Lietuvių raštingumas: karalius nuogas, o švietimas – nešviečia

Šią savaitę Švietimo ir mokslo ministerijoje pristatyti 2009 m. tarptautiniai penkiolikamečių pasiekimų rezultatai (PISA) apstulbino: pasaulio moksleivių kontekste lietuvaičiai – prastesni už vidutiniokus.

Labiausiai akcentuojamos tyrimo, kuriame dalyvavo 65 šalių 7–11 klasių moksleiviai sritys, – skaitymo gebėjimai, matematinis raštingumas ir gamtos mokslų žinios.

PISA tyrimo tarptautinis skaitymo gebėjimų rezultatų vidurkis – 493 taškai,  Lietuvos moksleivių sąskaitoje – jų tik 468, dviem mažiau nei 2006 m.

Surinkę 556 balus, lyderiais tapo Šanchajaus paaugliai. Įkandin jų – Pietų Korėjos ir Suomijos moksleiviai. Matematinio raštingumo srityje Lietuvos mokiniai surinko 477 taškus. Tarptautinis matematinio raštingumo rezultatų vidurkis – 496. Gamtos mokslų raštingumo srityje Lietuvos penkiolikamečiai šalių sąraše surinko 491 tašką ir nuo vidurkio atsiliko dešimčia taškų.

"Mokinių pasiekimų rezultatai pakito nedaug, tačiau tai netenkina, nes, lyginant su 2006-aisiais, nėra pažangos", – šiuos tyrimus komentavo švietimo ministras Gintaras Steponavičius.

Tobulinant ugdymo procesą, esą būtina suteikti daugiau savarankiškumo ir atsakomybės pačioms mokykloms. Ministro manymu, pagerinti rezultatus leis naujai kuriama mokymosi aplinka, pedagogų rengimo pertvarka.

Lengvai gauna diplomus

"40 vieta iš 65 mums visiems turėtų atverti akis. Karalius nuogas, o švietimas – nešviečia, – susipažinęs su PISA tyrimo rezultatais kalbėjo Kauno technologijos universiteto (KTU) gimnazijos direktorius, KTU dėstytojas Bronislovas Burgis. – Norinčiųjų šviesti dar yra, bet jie neturi ko, nes norinčiųjų būti apsišvietusiems liko labai mažai."

Kodėl? Priežasčių, pasak jo, yra kelios. Aukštosioms mokykloms atsisakius atrankos, vidurinių mokyklų bendruomenė į jas ėmė siųsti moksleivius, nevertus brandos atestatų.

"Žodis "branda" šį dokumentą įpareigoja suteikti jo nusipelniusiesiems. Realybė tokia, kad daliai mokinių, baigusių dvylika klasių, reikėtų įteikti pažymas, kad jie nebrandūs", – įsitikinęs B.Burgis.

Jo manymu, šiais laikais itin stinga tėvų kontrolės. Anksčiau, jei vaikas neįstodavo į Kauno politechnikos institutą ar Vilniaus universitetą, tėvai eidavo pas klasės vadovą ir koneveikdavo, kodėl šis neišmokė jo atžalos. Todėl pedagogai stengdavosi kuo anksčiau atskleisti visus vaiko trūkumus ir privalumus, rašydavo realius pažymius ir su tėvais spręsdavo – siųsti vaiką į profesinę mokyklą, samdyti korepetitorių ar jį mušti.



Dabar, pasak B.Burgio, tėvai džiaugiasi, kad, teigiamais pažymiais baigusi vidurinę, jų atžala įstojo į aukštąją mokyklą. Pedagogai gi trina rankas, kad niekas nekontroliuoja jų teikiamo produkto kokybės. Universitetai sveikina studentus, nesvarbu kokius. Jaunuoliai patenkinti, nes lengvai gauna diplomą.


Reikalinga kontrolė

"Esu pasakęs tokią tezę: taip liepia gamta! Niekas sunkiai nedirba, jei tai nėra būtina. Sotus žvirblis juk neskraido", – pavyzdžiais kalbėjęs žinomas pedagogas išvardijo bent dešimt priežasčių, kodėl mokiniai nenori mokytis. – Todėl, kad moksleiviai nori pramogų, o ne darbų, todėl, kad egzaminai – loterija, todėl, kad vadovėliai – kalikams, todėl, kad per 20 metų pasikeitė dešimt ministrų."

Norint išeiti iš uždaro rato, B.Burgio manymu, reikalia griežtos kontrolės – mokyklos turi būti atsakingos, kad brandos atestatai nepatektų į jų nevertų moksleivių rankas, aukštosios gi, į savo bendruomenę turi priimti tik to nusipelniusius.


Tėvai nuo pat mažų dienų vaikui turi aiškinti, kad jo karjera, namas, kuriame gyvens, automobilis, kurį vairuos, priklausys nuo sunkaus darbo, kuris prasideda jau pirmoje klasėje. "Todėl ne debesėliais arba ramunėmis reikia vertinti vaikus, o tikrais pažymiais, – pabrėžė profesorius. – Kol to nebus, toliau risimės į prarają."

Neišsilavinusių žmonių problema, pasak jo, aktuali ne tik Lietuvai. JAV kartelė nuleista taip žemai, kad diplomai ten suteikiami kone visiems. Kažkada vienas prezidentų esą net skelbė nepaprastąją padėtį, mat amerikiečiai visiškai nesiorientavo, kur ir kas tokia yra Europa.

"Turtingai JAV išsilavinimas gal ir nėra būtinas. Mums, mažai, sunkiai besiverčiančiai valstybei, jis – mirtinai reikalingas", – užtikrino B.Burgis.


Šiame straipsnyje: švietimas

NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių