„Gerųjų rusų“ liberalusis imperializmas erzina kaimynus

Neseniai dalyvavau vienoje iš Baltijos šalių vykusioje konferencijoje, kurioje buvo diskutuojama apie demokratiją ir žmogaus teises Rusijoje, Baltarusijoje ir Ukrainoje. Joje kalbėjo žymus rusų išeivis, aršus Vladimiro Putino režimo priešininkas, padaręs puikią kultūrinę karjerą. Konferencija nebuvo vieša, todėl vadinsiu jį Andrejumi. Joje buvo kalbama apie Rusijos ateitį: ar ši subyrės, ar galėtų, ar turėtų taip įvykti? Kad ir kokios būtų kitos po Rusijos atsiradusios valstybės ar dariniai, jos galėtų būti paprastesnės kaimynės. Andrejus atmetė šį klausimą kaip nereikšmingą ir nenaudingą. Jums bus sunku įtikinti rusus priešintis V. Putino režimui, jei pasisakysite už šalies sunaikinimą.

Paspaudžiau šiek tiek stipriau. Dėl konteksto, nesunku suprasti, kaip (iš principo) Baltarusija galėtų tapti normalia Europos šalimi. Jai tereikėtų atsikratyti Aliaksandro Lukašenkos diktatūros ir išsivaduoti iš Kremliaus gniaužtų. Taip pat nesunku suprasti, kaip Ukraina galėtų tapti normalia šalimi. Ji buvo pakeliui į tai, kol prieš metus prasidėjo plataus masto V. Putino puolimas. Jei kovos baigsis, o Europos Sąjunga ir NATO pasiūlys jai narystę, Ukraina gali tapti laiminga, stabili, klestinti ir demokratiška.

Bet Rusija? Tai jau kitas klausimas. Kaip knygoje „Vidinė kolonizacija“ (Internal Colonization) teigia istorikas Aleksandras Etkindas, šimtmečius Rusijos valdovai su savo žemėmis elgėsi taip, kaip kitos šalys elgiasi su savo kolonijomis. Grobuoniškas, savavališkas centrinės valstybės valdžios vykdymas yra Rusijos vidaus bėdų šaknys. Santykius su kaimyninėmis šalimis apsunkina (švelniai tariant) imperinės ambicijos ir neurozės.

Taigi, paklausiau, kaip diskusija apie buvusį imperializmą ir būsimą (galbūt) dekolonizaciją dera su Rusijos opozicijos pasaulėžiūra?

Atsakymas mane pribloškė. Imperializmas, tvirtino Andrejus, yra nesenas V. Putino režimo propagandos produktas. Jis neturįs jokių šaknų rusų mąstysenoje. Jis išnyksiąs taip pat greitai, kaip ir atsirado. Savo teiginį jis pagrindė asmenine patirtimi. Jis sakė, kad gyvendamas sovietmečio Maskvoje tokio imperializmo nematė.

Tai sukėlė netikėjimo bangą. Andrejaus karta buvo sovietų vadovaujamos invazijos į Čekoslovakiją, karo padėties Lenkijoje, invazijos į Afganistaną, kruvinų susirėmimų Lietuvoje, Latvijoje ir Sakartvele, kai žlugo Sovietų Sąjunga, ir dviejų Čečėnijos karų, kuriuos kariavo posovietinė Rusija, liudininkė. Dar svarbiau tai, kad jis kalbėjo šalyje, kuri buvo okupuota grasinant ginklu, neteisėtai aneksuota, dešimtmečius sąmoningai buvo naikinama jos kultūra, istorija, kalba ir etninė tapatybė.

