Siūloma pertvarkyti Kalėjimų departamentą: būtų sujungtos 10 įstaigų

Vyriausybė trečiadienį pritarė tokiam Teisingumo ministerijos parengtam pataisų paketui, kuris toliau bus teikiamas svarstyti Seimui.

Tai Teisingumo inicijuotos bausmių sistemos pertvarkos dalis.

„Mes kalbame apie kompleksinę bausmių sistemos peržiūrą, kuri leis racionaliai paskirstyti išlaidas, didinti personalo, dirbančio su nuteistaisiais, skaičių“, – sakė paketą Vyriausybės posėdyje trečiadienį pristačiusi teisingumo ministrė Evelina Dobrovolska.

Mes kalbame apie kompleksinę bausmių sistemos peržiūrą, kuri leis racionaliai paskirstyti išlaidas, didinti personalo, dirbančio su nuteistaisiais, skaičių.

Teisingumo ministrė taip pat teigia, kad bausmių bei suėmimo vykdymo reglamentavimas keičiamas, kad atitiktų dabartinius poreikius ir tarptautinių organizacijų rekomendacijas, padidės nuteistųjų resocializacija.

„Lietuva turi pagaliau priartėti prie vakarietiško tokių įstaigų veiklos standartų, nebegalime sau leisti neryžtingumo“, – įsitikinusi ministrė.

Pasak jos, priėmus pakeitimus, kad pareigūnai būtų išlaisvinti nuo biurokratinės naštos, galėtų skirti daugiau laiko tiesioginiam darbui su nuteistaisiais, sutaupytos administravimo lėtos leistų pakelti atlyginimus.

Teisingumo ministerija pataisų pažymoje nurodo, kad Lietuvos bausmių vykdymo sistemoje šiuo metu veikia aštuoni atskiri Kalėjimų departamentui pavaldūs juridiniai asmenys – laisvės atėmimo vietų įstaigos ir laisvės atėmimo vietų ligoninė – bei profesinio mokymo įstaiga, Mokymo centras.

Pažymoje rašoma, kad Kalėjimų departamento ir atskirų laisvės atėmimo vietų įstaigų juridinis savarankiškumas „apsunkina šios sistemos administravimą, veiklos planavimą, turto valdymą bei investicijų planavimą“.

Teigiama, kad tokia struktūra reikalauja didesnio administracines ir vadovaujančias funkcijas atliekančių darbuotojų skaičiaus, neužtikrinamas vienodas tapačias funkcijas atskirose įstaigose atliekančių pareigūnų darbo krūvis, atlyginimų politika.

Anot ministerijos, naujojo Bausmių vykdymo kodekso redakcijoje taip pat daug dėmesio skiriama nuteistųjų resocializacijos, užimtumo, švietimo klausimams.

Stiprinant įkalintųjų socialinių ryšių palaikymą ir integraciją į visuomenę, būtų neribojami pasimatymai su vaikais, numatomi dažnesni skambučiai artimiesiems, palankesnės sąlygos nuteistuosius greičiau perkelti į atviro tipo bausmės atlikimo vietas.

Taip pat būtų didinamos nuteistųjų užimtumo galimybės: sureglamentuojama nuteistųjų individuali veikla, skatinama savanorystė, plečiamas motyvacinių priemonių nuteistiesiems keisti savo elgesį spektras.

Ministerija argumentuoja, kad didesnę nuteistųjų resocializacijos kokybę užtikrins ir numatytos platesnės galimybės nuteistiesiems gauti jiems labai reikalingas paslaugas – plečiamas gydymo nuo priklausomybės ligų, psichologinės pagalbos, socialinių paslaugų prieinamumas.