- Jūratė Skėrytė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Nacionalinio transliuotojo LRT generalinis direktorius galėtų būti renkamas organizuojant atvirą balsavimą, sako LRT tarybos pirmininkas Eugenijus Valatka.
Jo teigimu, dukart nepavykus išrinkti LRT vadovo, nes balsai per slaptą balsavimą pasiskirstė po lygiai, taryba turi rasti mechanizmą, kad jis būtų išrinktas.
„Mano supratimu, šiandien vienas iš tų kelių būtų, galbūt svarbiausias ir ne vienintelis – tai organizuoti atvirą balsavimą“, – pirmadienį per Seimo Kultūros komiteto pasitarimą sakė E. Valatka.
Anot jo, norint rengti atvirą balsavimą, reikėtų pakeisti LRT generalinio direktoriaus rinkimų tvarkos aprašą ir pačios tarybos reglamentą.
Seimo Kultūros komiteto narys Statys Tumėnas klausė, ką pakeis atviras balsavimas, jis stebėjosi, ar balsavimo būdas gali turėti įtakos tarybos narių pozicijai.
E. Valatkos teigimu, jei per atvirą balsavimą balsai pasiskirstytų po lygiai, lemtų posėdžio pirmininko balsas.
Pagal Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymą, tarybos nutarimai priimami daugiau kaip pusės visų LRT tarybos narių balsų dauguma, o balsams „už“ ir „prieš“ pasiskirsčius po lygiai, lemia posėdžio pirmininko balsas. Tačiau LRT tarybos reglamente numatyta, kad generalinis direktorius renkamas slaptu balsavimu, ir garantuojant balsavimo slaptumą posėdžio pirmininko valia neskelbiama.
Mano supratimu, šiandien vienas iš tų kelių būtų, galbūt svarbiausias ir ne vienintelis – tai organizuoti atvirą balsavimą.
LRT tarybos nariai teigė, kad rinkimų tvarkos keitimas bus svarstomas per birželio 20 dieną numatytą posėdį.
Tarybos narys Jonas Staselis siūlė šį posėdį padarytą viešą. Anot jo, viena iš didžiausių nacionalinio transliuotojo tarybos veiklos problemų – uždari posėdžiai.
Kultūros ministras Simonas Kairys abejojo, ar atviras balsavimas renkant LRT vadovą yra geriausia išeitis.
„Praktikoje visi suprantame, ką reiškia atviras balsavimas – tarybos pirmininkas iš esmės savo balsu parodo, kas turi būti direktorius“, – sakė jis.
„Bet jei yra tokia tarybos valia ir toks jų sprendimas, viskas yra „ok“, nes taryba privalo paskirti direktorių, o ne tęsti situaciją iki nežinia kada“, – teigė ministras.
S. Kairys tvirtino, kad dabartinis LRT generalinio direktoriaus rinkimų būdas, kai tiesiog balsuojama už vieną ar kitą kandidatą, jam atrodo archaiškas.
„Man pats balsavimas atrodo truputį archaiškas, truputį primena prieš dešimt metų populiarų modelį „uabuose“ ar savivaldybių įmonių, kada tiesiog valdyba ima ir paskiria iš valdybos narių balsavimu vieną ar kitą kandidatą. Manau, kad šiais laikais viešajame sektoriuje taip nebeturėtų būti, balsavimas turėtų būti ne už vieną ar kitą asmenį, bet turėtų būti vertinamos kandidatų programos tiek raštu, tiek žodžiu, įvedant ne šiaip balsavimą, bet įvedant vertinimą dešimtbalėje sistemoje, kas yra normali praktika renkant vadovus į įvairiausias institucijas“, – kalbėjo jis.
Monika Garbačiauskaitė-Budrienė ir Aistis Zabarauskas, I. Gelūno / BNS nuotr.
Vyriausiasis prezidento patarėjas teisės klausimais Andrius Kabišaitis atkreipė dėmesį į Konstitucinio Teismo išaiškinimą, kad slaptu balsavimu siekiama užtikrinti, jog balsuojantieji priimtų nevaržomą sprendimą.
Man pats balsavimas atrodo truputį archaiškas, truputį primena prieš dešimt metų populiarų modelį „uabuose“ ar savivaldybių įmonių, kada tiesiog valdyba ima ir paskiria iš valdybos narių balsavimu vieną ar kitą kandidatą.
„Dabar, kada jau keletą kartų įvyko slaptas balsavimas, daryti atvirą balsavimą, matyt, tai būtų deklaravimas, jog iš principo bet kokiomis priemonėmis siekiama paveikti tarybos narių valią arba priversti juos vienaip ar kitaip balsuoti. Kitokių argumentų tame būtų sunku įžvelgti“, – teigė jis.
„Atsižvelgiant į LRT tarybos nepriklausomumą, reikėtų sudaryti jiems sąlygas išreikšti tikrąją valią“, – pabrėžė patarėjas.
Be to, pasak jo, pakeitus reglamentą dėl direktoriaus skyrimo, ši nuostata galios ir skiriant kitus LRT pareigūnus.
A. Kabišaitis abejojo, ar dėl susidariusios situacijos reikėtų kaltinti nacionalinio transliuotojo vadovo rinkimų tvarką.
„Jeigu nė vienas iš kandidatų neįtikino tarybos, kad jis tinkamas būti direktoriumi, tai čia yra galbūt kandidatų arba jų parengtų programų problema, o ne pačios direktoriaus skyrimo tvarkos“, – sakė prezidento patarėjas.
