- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Jeigu nejauti meilės Lietuvai ir jos vertybėms, gal tai turi turėti ir teisinių pasekmių? Kai kurie politikai mano, kad iš nelojalių ir antivalstybine veikla užsiimančių žmonių reikėtų atimti pilietybę, o pačius žmones net išvežti iš Lietuvos. Vienas tokių politikų – Jurgis Razma, kuris siūlo svarstyti teisines galimybes, kaip būtų galima atimti Lietuvos pilietybę. Apie tai su juo buvo kalbama LNK reportaže.
– Kaip vertinate sprendimą iš Margaritos Drobiazko ir Povilo Vanago atimti apdovanojimus?
– Manau, kad sprendimas labai logiškas, jam pritariu. Praeities sportiniai nuopelnai negali būti pateisinimu, kad tokiems asmenims apdovanojimas išliktų visuomet. Jeigu dabar yra netinkami veiksmai tai gerai, kad prezidentas reaguoja principingai.
– Ar reikėtų iš M. Drobiazko ir galbūt net P. Vanago atimti Lietuvos pilietybę?
– Šiuo metu nėra teisinių mechanizmų pilietybės atėmimui dėl priesaikos sulaužymo. Yra tam tikra teisinė spraga. Mes mėginsime ją užpildyti, tikiuosi, rudens sesijoje. Prieš kurį laiką kreipiausi į Vyriausybę dėl tos spragos. Vidaus reikalų ministrė sutiko, kad tą spręsti reikia. Kiek žinau, yra duotas vidaus reikalų ministrės pavedimas savo darbuotojams, kad rengtų projektą dėl pilietybės įstatymo papildymo, jog būtų teisiniai mechanizmai dėl galimybės atimti pilietybę už šiurkštų priesaikos sulaužymą. Tiesa, daugiausiai kalbame apie tuos atvejus, kai žmogus turi dvigubą pilietybę. Dėl vienintelės pilietybės atėmimo, deja, mes esame suvaržyti ratifikuotos tarptautinės konvencijos, kuri gina vienintelę žmogaus turimą pilietybę. Čia jau reikia ieškoti kitų teisinių mechanizmų, kaip bausti tokius asmenis, kurie veikia prieš valstybę turėdami vienintelę mūsų šalies pilietybę. Jeigu kalbame apie keliones į Maskvą kai kurių veikėjų, tai, manau, pirmiausia turėtų būti sprendžiama jų atsakomybė pagal Baudžiamąjį kodeksą.
Šiuo metu nėra teisinių mechanizmų pilietybės atėmimui dėl priesaikos sulaužymo.
– Jeigu jau yra Baudžiamasis kodeksas ir galiojantys įstatymai, kurie gali nubausti už antivalstybinę veiklą arba už šnipinėjimą, tai kam reikalingi papildomi įstatymai dėl pilietybės?
– Baudžiamoji atsakomybė yra vienas dalykas. Paradoksaliai atrodo, kad yra Lietuvos pilietis, kuris prisiekė ištikimybę mūsų valstybei, o veikia prieš ją. Ar turime taikstytis su tokia paradoksalia situacija, ar jis, toliau veikdamas prieš valstybę, turi išlikti Lietuvos piliečiu? Ypač, kai jis turi dvigubą pilietybę. Jeigu matome, kad jis veikia Rusijos interesams ir Rusijos pilietybė, matyt, yra daug reikšmingesnė.
– Ar dabar ir būtų tas šiurkštus priesaikos sulaužymas kalbant konkrečiai apie M. Drobiazko?
– Nesiimčiau vertinti, nes ką gali žinoti, jeigu ateityje tai taps teisinio nagrinėjimo dalyku, jeigu bus priimtas toks įstatymas, tai politikų išankstiniai nuomonės formavimai paskui komplikuoja teisinių sprendimų priėmimą. Kai aš kreipiausi į Vyriausybę, šio atvejo dar nebuvo, tad ne šis atvejis paskatino kreipimąsi. Buvo pasižiūrėta, kad, mano supratimu, yra teisinė spraga mūsų sistemoje. Dėl piliečio, kuris prisiekė savo valstybei už tos priesaikos sulaužymo nieko nėra. Ką tada tokia priesaika reiškia? Ji tampa tuščiu dalyku.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Ar manote, kad reikėtų atimti pilietybę ir iš Lietuvos piliečių už jų nelojalumą bei veikimą prieš valstybę?
– Manau, kad būtų geriau, jeigu mes ratifikuodami konvenciją būtume sugebėję įtvirtinti išlygą, jog būtų galimybė atimti ir vienintelę pilietybę už šiurkštų priesaikos sulaužymą, už tokius veiksmus, kurie kelia grėsmę valstybės nacionaliniams interesams. Būtų, manau, geriau ir teisingiau.
