- Asta Dykovienė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Senesnė už rašytinę istoriją, egzistavusi daugelyje kultūrų ir baisesnė už karą, turbūt yra tik vergystė. Šiandien, minint Tarptautinę vergovės panaikinimo dieną, tenka pripažinti, kad šios civilizacijos gėdos atsisakyta itin vėlai – tik kiek daugiau nei prieš 70 metų, kai Jungtinės Tautos, priėmusios Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją, galiausiai uždraudė vergų prekybą ir visų formų vergiją.
Jos ketvirtasis punktas skelbia: "Niekas negali būti laikomas vergijoje ar nelaisvas, visų formų vergija ir prekyba vergais yra draudžiama."
Tačiau yra pasaulyje vietų, kur jokios žmogaus teisių deklaracijos – nė motais. Pavyzdžiui, Šiaurės Vakarų Afrikoje, Mauritanijoje. Vergija oficialiai ten panaikinta tik prieš 40 metų, tačiau, kai kuriais duomenimis, dar 1993-iaisiais šioje valstybėje buvo daugiau nei 90 tūkst. vergaujančių juodaodžių.
Tiesa, vergystei odos spalva šiandien nesvarbi, kaip tai būdavo ir senaisiais laikais, kai vergu galėjo tapti bet kas, net būsimasis Romos imperatorius.
Vieno kinų leidinio skaitytojai rado išeitį – tegul Rusija ir Baltarusija pasidalija Lietuvos teritoriją. Geriau būtų sunku ir sugalvoti.
Nuo tada praėjo keli tūkstančiai metų. Mokslininkai spėjo sukurti tarpusavyje besidauginančius robotus, tačiau civilizacijos aušra palaimino dar ne visas sielas.
Štai piktojo Kimo tėvonijoje šiandien – 25 milijonai vergų, kuriems laimės iliuziją palaiko tik amfetaminas. O kam tos laimės per mažai, yra siunčiami perauklėjimui, kurie neperauklėjami – sunaikinami. Patikrintas valstybės valdymo modelis, beveik kaip vergovės aukso amžiuje.
Nedaug švelnesnė situacija ir komunistų valdomoje Kinijoje, kur koncentracijos stovyklose vergauja milijonas uigūrų. Tie irgi sunkiai auklėjami.
O auklėti taip norisi visus ir visur, pradedant kaimynais, baigiant kažin iš kur išdygusia Lietuva, kuri, atidariusi Taivano atstovybę, įžūlumu pranoko net pačius uigūrus.
Apmaudžiausia, kad šioje istorijoje kaltųjų pavergti patiems neišeina. Bet vieno kinų leidinio skaitytojai rado išeitį – tegul Rusija ir Baltarusija pasidalija Lietuvos teritoriją. Geriau būtų sunku ir sugalvoti.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Strateginė migla
Agresija prieš kaimynus, tarptautinės teisės ignoravimu Maskva išvadavo Vakarų sąjungininkus nuo vidinio poreikio laikytis tam tikro komunikacijos etiketo. Auklėjimas laisvojo pasaulio atstovams trukdo nusileisti iki Rusijos nebeprezidento D...
-
E. Lucasas: pavėluotas JAV pagalbos paketas Ukrainai turėtų išsklaidyti niūrią nuotaiką
Skleidžiasi pavasaris. Nusilpę Ukrainos gynėjai gaus dalį jiems reikalingos amunicijos. Nukentėję Ukrainos miestai turėtų gauti daugiau oro gynybos priemonių. JAV politinė sistema pagaliau, vėluodama pusę metų, pasiekė rezultatą, kurio norėjo d...
-
Willkommen in Litauen19
Vos Vyriausybė ir „Rheinmetall“ pasirašė ketinimų protokolą dėl amunicijos gamyklos Lietuvoje, jau tą pačią dieną ėmė tyliai mutuoti nepasitenkinimo erzelis. Kadangi gamyklą planuojama statyti ant Sveikatos mokslų universiteto v...
-
Kur eina karavanas?16
Dar neišsivadėjo keturių komunarų aura Ramybės parke – jau iš peties triūsia naujo paminklo statytojai. Nors sakoma, kad dovanotam arkliui į dantis nežiūrima, kauniečiai išdrįso: ne visi entuziastingai sutinka verslininko i...
-
Autoritarinis populizmas: kur slypi pavojai?11
1950-aisiais parama populistinėms jėgoms svyravo ties 10 proc., 2023 m. išaugo beveik iki 27 proc., rodo švedų analitinio centro TIMBRO ir Europos laisvosios rinkos analitinių centrų tinklo EPICENTER parengtas Autoritarinio populizmo indeksa...
-
Ar prezidento vadovaujama Valstybės gynimo taryba nieko nebereiškia?5
Lietuvą pasiekė puiki žinia – Vokietijos gynybos pramonės gigantas ,,Rheinmetall AG‘‘ planuoja statyti Lietuvoje amunicijos gamyklą. Tai ne tik geros ir ilgalaikės darbo vietos viename iš Lietuvos regionų, Lietuvos eksporto didi...
-
Žiurkėnas mumyse8
Reikia saugoti savo kailiuką, nes gyvename kosminės įtampos laikais. Todėl svarbu ne gynyba, o mityba. Visavertė. Tokia yra mūsų, žiurkėnų, ambicija. Misime iki susivėmimo ir gal išvengsime susinaikinimo. ...
-
Po Sibirą – be vadovo3
Įpusėjus 1911-ųjų vasarai, Josifas Visarionovičius Džiugašvilis (1878–1953) persikėlė į Vologdos miestą, mat caro valdžia jam čia leido pagyventi porą mėnesių. Vologdoje jis trumpam buvo užmezgęs romaną su paaugle Pelagėja Onufr...
-
Kur dingo rinkimų kampanija?9
Gerai kažkas pastebėjo, kad pas mus nevyksta jokia rinkimų į šalies prezidentus kampanija. Praėjusią savaitę jau buvo paskelbti visi oficialūs kandidatai, tarp kurių yra milijonierių, tačiau nematyti nei plakatų, nei skelbimų su vieš...
-
Ugnis ir vanduo1
Pastarąsias dienas pasaulyje kažkaip nevaldomai įsišėlo ugnis ir vanduo – dvi iš keturių stichijų ar pradinių elementų, sukūrusių Žemę ir sudarančių jos egzistencijos pagrindą. Bent jau taip mąstyta Antikoje. ...