Siūloma, kad valstybės lėšomis rezidentūrą baigę medikai turėtų atidirbti Lietuvoje

Siūloma, kad valstybės lėšomis rezidentūros studijas baigę medikai turėtų kelerius metus atidirbti Lietuvoje.

Tokias pataisas teikia Seimo sveikatos reikalų komiteto pirmininkas konservatorius Antanas Matulas bei kiti šio komiteto nariai iš skirtingų frakcijų.

„Norime pasiūlyti tą principą diskusijai, kad spręstume darbuotojų problemą, ypač regionuose, nes kai kuriuose regionuose ambulatorinėje, stacionarinėje grandyje yra katastrofa“, – BNS sakė A. Matulas.

Pasak jo, Seimo analitikų pateiktais duomenimis, panaši tvarka galioja trijose Europos Sąjungos valstybėse, tarp jų kaimyninėje Latvijoje.

„Mes siūlome ketverius metus padirbėti Lietuvoje, aišku, galime kalbėti ir apie trumpesnį laiką, siūlome patį principą, jei būtų finansuojama mažiau, 50 proc., atitinkamai mažiau, o jei pats finansuoja – tada rinktųsi, kur nori, arba gali finansuoti pati įstaiga“, – pataisas pristatė komiteto vadovas.

Pagal pataisas, valstybei apmokėjus visą studijų kainą rezidentūros studijas baigęs medikas įsipareigotų ketverius metus dirbti viešosiose asmens sveikatos priežiūros įstaigose.

Jei valstybė apmokėtų pusę studijų kainos, rezidentūros studijas baigęs medikas turėtų viešajame sveikatos sektoriuje atidirbti dvejus metus.

Mokslo ir studijų įstatymo pataisos numato, kad medicinos rezidentūros studentai su valstybe ir universitetu pasirašytų trišales sutartis dėl studijų finansavimo.

Siūloma, kad nauja tvarka įsigaliotų nuo 2022 metų gegužės 1 dienos.

Pasak A. Matulo, Seimo kanceliarijos Tyrimų skyriaus surinkta medžiaga rodo, kad tam tikri įpareigojimai atidirbti baigus valstybės lėšomis finansuotas medicinos studijas nustatyti Graikijoje, Latvijoje, Vengrijoje ir kai kuriose Vokietijos žemėse.

Pataisų aiškinamajame rašte taip pat remiamasi tokią tvarką vertinusio Latvijos Konstitucinio Teismo sprendimu, kad rezidentų studijos yra ypatingos, jie nėra „vienodomis ir palyginamomis sąlygomis su kitais studentais“, todėl nustačius prievolę atidirbti lygybės principas nėra pažeidžiamas.

„Kaimynai latviai tai jau yra padarę. Mes matėme, kad Europos Sąjunga neprieštarauja, nelaiko, kad tai darbo jėgos kažkoks suvaržymas, ir siūlome, jei valstybė finansuoja visas rezidentūros studijas, būtų pareiga, rezidentas prašytų valstybės finansavimo, sudarytų trišalę sutartį“, – sakė A. Matulas.

Pataisas kartu su komiteto vadovu teikia konservatoriai Linas Slušnys, Paulė Kuzmickienė, Jurgita Sejonienė, socialdemokratė Orinta Leiputė, „valstiečių“ frakcijos atstovė Rimantė Šalaševičiūtė, „darbietė“ Vaida Giraitytė-Juškevičienė.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Anonimas

Anonimas portretas
Labai gerai kai reikes atidirbti,valstybe paruosia o jie i uzsieni nori isvsziuoti ,tada tegul mokinasi is savo lesu

pastebėjimas

pastebėjimas portretas
Viskas kaip prie sovietų.

Birutė

Birutė portretas
Baigiau KMI tarybiniais metais. Į rajonus pagal paskyrimą išvažiavo tik tie ,kurie neturėjo užnugario(jų niekas nešefavo,neužtarė).Išvažiavo ir tie ,kas norėjo,kas buvo iš tų rajonų kilę. O dabar mažesniuose rajonuose kai ligoninių beveik nebeliko,kaip bus...Užteks kelių didesnių centrų Lietuvoje. Tai ir varo jaunimas ten kur geriau ,kur vertina įgytas žinias. O kad tą išsimokslinimą pasiekti ilgų mokslo metų reikia ,o ir paskui-mokytis,mokytis,mokytis(dažniausiai savo laisvalaikio metu).O mokytis sunkiai ir ilgai niekas nenori.....
VISI KOMENTARAI 21

Galerijos

Daugiau straipsnių