- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Atvirojo kodo internetinė platforma „Global Forest Watch“, leidžianti stebėti miškų masyvus realiu laiku, skelbia, kad šiauriniuose pasaulio regionuose rekordiškai sumažėjo medžių, praneša LNK.
Naujausioje ataskaitoje pranešama, kad šiaurinėje Rusijos dalyje, Aliaskoje, Kanadoje nykimas didžiausias.
Šia tema – interviu su Ieva Budraite, Žaliųjų partijos pirmininke.
– Ar šie duomenys skamba kaip dar vienas dramatiškas pareiškimas apie pasaulio ateitį?
– Tai skamba kaip dar vienas įrodymas tų krizės pasekmių, kurios vyksta nuolat nepaisant nei karo, nei infliacijos. Klimato kaita tikrai vyksta, o tai, kad nukenčia ne tik tropikų miškai, bet ir šiaurėje esantys, mums sako, kad temperatūra kyla.
Dėl augančios temperatūros, dėl sausėjančio oro kyla miškų gaisrai. Tai – pagrindinė priežastis, dėl kurios ypač didele dalimi netekome Rusijoje taigoje augančių miškų.
Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:
– Kuo šie miškai, esantys šiaurėje, svarbūs planetai?
– Visi miškai, tiek esantys tropiniame klimate, tiek šiaurėje, yra planetos plaučiai. Žinoma, esantys atogrąžose sugeria daugiau anglies dvideginio. Šia prasme jie – efektyvesni, bet ne ką mažiau svarbūs ir likę miškai.
Jie atlieka anglies kaupimo funkciją, augdami jie sugeria anglies dvideginį. Taigi, jei gaisrų metu netenkame šių medžių, natūralu, kad šitaip išleidžiame į atmosferą užrakintą anglį. O tokiu būdu dar labiau spartinama klimato kaita.
Tai – vienas aspektas. Kitas aspektas – visuose miškuose, įskaitant taigos, gausi bioįvairovė. Ten – vabalų, žinduolių, paukščių namai. Kiekvienas ekosistemos dalyvis yra kažkurio kito mitybos grandinės dalis. Netekus vieno, subyra visa sistema, nukenčia ir žmogus.
Jau dabar mokslininkai sako, kad galime stebėti šeštąjį, masinį rūšių nykimą. Pavyzdžiui, vabzdžiai per metus išnyksta apie 2,5 proc. Jeigu toks tempas išsilaikys, planetoje po 100 metų išvis gali nebelikti vabzdžių. Tai būtų katastrofa viskam, kas yra žemėje.
– Ką toks medžių nykimas minėtuosiuose kraštuose reiškia Lietuvai?
– Prognozuojama, kad mūsų šalyje spygliuočiams gali tapti per šilta augti ir juos pamažu keis lapuočių miškai. Kartu tai reiškia, kad keisis ir parazitai bei įvairios ligos gali užplūsti medžius ir šitaip juos naikinti.
Taigi, mūsų kraštus tai taip pat liečia, turime už tai prisiimti atsakomybę.
Jeigu toks tempas išsilaikys, planetoje po 100 metų išvis gali nebelikti vabzdžių. Tai būtų katastrofa viskam kam, kas yra žemėje.
– Ar reikia prie to prisitaikyti, ar bandyti šį procesą sustabdyti? Nes dalis šio proceso jau gali būti nebesustabdoma…
– Iš dalies taip, bet mes dar turime daug įrankių, ką galime padaryti. Pirmiausia, sodinti miškus ir leisti jiems augti. Lietuvoje yra paskaičiuota, kad vidutinis medžio amžius siekia 53 metus, nors realiai, pagal mūsų geografines sąlygas, medžiai galėtų sulaukti ir 200–300 metų. Tai reiškia – mes juos kertame per dažnai ir per daug. O tiksliau – per daug kertame ir per mažai sodiname.
– Ar šie dalykai, kuriuos dabar pasakojate, atsispindi politikoje, ES gairėse?
– Taip, mes užsibrėžę pasodinti milijonus medžių artimiausioje perspektyvoje. Europoje yra užbrėžtas tikslas padidinti saugomas teritorijas iki 30 proc., kai dabar rodikliai siekia tik 18 proc. Taigi, tikslai yra, klausimas – kaip seksis juos įgyvendinti?
– Ar tai priklauso nuo politikų ar nuo verslo?
Taigi, jei gaisrų metu netenkame šių medžių, natūralu, kad šitaip išleidžiame į atmosferą užrakintą anglį.
– Nuo visų: nuo politikų, kurie užbrėžia verslui taisykles, kaip veikti, nuo verslo atsakomybės, nuo tų pačių gyventojų, kiek jie ko vartoja.
– Ar kiekvieną kartą matydami kertamus miškus galime sakyti, kad tai blogas dalykas?
– Ne, taip sakyti nebūtų teisinga. Juo labiau kad tuo pačiu žaliuoju kursu siekiama sumažinti betono, cemento gamybą įrengiant naujus pastatus. Taip pat siekiama pakeisti šias medžiagas mediena. Taigi, turėsime sureguliuoti visą miškų politiką taip, kad ten, kur miškai itin seni, kur daug bioįvairovės, mes juos paliksime, o kirsime tuos, kurie pasodinti specialiai ūkinėms reikmėms.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kelininkai: dėl kritulių daugelis šalies kelių yra drėgni
Šiaurės, vidurio ir rytų Lietuvoje valstybinės reikšmės kelių dangos dėl lietaus bei šlapdribos yra drėgnos, praneša Eismo informacijos centras. ...
-
Pasienyje su Baltarusija nefiksuota neteisėtų migrantų
Lietuvos pasienyje su Baltarusija septintą parą iš eilės nefiksuota bandymų neteisėtai patekti į šalį, šeštadienį pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT). ...
-
Balandžio 20-oji Lietuvoje ir pasaulyje
Balandžio 20-oji, šeštadienis, 16 savaitė. ...
-
Lietuvoje vyks nacionalinis miškasodis2
Šeštadienį visoje Lietuvoje vyks nacionalinis miškasodis „Kad giria žaliuotų“, kuris šiemet skiriamas Dainų šventės šimtmečiui. ...
-
Vilkikai prie Šalčininkų punkto nuo penktadienio turi laukti kitoje vietoje4
Vilkikai, važiuojantys per Šalčininkų pasienio postą ir laukiantys kelkraštyje bei keliantys riziką eismo saugumui, nuo penktadienio nukreipiami laukti į kitą, mažiau judrų kelią. ...
-
Papasakojo, kaip miške pasiklydęs tarnybinis šuo grįžo pas šeimininką9
Nekasdienė situacija nutiko Panevėžio rajone. Pasiklydusių žmonių ieškoti išmokytas tarnybinis šuo miško platybėse dingo pats. Paskelbta net paieška, pakeltas dronas. Pasirodo, Roksis, toks tarnybinio šuns varda...
-
Lietuvos kalėjimų tarnybos vadovu siūloma skirti M. Kairį1
Teisingumo ministrė Ewelina Dobrowolska (Evelina Dobrovolska) Lietuvos kalėjimų tarnybos (LKT) vadovu siūlo skirti dabartinį įstaigos direktoriaus pavaduotoją Mindaugą Kairį. ...
-
Į Lietuvą pratyboms atvyksta JAV karinė technika11
Penktadienį Lenkijos - Lietuvos sieną kirto pirmoji JAV kariuomenės 2-ojo kavalerijos pulko karinės technikos kolona, pranešė Lietuvos kariuomenė. ...
-
Laisvės alėjoje kepa ir šakočius, ir sūrius3
Laisvės alėjoje karaliauja ūkininkai, tautodailininkai ir amatininkai. „Kauno mugė. Pavasaris 2024“ dalyvių stalai lūžta nuo mėsos, pieno, duonos, tekstilės, molio, juvelyrinių ir kitokių gaminių, dirbinių. ...
-
Kas ir kokiu atveju pripažįsta žmogų nepakaltinamu?2
Teismo esate pripažintas nukentėjusiuoju, bet nusikaltėlis – nepakaltinamas. Ar jums bus atlyginta žala ir kada žmogus laikomas nepakaltinamu? Į šiuos klausimus LNK atsakė Baudžiamosios ir baudžiamojo proceso teisės komiteto narys advoka...