- Edwardas Lucasas, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Saviapgaulė būdavo Vakarų mąstysenos apie Baltijos jūros regioną leitmotyvas. Nuo šio regiono atitolusių veikėjų indėlis buvo grindžiamas įsitikinimu, kad simboliniai priešakiniai daliniai apsaugotų jas nuo Rusijos agresijos. Jeigu tik šioms pajėgoms būtų sukeltas pavojus, iškart būtų atsiųsta pastiprinimų; prireikus prieš Rusiją galėtų būti nukreipta visa Vakarų aljanso galia, kad būtų išvaduotos užkariautos teritorijos.
Tačiau iš tikrųjų dauguma NATO šalių neturėjo pakankamų ginklų ir technikos išteklių, kad galėtų kautis rimtame kare su Rusija. 2016 metais pažadėti sustiprinimo planai taip ir nebuvo parengti. Taip pat nesulaukta investicijų į kariuomenės mobilumą. Nors Britanijos kariai Estijoje ir daug didesnės amerikiečių pajėgos Lenkijoje atrodė esantys rimti kontingentai, kiti (pavyzdžiui, Kanados vadovaujamos daugiašalės pajėgos Latvijoje arba vokiečių buvimas Lietuvoje) atrodė veikiau simboliniai.
Vasario 24-ąją Rusijai užpuolus Ukrainą šis požiūris buvo sudraskytas į skutus. Kremlius pasirodė esantis daug labiau linkęs rizikuoti, negu manė užliūliuotieji saviapgaulės. Rusijos žvėriškas elgesys su civiliais okupuotoje Ukrainoje priminė estams, latviams ir lietuviams traumą, patirtą valdant sovietams. Morališkai ir strategiškai privalu ginti Baltijos šalis nuo pat bet kokio konflikto pradžios.
Parengti būtinas Baltijos šalių gynybos priemones bus sunku, tačiau Suomijos ir Švedijos sprendimas įstoti į Aljansą suteiks paspirtį. Strateginio traukimosi dešimtmetis baigėsi. Pavyzdžiui, dalijantis žvalgybos duomenimis ir priimant sprendimus nebereikės įveikti atotrūkio tarp NATO ir blokui nepriklausančių šalių. Vis dėlto dar reikia apgalvoti daug detalių, kaip antai: vadovavimo struktūrą, štabų išdėstymą, naujus gynybos planus, jūrų pajėgų strategiją ir bendrą pajėgų parengties lygį.
Kol kas, kaip ir anksčiau, šią spragą užpildo Jungtinės Valstijos. Vasario 24-ąją, praėjus keturioms valandoms po to, kai Latvijos gynybos ministras Artis Pabrikas buvo pažadintas ir išklausė žinios apie Rusijos ataką, amerikiečių kariniai lėktuvai jau leidosi Rygos oro uoste. Šis nutikimas, užpraeitą savaitgalį A. Pabriko papasakotas per Lennarto Meri konferenciją, surengtą Estijos sostinėje Taline, atspindi esminį vaidmenį, kurį JAV atlieka užtikrinant regiono saugumą.
Visgi nepakeičiamumas reiškia pažeidžiamumą. Ar JAV reakcija būtų tokia pat skubi vadovaujant ankstesniam (ir galbūt būsimam) prezidentui Donaldui Trumpui? Baltijos šalis neviešai reiškia nuogąstavimus, kad priimantys sprendimus Amerikoje jau seniai troško atsikratyti kai kurių įsipareigojimų Europai. Galbūt dabar jie prašys daugiau prisidėti Švedijos ir Suomijos. Baltijos dilema – kad plačiau dalijantis našta Amerikos įsitraukimas mažėja. Tačiau būti priklausomiems nuo vienos šalies – natūraliai rizikinga.
Gilesnė problema yra pasitikėjimas. Žvelgiant iš rytinio flango, daugelis Europos šalių tebešykšti saugumui. Prancūzija persekiojama prezidentinio egotizmo. Vokietija galbūt atsisakė pragaištingos politikos Rusijos atžvilgiu, bet dar nėra radusi įtikinamos naujos Ostpolitik, orientuotos į NATO rytinio sparno gynybą. Zeitenwende [vok. – laikų kaita] sparta ir mastas kai kuriems vokiečiams yra per dideli, bet nuviliantys kitoms šalims, kurioms tenka kliautis Berlynu. Taline A. Pabrikas užpraeitą savaitgalį tiesiai šviesiai pareiškė, kad Baltijos šalių pasitikėjimas Vokietija dabar „artimas nuliui“.
