAUJAUSI KOMENTARAI

fas fas

fas fas portretas
a dar jiem ir algas moka?

puiku

puiku portretas
Tai susiraskite geresni darba,- i jusu vieta yra laukianciu.
VISI KOMENTARAI 2
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių