– Kol kas planų keltis į Vilnių neturiu, dar važinėsiu, o laikui bėgant matysiu.

– Koks bus jūsų pirmasis darbas sostinėje? Ar jau turite jį nusimatę ir susiplanavę?

– Bet kokiu atveju visų pirma reikia nustatyti problemas, kurios egzistuoja įstaigoje. Policijos problemas apskritai aš žinau, tačiau Vilniaus specifines problemas dar reikia išsiaiškinti. Tam būtina susitikti tiek su darbuotojais, tiek su vadovais, tiek su prokurorais, tiek su vietos savivalda ir išsigryninti klausimus, kuriuos reikės spręsti. Mano pagrindinis darbas ir yra spręsti problemas.

– Šiuo metu ar sostinės policijos srityje jums jau žinomos kokios nors problemos? Gal jau turite sprendimo būdų, kaip jas panaikinti?

– Pagrindinė problema, akivaizdu, yra didelis darbo krūvis. Jis atsiranda dėl darbuotojų trūkumo, o darbuotojų trūksta, nes ši profesija nėra pakankamai patraukli. Be to, darbo krūvis atbaido naujus specialistus. Sprendimai tokie, kad reikia pritraukti daugiau policijos pareigūnų ir tuo pačiu išlaikyti jau dirbančius.

– Policininkų trūkumas yra didelė problema ne tik sostinėje, bet ir visoje Lietuvoje. Jūsų nuomone, kokios nefinansinės priemonės galėtų paskatinti žmones rinktis darbą policijoje ir išvengti darbuotojų pasitraukimo?

– Visų pirma, vadovai turėtų labiau rūpintis darbuotojais, kad jie patys skleistų žinią apie tai, jog dirbti čia yra gerai. Tai būtų vienas svarbiausių žingsnių.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Vilniuje, be abejo, yra daugiau mitingų, protestų ir užsienio svečių vizitų nei, tarkime, laikinojoje sostinėje. Ar tai jūsų negąsdina ir kokių iššūkių čia tikitės?

– Vienareikšmiškai Vilniuje renginių daugiausia Lietuvoje ir tai yra didelis iššūkis. Dėl to turiu peržiūrėti dabartinius procesus ir juos sustyguoti taip, kad jie veiktų tiek įprastinėmis sąlygomis, tiek nenumatytų situacijų metu. Nes yra ir suplanuotų renginių, tačiau yra ir tokių, kurie kyla spontaniškai, ir tą pačią dieną jau reikia į juos reaguoti bei užtikrinti pakankamas pajėgas.

Manau, kad tikrai žinau, kaip policijos įstaiga turėtų veikti, ir tas gerąsias praktikas, kurios pasiteisino Kaune, būtinai pritaikysiu Vilniuje.

– Jūs šiuo metu vadovaujate Kauno policijai. Galbūt Vilniui taip pat galima pritaikyti kai kurias sėkmingas Kauno praktikas? Kaip vertinate šią galimybę, kol dar nesate pilnai susipažinęs su sostinės problemomis, kurias, kaip minėjote, planuojate išanalizuoti jau po atvykimo?

– Kol dar nesu pilnai susipažinęs, nenorėčiau spekuliuoti. Tačiau manau, kad tikrai žinau, kaip policijos įstaiga turėtų veikti, ir tas gerąsias praktikas, kurios pasiteisino Kaune, būtinai pritaikysiu Vilniuje.

– Ar jums jau teko bendrauti su Vilniaus policijos vadovu ir galbūt iš jo gavote kokių nors patarimų?

– Taip, su Vilniaus policijos vadovu esame pažįstami, nes abu dirbame policijos sistemoje, ir esame bendravę. Visgi tikslingo pokalbio apie Vilniaus situaciją dar neturėjome. Vienas pirmųjų mano darbų bus būtent toks pokalbis.

– Pabaigai, papasakokite apie savo kelią policijoje. Ar prisimenate, kaip pradėjote dirbti ir kokiuose miestuose teko taikyti savo žinias? Ką atsivešite į sostinę?

– Policijoje dirbu jau 24 metus, tad nesu jaunas ir ką tik pradėjęs pareigūnas. Pradėjau nuo gatvės – dirbau pėsčiuoju patruliu. Vėliau augau: buvau apylinkės inspektorius, dirbau kriminalinėje policijoje ir kriminalinės žvalgybos padaliniuose. Taip pat dirbau organizuoto nusikalstamumo tyrimų padaliniuose, vadovavau tokiam padaliniui Tauragėje, dirbau viršininko pavaduotoju Tauragėje. Tada dirbau viršininku Marijampolėje. Paskutinė mano darbovietė – Kaunas, kur dirbau daugiau nei ketverius metus.