Šedevro nesulauksime

Projekto kompiuterinis vaizdas, kurį skelbia savivaldybė, neleidžia tikėtis, kad tai bus naujas architektūros šedevras. Tiesa, akivaizdu, kad ir tai gerokai geresnis pasirinkimas, nei dabartinis šiukšlynas ir net iš K.Donelaičio gatvės atsiverianti betvarkė.

Tačiau pandemijos laikotarpiu, kai kiekvienas milijonas Kauno miesto biudžete yra svarbus ir kamšo dideles socialinių paslaugų skyles, verta padiskutuoti, ar tikrai 6 mln. eurų yra Kaunui šiuo metu įkandama prabanga.

Atskirai verta kelti klausimą, ar tikrai numatomi statybos darbai pačiame Kauno centre dera su planuojamais Europos kultūros sostinės renginiais. Juk statybos vieta – visai šalia dabar gražiausios miesto aikštės, kurioje vyks ne vienas ir ne du, tūkstančius kauniečių ir miesto svečių, sutrauksiančių renginių. Projektą planuojama užbaigti 2023 m. pavasarį, o tai reiškia, kad aktyvioji projekto darbų stadija numatyta būtent 2022-ųjų vasarą – kultūrinės programos kulminacijos metu.

Perdėtas dėmesys

Projekto autoriai giria, kad pasirinkta lakoniška pastato architektūrinė išraiška nedominuos aplinkoje, o atliks labiau foninį vaidmenį, ypač su "Romuvos" kino teatro pastatu. Statinio fasadą sudarys pusiau skaidrus profiliuotas stiklas ir fasadinės plokštės su apdailiniu paviršiumi. Tačiau verta atkreipti dėmesį ir į opozicijos pastabas. Štai konservatorė Andrijana Filinaitė kelia klausimą, kaip "toks 8300 kv. m. gargaras kontekstualiai ir darniai įsilies bei papildys miesto kraštovaizdį UNESCO kontekste?"

Bet architektūros specialistų diskusiją palikim žinovams. Aš norėčiau iškelti kitą, ekonominį miesto valdymo klausimą. Kauno centre investicijoms į infrastruktūrą nemažų pinigų atsiranda nuolat.

Štai Laisvės alėjos remonto suma siekia pora dešimčių milijonų eurų. Pilies žiedo rekonstrukcija – dar daugiau nei 3 mln. eurų. Dabar daugiaaukštei stovėjimo aikštelei miestas turės atseikėti 6 mln. eurų.

Ar tai ne per dideli pinigai? Ar tai tikrai pagrindinės miesto gyvenimui ir kokybiškai transporto veiklai trukdančios problemos? Verta priminti, kad automobilių stovėjimo įkainiai nuolatos didinami. Štai šių metų pavasarį eilinį kartą padidintas mokamų parkavimo vietų skaičius, mokamo stovėjimo zonos išsiplėtė, o mokestis kai kuriose vietose ūgtelėjo kartais.

Trūksta strategijos

Ką jau kalbėti apie chroniškas Kauno centrą (ir ne tik) kamuojančias bėdas – nuolatinius kamščius pagrindinėse miesto arterijose. Kamščių niekaip neatsikrato Savanorių prospektas, jie reguliariai formuojasi magistralėje Vilnius–Klaipėda, kai kurie infrastruktūriniai sprendimai duoda tik minimalią, ar net visai jokios, kaip kad Palemono–Marių gatvių transporto mazgas, naudos eismo dalyviams.

Todėl sveikinant iniciatyvą tvarkyti gerokai apleistas miesto erdves, visgi, norėtųsi aiškaus miesto planuotojų atsakymo į bendresnį klausimą – kaip miestas plėsis ir kaip jo infrastruktūra bus plečiama ne vienerių ar poros metų, bet gerokai ilgesniu laikotarpiu. Juk šiandien priimami sprendimai ir lems, kaip ir kur keisis Kaunas po dešimties, dvidešimties ar net daugiau metų. Ir tam būtinos atviros, ir daugybę kauniečių įtraukiančios, diskusijos. Juk būtent jiems ir dėl jų daromi šie sprendimai.