- Aušra Lėka
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Gyvename toje pačioje valstybėje, bet sociologinių apklausų analizė rodo, kad kai kurios visuomenės grupės viską vertina kur kas geriau nei kitos, į viską žiūrinčios lyg pro juodus akinius.
Pasitiki kariuomene
Rekordas: net 68 proc. Lietuvos gyventojų pasitiki kariuomene. „Tai aukščiausias kariuomenės vertinimas per visą apklausų rengimo laikotarpį nuo 1998 m.“, – pabrėžia visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ vadovas sociologas dr. Vladas Gaidys. Kitose ES šalyse kariuomenė labai gerai vertinama, bet, „Eurobarometro“ apklausų duomenimis, mūsų rezultatas net yra aukščiau ES vidurkio.
„Vilmorus“ („Lietuvos ryto“) apklausoje gegužę vos mažiau nei kas dešimtas (9,4 proc.) sakė kariuomene nepasitikintis, kiek daugiau nei kas penktas (22,6 proc.) tvirtos nuomonės neturėjo.
Tačiau skelbiami apklausų skaičiai atspindi vidutinio statistinio gyventojo nuomonę. Pažvelgus giliau, atrodo taip, lyg kai kurios visuomenės grupės gyventų skirtingose valstybėse: vienose grupėse kariuomene nepasitiki vos kiek daugiau nei pora procentų, o kitose – net trečdalis.
Geriausiai ją vertina jaunimas, gimęs jau nepriklausomoje Lietuvoje, o nuo 50-ies metų nepasitikinčiųjų kariuomene dalis gerokai šokteli.
Skiriasi nuomonė ir pagal gyvenamąją vietą: kauniečiai, klaipėdiečiai, šiauliečiai ir panevėžiečiai kariuomene pasitiki labiau nei mažesnių miestelių ir kaimų gyventojai.
Tendencijos: pozityviausi yra iš prigimties optimizmu trykštantys jauni žmonės. (Justinos Lasauskaitės nuotr.)
Lyginant pagal išsilavinimą, mažiausiai nepasitikinčiųjų kariuomene – tarp aukštąjį išsilavinimą turinčių asmenų. Pasitikinčiųjų dalis auga ir didėjant pajamoms.
Požiūris išsiskiria ir pagal politines pažiūras: daugiausia mūsų karių rėmėjų yra tarp Tėvynės sąjungos-Krikščionių demokratų (TS-LKD) rinkėjų. Takoskyra – ir tarp skirtingų tautybių vertinimų: lietuviai daug labiau ja pasitiki nei apklausti rusų tautybės Lietuvos gyventojai.
Jaunimas – pozityvus
Panašios tendencijos vertinant ne tik kariuomenę, bet ir kitas institucijas: bankus, „Sodrą“, švietimą, sveikatos apsaugą, teismus, policiją ar savivaldybes. Atotrūkis tarp skirtingų visuomenės grupių visuomenei sveikatos, žinoma, neprideda.
Pasak V.Gaidžio, apklausų analizė rodo, kad pozityviau nusiteikę jaunesni, turtingesni, sėkmingesni, sveikesni, taigi, tikėtina, laimingesni žmonės.
„Labiausiai viskuo pasitiki jaunimas ir TS-LKD elektoratas. Priežastys skirtingos: jaunimas visas institucijas vertina geriau matyt dėl savo prigimtinio optimizmo, jie tolerantiškesni ir entuziastiškesni visais klausimais. Konservatorių rinkėjai valstybės institucijas vertina geriau gal todėl, kad tai jų remiama partija, o kai kurie ir patys yra valdžioje. Palankesnė ir daugiau uždirbančiųjų nuomonė“, – lygina sociologas. Negatyviu požiūriu apklausoje akivaizdžiai išsiskiria rusai. Vis dėlto, aiškina jis, apklaustų kitų tautų asmenų imtis vienoje apklausoje per maža, kad sociologiškai būtų galima daryti išvadas, bet prieš porą metų jis išanalizavo vienuolikos mėnesių „Vilmorus“ apklausų duomenis. Per visus 2019 m., pavyzdžiui, kariuomene pasitikėjo 63,5 proc. lietuvių, nepasitikėjo 10,4 proc. Tarp rusų pasitikinčiųjų (27,8 proc.) ir nepasitikinčių (27,9 proc.) buvo daugmaž po lygiai, tačiau skaičiai, palyginti su lietuviais, skiriasi apie pustrečio karto.
Vertinant visų metų tyrimų duomenis tautinės mažumos labiau nepasitikėjo ir bankais, žiniasklaida, kitomis institucijomis. Pasak V.Gaidžio, tai gali būti aiškinama silpnesne tautinių mažumų integracija į Lietuvos visuomenę.
Gal nestebina, kad ne valdančiąsias partijas palaikančios visuomenės grupės labiau nepasitiki valdžios institucijomis. Rusai labiau nepasitiki net ugniagesiais gelbėtojais.
Akivaizdus skirtumas ir tarp skirtingų partijų rėmėjų nuomonių. Negatyviu požiūriu išsiskiria ir Darbo partijos elektoratas. „Rasti, ką „darbiečių“ rinkėjai vertintų entuziastingai, nepavyktų. Čia dvi dedamosios: šios partijos elektoratas – mažiau sėkminga visuomenės dalis kvalifikacijos ir gaunamų pajamų aspektu, antra, už šią partiją balsuoja rusai, o jų vertinimas visais klausimas blogesnis nei lietuvių“, – konstatuoja V.Gaidys.
Beje, lyginant opozicinių partijų rėmėjus, nestebina, kad Valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) skilo: Sauliaus Skvernelio Demokratų partijos „Vardan Lietuvos“ rėmėjai daugeliu klausimų nusiteikę pozityviau nei valstiečiai.
Kauniečiai, klaipėdiečiai, šiauliečiai ir panevėžiečiai kariuomene pasitiki labiau nei mažesnių miestelių ir kaimo gyventojai.
Vilnius R.Šimašiaus nemyli
Skiriasi miesto ir kaimo, didmiesčių ir mažesnių miestelių nuomonės. Beje, kauniečiai nemažai kur pozityvumu viršija vidutinį statistinį Lietuvos gyventoją. Apie kariuomenę jų nuomonė arti vidurkio, bet, pavyzdžiui, teismais jie pasitiki labiau (29 proc., vidutiniškai Lietuvoje 23,8 proc.). Tiesa, policija kauniečių pasitikėjimo nusipelniusi mažiau (pasitiki 58 proc., nepasitiki 14 proc., Lietuvos vidurkis atitinkamai 65,8 ir 9,6 proc.).
Pagal pasitikėjimą savivaldybėmis kauniečiai artimi šalies vidurkiui (pasitiki 33 proc., nepasitiki 19 proc., Lietuvos vidurkis atitinkamai 34,9 ir 18,7 proc.). Vilniečiai savivaldybes, visų pirma saviškę, vertina kur kas blogiau: jomis pasitiki perpus mažiau nei kauniečiai (17,9 proc.), jomis nepasitiki daugiau nei ketvirtadalis (25,6 proc.). Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio 36,1 proc. gyventojų savivaldybių atžvilgiu nusiteikę pozityviai, jomis nepasitiki 17,4 proc.
„Blogiausiai savivaldybes vertina Vilnius – gal nepatinka meras, gal apskritai savivaldybės. Kaune, kaime geresni vertinimai“, – pastebi V.Gaidys. Tarp kaimo gyventojų savivaldybėmis pasitiki net 44,6 proc.
Apklausoje išsiskyrė ir atskirų vietovių žmonių partinės preferencijos. Kauniečiai daugiausia balsų žadėjo TS-LKD (27 proc.), socialdemokratams (11), liberalams (8), „Vardan Lietuvos“ (6). Tarp vilniečių irgi daugiausia konservatorių rėmėjų (20,5 proc.), gerokai mažiau „Vardan Lietuvos“ (8,7), socialdemokratų (8,2), liberalų (6,7). Klaipėdiečiai, šiauliečiai ir panevėžiečiai daugiausia paremtų „Vardan Lietuvos“ (12,6 proc.), beveik po lygiai socialdemokratus (10,9 proc.) ir konservatorius (10,1). Kaimo gyventojų favoritai – socialdemokratai (21,5 proc.) ir „Vardan Lietuvos“ (10,8), kiek mažiau LVŽS rėmėjų (8,9).
Mes europėjame
Įdomu palyginti ne tik mūsų šalies skirtingų visuomenės grupių nuomones, bet pasilyginti su kitais europiečiais. Dar ne taip seniai apklausose garsėjome kaip nelaimingiausi ir vieni iš labiausiai nepasitikinčiųjų įvairiomis institucijomis. Vis dėlto lietuvių požiūris keičiasi ir į gerąją pusę. Pavyzdžiui, pasitikėjimas kariuomene, policija per pastaruosius dvidešimt metų labai išaugo.
Pasak V.Gaidžio, lyginant „Eurobarometro“ apklausų duomenis skirtingose Europos šalyse, išsiskiria Šiaurės ir Pietų ašys: skandinavai visas institucijas vertina geriau negu Pietų Europos šalių gyventojai – prasčiau vidurkio. Pavyzdžiui, vietos valdžią, kaip ir daugelį institucijų, gerai vertina Skandinavijos šalys, o pietų europiečiai, pavyzdžiui, italai, graikai – labai blogai. Buvusios socialistinės šalys – Bulgarija, Rumunija – savo vietos valdžia pasitiki mažiau nei vidutinis statistinis europietis. Pagal savivaldybių vertinimą Lietuva taip pat kiek žemiau vidurkio. Bulgarijoje blogai vertinami ir teismai, o Skandinavijos, Vakarų Europos šalyse, Vokietijoje, Nyderlanduose kur kas geriau.
Beje, atkreipia dėmesį V.Gaidys, teismų, policijos vertinimas laikomas savotišku kriterijumi: kuo daugiau gerų šių institucijų vertinimų, tuo labiau visuomenė priartėjusi prie Vakarų socialinių ir psichologinių standartų. „Prie jų artėjame“, – pokyčiais džiaugiasi sociologas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Žiniasklaida: į gydymo įstaigą kreipęsis vyras sužinojo, kad neteko Lietuvos pilietybės5
Į gydymo įstaigą kreipęsis Lietuvos ir Izraelio pilietybes turėjęs vyras sužinojo, kad neteko Lietuvos pilietybės, skelbia „15min“. ...
-
Seimas linkęs numatyti mamų psichinei sveikatai skirtą atmintiną dieną5
Seimas svarstys Atmintinų dienų įstatymo pataisas, siūlančias gegužės pirmąjį trečiadienį minėti Pasaulinę mamų psichikos sveikatos dieną. ...
-
Kariuomenė dezinformacija vadina Baltarusijos pranešimus apie dronų ataką iš Lietuvos6
Kariuomenė neigia Baltarusijos institucijų pranešimus apie dronų ataką iš Lietuvos ir vadina tai dezinformacija. ...
-
Policija įspėja penkių miestų gyventojus ir paaiškina, kas vyks4
Balandžio 24–25 d. Lietuvos policija ir kitos valstybės institucijos dalyvauja pratybose. Jose imituojami sulaikymai, inkasatorių užpuolimas, pabėgimas iš įkalinimo įstaigos ar kitos ypatingosios ar nepaprastosios situacijos. Policija ragin...
-
Tuskulėnų memoriale bus pagerbtos Ruandos tutsių genocido aukos
Diplomatinė bendruomenė ketvirtadienį Tuskulėnų dvaro memoriale Vilniuje organizuoja renginį, skirtą paminėti tutsių genocido Ruandoje 30-metį. ...
-
Lietuva žada sekti Lenkijos pavyzdžiu dėl užsienyje gyvenančių mobilizuojamų ukrainiečių
Lietuva žada sekti Lenkijos pavyzdžiu dėl užsienyje gyvenančių ir į karą šaukiamų ukrainiečių vyrų, sako krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas. ...
-
R. Žemaitaitis įvykdė teismo įpareigojimą paneigti pareiškimus apie A. Tapiną6
Parlamentaras Remigijus Žemaitaitis įvykdė teismo įpareigojimą paneigti pareiškimus apie visuomenininką Andrių Tapiną. ...
-
Pernai daugėjo žemiau absoliutaus skurdo ribos gyvenančių žmonių12
Žemiau absoliutaus skurdo ribos pernai gyveno 6,5 proc. visų šalies gyventojų – apie 187 tūkst. žmonių, arba 2,7 proc. punkto daugiau nei 2022 metais, ketvirtadienį pranešė Valstybės duomenų agentūra. ...
-
Apie įstojimą į ES primena ir skėčių akcija1
2004 m. gegužės 1-ąją Lietuva kartu su kitomis devyniomis Vidurio ir Rytų Europos valstybėmis oficialiai tapo ES nare. Tą dieną Europoje surengta skėčių pakėlimo akcija. ...
-
Žmonėms su negalia įgyti vairuotojo pažymėjimą – misija (ne)įmanoma: „Regitra“ teisinasi2
Bandžiusi įgyti vairavimo teises, negalią turinti moteris susidūrė su netikėta kliūtimi – paaiškėjo, kad „Regitra“ neturi jos negaliai pritaikyto automobilio. Moteris dėl tokios situacijos pateikė skundą Lygių galimybių ko...