Kitų Baltijos šalių lyderių nuotaikos ne tokios niūrios. Tačiau požiūris į Ukrainą yra žemyninės Europos susiskaldymo pavyzdys. Dauguma šiaurinių ir rytinių šalių mano, kad vienintelė priimtina baigtis – kad Rusija būtų galutinai nugalėta. Šalys pietuose ir vakaruose nori paliaubų ir kad Kremliui būtų leista pasilikti kažkokių užimtų teritorijų reputacijai išsaugoti – suprantama, Ukrainos sąskaita. Analitikė iš Odesos Hana Šelest sulaukė konferencijos dalyvių plojimų, kai griežtai pareiškė, jog Italijos Komo ežeras irgi lygiai taip pat lengvai tapti derybų koziriu.
Žvelgiant iš Talino, Ukraina ir jos likimas atrodo esantys arti, galbūt net nepakeliamai. Tolimesnės šalys vis dar gali kliautis apgaulingomis – ir pavojingomis – iliuzijomis.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Ar prezidento vadovaujama Valstybės gynimo taryba nieko nebereiškia?3
Lietuvą pasiekė puiki žinia – Vokietijos gynybos pramonės gigantas ,,Rheinmetall AG‘‘ planuoja statyti Lietuvoje amunicijos gamyklą. Tai ne tik geros ir ilgalaikės darbo vietos viename iš Lietuvos regionų, Lietuvos eksporto didi...
-
Žiurkėnas mumyse1
Reikia saugoti savo kailiuką, nes gyvename kosminės įtampos laikais. Todėl svarbu ne gynyba, o mityba. Visavertė. Tokia yra mūsų, žiurkėnų, ambicija. Misime iki susivėmimo ir gal išvengsime susinaikinimo. ...
-
Po Sibirą – be vadovo2
Įpusėjus 1911-ųjų vasarai, Josifas Visarionovičius Džiugašvilis (1878–1953) persikėlė į Vologdos miestą, mat caro valdžia jam čia leido pagyventi porą mėnesių. Vologdoje jis trumpam buvo užmezgęs romaną su paaugle Pelagėja Onufr...
-
Kur dingo rinkimų kampanija?9
Gerai kažkas pastebėjo, kad pas mus nevyksta jokia rinkimų į šalies prezidentus kampanija. Praėjusią savaitę jau buvo paskelbti visi oficialūs kandidatai, tarp kurių yra milijonierių, tačiau nematyti nei plakatų, nei skelbimų su vieš...
-
Ugnis ir vanduo1
Pastarąsias dienas pasaulyje kažkaip nevaldomai įsišėlo ugnis ir vanduo – dvi iš keturių stichijų ar pradinių elementų, sukūrusių Žemę ir sudarančių jos egzistencijos pagrindą. Bent jau taip mąstyta Antikoje. ...
-
Žodžiais dvoko nepridengsi1
Paputojo vienuoliktokų tarpinių patikrinimų jovalas, pakaitinis jo maišytojas garsiai trinktelėjo durimis, palikdamas dvoką uostyti 26 tūkst. gimnazistų, jų tėvams ir mokytojams. ...
-
Jūros liga Trijų jūrų iniciatyvoje
Geležinės uždangos jau seniai nebėra. Tačiau jos šešėlis dar juntamas. Kelių, geležinkelių, oro, energetikos ir kitokios jungtys yra prastesnės toje Europos pusėje, kuri patyrė komunistinį valdymą. Ypač prasta situacija dėl &Scaro...
-
Nevertiname, ką turime, prarandame – verkiame2
Manau, kad kiekvienas žmogus tai galėtų pritaikyti sau, prisimindamas anapilin iškeliavusius artimus žmones ir nepanaudotą laiką bendravimui su širdžiai mielais. Bet šiandien ne apie tai. ...
-
Kai net ir galvai reikia renovacijos8
Atšyla oras, pakyla noras. Visų pirma, ginčytis, piktintis ir leisti žvygauti emocijoms dėl šildymo sezono (ne-)pabaigos. ...
-
Vidaus vartojimas – Lietuvos ekonomikos augimo variklis1
Išankstiniai indikatoriai rodo, kad ekonominis aktyvumas Lietuvoje laipsniškai atsigauna. Vis dėlto, kol daugelis pagrįstai Lietuvos ekonomikos atsigavimą sieja su eksporto ir pramonės rodikliais, vidaus vartojimas tampa ypač svarbiu kompone...