– Ar tuomet neatsiranda galimybė šiuo klausimu manipuliuoti politiškai? Nes, pavyzdžiui, Jums nemeilė valstybei arba nelojalumas Lietuvai gali būti kitoks, negu kitam Seimo nariui.
– Jeigu tai būtų palikta spręsti vien politikams, tai, ką jūs sakote, be abejo, gali taip atsitikti. Bet, kaip ir minėjau, turėtų būti labai objektyvūs teisiniai mechanizmai, kurie apsaugotų nuo tokių grėsmių. Viena galimybių galėtų būti Konstitucinio Teismo išvada, kadangi jis apkaltos atveju yra atsakingas, ar ta išvada – šiurkštus Konstitucijos pažeidimas. Apkaltos atveju yra kvalifikuotos daugumos reikalavimas balsuojant Seime, kad viena politinė dauguma nebūtinai galėtų priimti sprendimą.
– Ar tie veikėjai, kurie vyko į Maskvą, dalyvavo propagandinės televizijos laidose, yra svarbūs, kad būtų galima diskutuoti apie tokį klausimą?
– Nereikia pamiršti, kad išgirdom Valstybės saugumo departamento išvadą dėl tų piliečių išvykų, kad jų veiksmai kelia grėsmę nacionaliniam saugumui, tai, matyt, ši institucija įvertina visas pasekmes.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Nyderlandai pratyboms į Lietuvą atsiųs oro gynybos sistemas „Patriot“8
Nyderlandai pranešė, kad kelioms savaitėms atsiųs į Lietuvą ilgojo nuotolio oro gynybos sistemas „Patriot“. ...
-
Bus pristatyta teismų veiklos ataskaita: pernai išnagrinėta 191 tūkst. bylų1
Penktadienį Teisėjų tarybos atstovai pristatys teismų veiklos ataskaitą, bylų nagrinėjimo tendencijas. ...
-
„Palangos dienos“ kviečia paminėti dvi kurortui svarbias datas
Penktadienį Palangoje prasideda savaitę truksiančios kurorto dienos, kurios įprasmins Palangos krašto prijungimą prie Lietuvos prieš daugiau kaip šimtmetį bei paminės kurorto gimtadienį. ...
-
Minimas Lietuvos narystės NATO 20-metis: vyks iškilminga ceremonija, skris naikintuvai2
Prieš 20 metų Lietuvai tapus visateise Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijos NATO nare, penktadienį sostinėje ir kituose Lietuvos miestuose bus minima ši sukaktis, NATO vėliava kils Vilniaus televizijos bokšte. ...
-
Kovo 29-oji Lietuvoje ir pasaulyje
Kovo 29-oji, penktadienis, 13 savaitė. ...
-
Daug papasakoti žadėjęs E. Masiulis pripažino kalbėjęs per skambiai: procese veikė valstybės vadovai4
Nuo praėjusių metų pabaigos kalėjime sėdintis, vadinamojoje „MG Baltic“ politinės korupcijos byloje nuteistas buvęs Liberalų sąjūdžio lyderis Eligijus Masiulis pripažįsta – visuomenei įsiminęs pažadas pateikti informaciją, ku...
-
V. Rupšys: Šiaulių bazė iki 2025 metų pabaigos galėtų priimti JAV naikintuvus F-358
Plečiant Šiaulių aviacijos bazę, joje iki 2025 metų pabaigos galėtų įsikurti ir NATO oro policijos misiją vykdyti JAV naikintuvai F-35, sako Lietuvos kariuomenės vadas generolas Valdemaras Rupšys. ...
-
VSD: po atakų Rusijoje teroro akto grėsmės lygis Lietuvoje išlieka žemas
Valstybės saugumo departamentas (VSD), įvertinęs situaciją po išpuolio Rusijoje, ketvirtadienį posėdyje konstatavo, kad teroro akto grėsmės lygis Lietuvoje išlieka žemas. ...
-
Po gaisro Vilniuje daliai ugdymo įstaigų nuotolinį darbą rekomenduojama tęsti ir penktadienį
Po trečiadienio vakarą sostinės Panerių gatvėje kilusio gaisro, Vilniaus miesto savivaldybė daliai švietimo ir ugdymo įstaigų nuotolinį darbą rekomenduoja tęsti ir penktadienį. ...
-
Ilgamečiam „Aro“ rinktinės vadui – garbingas apdovanojimas3
Šią savaitę antiteroristinių operacijų rinktinės „Aras“ vado postą palikęs Viktoras Grabauskas generalinės prokurorės Nidos Grunskienės įsakymu apdovanotas Prokuroro garbės ženklo 2-ojo laipsnio medaliu. ...