- Milena Andrukaitytė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Seimas šią savaitę atmetė grupės opozicinių parlamentarų inicijuotą projektą, kuriuo norėta užkirsti kelią 16-mečiams pasiskiepyti be tėvų žinios.
Pataisa siūlyta nuo 16 iki 18 metų kelti amžiaus ribą, kada jaunuoliai gali savarankiškai, be tėvų ar globėjų sutikimo, kreiptis dėl sveikatos priežiūros paslaugų suteikimo, taip pat – ir dėl imunoprofilaktikos.
Už tai po pateikimo balsavo 38 Seimo nariai, 31 buvo prieš ir susilaikė 14 parlamentarų, tad projektui nepritarta.
Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymas šiuo metu numato, kad pacientui nuo 16 metų sveikatos priežiūros paslaugos teikiamos tik su jo sutikimu, išskyrus būtinosios medicinos pagalbos paslaugų teikimo atvejus, kai pacientas negali savo valios išreikšti pats.
Grupė Seimo narių, daugiausiai „valstiečiai“, siūlė nustatyti, kad ši riba būtų 18 metų.
„Šiandien nepilnametis asmuo nuo 16 metų turi teisę kreiptis dėl bet kokių sveikatos priežiūros paslaugų suteikimo be tėvų sutikimo ir be jų žinios. Tai reiškia, kad nepilnametis asmuo gali savarankiškai nuspręsti ir kreiptis ne tik dėl profilaktinių sveikatos priežiūros paslaugų, bet taip pat ir invazinių, intervencinių, chirurginių sveikatos priežiūros paslaugų teikimo“, – pristatydama projektą kalbėjo „valstietė“ Ligita Girskienė.
Parlamentarė patvirtino, kad projektas teikiamas siekiant užkirsti kelią pilnametystės dar nesulaukusiems jaunuoliams pasiskiepyti nuo koronaviruso, jei tam nepritaria tėvai.
„Poreikis apie tai diskutuoti atsirado tada, kai vaikai buvo pradėti skiepyti nuo COVID-19 ligos. Iš tikrųjų susidarė tokia situacija, kai paaugliai 15 metų, 16 metų, 17 metų nuėjo pasiskiepyti be tėvų žinios ir tėvai apie skiepo faktą sužinojo tik tada, kada vaikui pasireiškė šalutinis poveikis, tai yra nuvykę į ligoninę, kai vaikui sukilo temperatūra, pradėjo skaudėti galvą ir panašiai“, – sakė parlamentarė.
Prieš projektą kalbėjęs konservatorius Jurgis Razma teigė, kad projektas rodo nepasitikėjimą jaunimu ir, Seime svarstant Konstitucijos pataisas dėl jaunesnio kandidatavimo į Seimą amžiaus, „siūlo sprendimus visiškai kita kryptimi, tai yra padidinti amžių, kai jaunas žmogus pats gali apsispręsti, ar jam skiepytis, ar gauti vienas ar kitas sveikatos priežiūros paslaugas“.
„Aš tikrai viešojoje erdvėje negirdėjau, kad dėl dabartinės amžiaus ribos iškiltų kokių nors problemų ir, man atrodo, čia gal daugiau projektas sąlygotas atitinkamų judėjimų, kurie turi labai rezervuotą požiūrį į skiepus, ir tiesiog tuo pagrindu jie nori dar labiau sumažinti besiskiepijančių asmenų ratą“, – sakė J. Razma.
Šį projektą teikė „valstiečiai“ Ligita Girskienė, Arvydas Nekrošius, Dainius Kepenis, Dainius Gaižauskas, „darbietis“ Aidas Gedvilas, Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ atstovė Vilija Targamadzė ir kiti.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
G. Nausėda: Lietuvos sprendimas prisijungti prie NATO buvo geriausia šalies investicija
Lietuvos sprendimas prisijungti prie NATO buvo geriausia šalies investicija, sako prezidentas Gitanas Nausėda valstybei minint 20-ąsias narystės Aljanse metines. ...
-
V. Benkunskas apie gaisro sostinėje padarinius: gyventojams rekomenduojama nusivalyti paviršius
Vilniaus meras Valdas Benkunskas sako, kad su Aplinkos apsaugos departamento (AAD) pagalba savivaldybei pavyko išvengti didesnės taršos dėl trečiadienio vakarą Paneriuose kilusio gaisro. ...
-
JAV skyrė 228 mln. dolerių Baltijos šalių saugumui, trečdalis sumos – Lietuvai1
Jungtinės Valstijos skyrė 228 mln. JAV dolerių Baltijos šalių saugumo pagalbai, trečdalis sumos bus skirta Lietuvai, ketvirtadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM). ...
-
Virš Vilniaus – ratus sukantys sraigtasparniai
Kai kuriuos vilniečius ketvirtadienį nustebino padangėje pamatytas vaizdas. Kariuomenės atstovai paaiškino, kodėl virš sostinės ratus suka sraigtasparniai. ...
-
Dalis vilniečių negavo perspėjimo apie didžiulį gaisrą: ministrė sako, kad reikės tai išsiaiškinti4
Daliai gyventojų negavus perspėjimo pranešimų apie gaisrą Vilniuje, vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė mato poreikį peržiūrėti techninį šios sistemos įgyvendinimą. ...
-
Didelis gaisras sostinėje: kietųjų dalelių koncentracija sumažėjo
Aplinkos apsaugos agentūros specialistai tvirtina, kad Panerių gatvėje likvidavus trečiadienio vakarą įsiplieskusį gaisrą, kietųjų dalelių koncentracija ore sumažėjo ir yra nepavojinga. ...
-
Po gaisro sostinėje aplinkosaugininkai pradėjo neplaninį patikrinimą: bendrovė nelaikyta rizikinga
Aplinkosaugininkai dėl Vilniuje kilusio gaisro pradėjo bendrovės neplaninį patikrinimą, skelbima, kad įmonė nebuvo priskirta prie aukštą riziką turinčių objektų. ...
-
„Litexpo“ centre prasideda karjerai ir studijoms skirta paroda
Lietuvos parodų ir kongresų centre „Litexpo“ ketvirtadienį vyks parodos „Karjera & studijos Lietuvoje 2024“ atidarymas. ...
-
Lietuvos pasienyje su Baltarusija – jau savaitė be neteisėtų migrantų
Lietuvos pasienyje su Baltarusija per pastarąją parą neteisėtų migrantų vėl nefiksuota, ketvirtadienį pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT). ...
-
Vilniaus savivaldybė: dėl gaisro daliai ugdymo įstaigų rekomenduojama dirbti nuotoliu1
Trečiadienio vakarą kilusio didžiulio gaisro sostinėje dūmai yra toksiški, todėl į gaisro taršos poveikio zoną (2 km spinduliu nuo gaisravietės) patenkančioms švietimo ir ugdymo įstaigoms dėl galimo neigiamo poveikio sveikatai ...