LRT tarybos narys Mindaugas Jurkynas atkreipė dėmesį, kad nuolatinio direktoriaus nepaskyrimas neparalyžiavo įstaigos darbo – laikinoji vadovybė dirba, taryba posėdžiauja.
Seimo Kultūros komitetas pirmadienį surengė pasitarimą dėl situacijos, susidariusios renkant nacionalinio transliuotojo LRT generalinį direktorių.
Posėdžio išvakarėse komiteto pirmininkas Vytautas Juozapaitis BNS sakė, kad norima išklausyti LRT tarybos narius ir juos delegavusių institucijų atstovų pozicijas, kaip reikėtų spręsti susidariusią situaciją, kai balsams pasiskirsčius po lygiai du kartus nepavyko išrinkti nacionalinio transliuotojo vadovo.
Nacionalinio transliuotojo LRT tarybai birželio 6 dieną antrą kartą nepavyko išrinkti įstaigos generalinio direktoriaus, abiem kandidatams – Monikai Garbačiauskaitei-Budrienei ir Aisčiui Zabarauskui – surinkus po vienodą skaičių tarybos narių balsų.
Ji ir A. Zabarauskas buvo favoritai ir per pirmąją, kovą vykusią atranką. Tada įstaigos vadovo taip pat nepavyko išrinkti jiems surinkus po vienodą LRT tarybos narių balsų skaičių.
Kol bus išrinktas nuolatinis LRT generalinis direktorius, transliuotojui vadovauja penkerių metų kadenciją jau baigusi M. Garbačiauskaitė-Budrienė.
LRT tarybą sudaro 12 narių, juos skirtingu metu deleguoja prezidentas ir Seimas, Lietuvos mokslo taryba, Lietuvos švietimo taryba, Lietuvos meno kūrėjų asociacija ir Lietuvos vyskupų konferencija.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Bus įžiebtos Vilniaus ir Panevėžio kalėdinės eglės
Vilniuje ir Panevėžyje penktadienį įžiebiamos pagrindinės miestų kalėdinės eglės. ...
-
Stiprinant kibernetinę saugą, Lietuva ir JAV steigia LT Kibernetinės gynybos valdybą
Lietuva ir Jungtinės Valstijos (JAV) sutarė siekti vystyti karinį bendradarbiavimą kibernetinės gynybos srityje steigiant LT Kibernetinės gynybos valdybą (LTCYBERCOM), įgyvendinti bendras kibernetinės gynybos operacijas bei kibernetinių grėsmių ana...
-
Gimtadienį švenčiantis V. Grubliauskas – apie vertybinį kursą gyvenimo „navigacijoje“6
Gruodžio 1-ąją buvęs ilgametis Klaipėdos meras, šiuo metu Seimo narys bei Ateities komiteto pirmininkas Vytautas Grubliauskas pasitinka 68-ąjį gimtadienį. Nors šios charizmatiškos asmenybės gyvenime netrūksta amerikietišk...
-
Vilniaus Kalėdų eglės įžiebimas – jau greitai: atskleista, kas dainuos šventėje
Jau rytoj, penktadienį, 19 val., Katedros aikštėje sužibs natūrali Vilniaus Kalėdų eglė, kuri šiemet bus patalpinta į didžiulį burbulo formos žaisliuką. Per televiziją tiesiogiai transliuojamoje šventėje koncertuos žymiausi ...
-
Dėl aviakatastrofos nukentėjusiems namo gyventojams Vilnius žada kompensuoti būsto nuomą
Vilniaus savivaldybė nuo krovininio lėktuvo katastrofos nukentėjusio namo gyventojams sudarys galimybę nuomotis būstus, kompensuojant nuomą. ...
-
NATO oro policijos misiją vykdančius italus sustiprino prancūzai su naikintuvais „Rafale“
Karinių oro pajėgų Aviacijos bazėje Šiauliuose ketvirtadienį įvyko NATO oro policijos misiją Baltijos valstybėse vykdančių karinių vienetų pasikeitimo ceremonija. ...
-
Švenčionių gatvėje – daug policijos pareigūnų ir ribojamas eismas5
Kauniečiai ketvirtadienį atkreipė dėmesį į policijos pareigūnus Švenčionių gatvėje. ...
-
Idėja uostamiestyje – visos dienos mokykla
Klaipėdos politikams bus teikiamas svarstyti visos dienos mokyklos projektas. Sumanymas iš esmės orientuotas į socialinės rizikos šeimų vaikus, kad jie turėtų lygias neformaliojo ugdymo galimybes ir saugią aplinką visą dieną. ...
-
Labdara tapo pinigais?2
Klaipėdos mieste ir rajone atsirado labdaros surinkimo konteineriai su gramatinėmis klaidomis išsiskiriančiu užrašu. Aiškėja, kad rūbus, žaislus, avalynę ir kitus daiktus raginančiam aukoti fondui vadovauja Airijoje policijos tyri...
-
Kauno senamiestis turės eglutę: ją kūrė J. Šmidtienė44
Lapkričio 30 d. 16 val. Kaune, senamiestyje, bus įžiebta Kalėdų eglutė. Jos autorė – menininkė Jolanta Šmidtienė, pagrindines egles, iškildavusias Rotušės aikštėje, kurdavusi šešiolika metų. ...