Paėmiau mikrofoną: „Sakote, kad nematėte jokio imperializmo. Manau, kad žmonės čia jį matė.“

Mano pašnekovas atrodė kiek sutrikęs. Jis pripažino, kad Baltijos šalyse galbūt būta tam tikro imperializmo, nors pats tiesiogiai to nematė. Tačiau šį epizodą jis vertino veikiau kaip atminties spragą, o ne kaip grubų nejautrumą šalies, suteikusios jam prieglobstį nuo persekiojimo, atžvilgiu. Netikiu kolektyvine kalte. Tačiau manau, kad kiekvienas, turintis profesinių reikalų su užsienio šalimi, turėtų pasistengti sužinoti svarbius istorijos momentus. Būdamas Baltijos regione, visada atkreipiu dėmesį į 1935 metų Anglijos ir Vokietijos jūrų laivyno susitarimą. Šiuo susitarimu su Hitleriu Didžioji Britanija išvedė Karališkąjį laivyną iš regiono ir atidavė jį į dviejų žudikiškų diktatūrų rankas.

Priešintis V. Putino karui (ar bent jau nenorėti jame kariauti) yra geriau nei priešingas variantas. Tačiau tikra politinė reforma Rusijoje reikalauja gilesnės diagnozės ir skausmingesnio recepto. Užsieniečiai, ypač iš tų vietų, kurios buvo rusiškojo ar sovietinio imperializmo aukos, tai pernelyg gerai supranta. O Rusijos opozicija? Nelabai.


Šiame straipsnyje: karas Ukrainoježmogaus teisėskonferencija

NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

  • Kur eina karavanas?
    Kur eina karavanas?

    Dar neišsivadėjo keturių komunarų aura Ramybės parke – jau iš peties triūsia naujo paminklo statytojai. Nors sakoma, kad dovanotam arkliui į dantis nežiūrima, kauniečiai išdrįso: ne visi entuziastingai sutinka verslininko i...

    1
  • Autoritarinis populizmas: kur slypi pavojai?
    Autoritarinis populizmas: kur slypi pavojai?

    1950-aisiais parama populistinėms jėgoms svyravo ties 10 proc., 2023 m. išaugo beveik iki 27 proc., rodo švedų analitinio centro TIMBRO ir Europos laisvosios rinkos analitinių centrų tinklo EPICENTER parengtas Autoritarinio populizmo indeksa...

  • Ar prezidento vadovaujama Valstybės gynimo taryba nieko nebereiškia?
    Ar prezidento vadovaujama Valstybės gynimo taryba nieko nebereiškia?

    Lietuvą pasiekė puiki žinia – Vokietijos gynybos pramonės gigantas ,,Rheinmetall AG‘‘ planuoja statyti Lietuvoje amunicijos gamyklą. Tai ne tik geros ir ilgalaikės darbo vietos viename iš Lietuvos regionų, Lietuvos eksporto didi...

    4
  • Žiurkėnas mumyse
    Žiurkėnas mumyse

    Reikia saugoti savo kailiuką, nes gyvename kosminės įtampos laikais. Todėl svarbu ne gynyba, o mityba. Visavertė. Tokia yra mūsų, žiurkėnų, ambicija. Misime iki susivėmimo ir gal išvengsime susinaikinimo. ...

    1
  • Po Sibirą – be vadovo
    Po Sibirą – be vadovo

    Įpusėjus 1911-ųjų vasarai, Josifas Visarionovičius Džiugašvilis (1878–1953) persikėlė į Vologdos miestą, mat caro valdžia jam čia leido pagyventi porą mėnesių. Vologdoje jis trumpam buvo užmezgęs romaną su paaugle Pelagėja Onufr...

    3
  • Kur dingo rinkimų kampanija?
    Kur dingo rinkimų kampanija?

    Gerai kažkas pastebėjo, kad pas mus nevyksta jokia rinkimų į šalies prezidentus kampanija. Praėjusią savaitę jau buvo paskelbti visi oficialūs kandidatai, tarp kurių yra milijonierių, tačiau nematyti nei plakatų, nei skelbimų su vieš...

    9
  • Ugnis ir vanduo
    Ugnis ir vanduo

    Pastarąsias dienas pasaulyje kažkaip nevaldomai įsišėlo ugnis ir vanduo – dvi iš keturių stichijų ar pradinių elementų, sukūrusių Žemę ir sudarančių jos egzistencijos pagrindą. Bent jau taip mąstyta Antikoje. ...

    1
  • Žodžiais dvoko nepridengsi
    Žodžiais dvoko nepridengsi

    Paputojo vienuoliktokų tarpinių patikrinimų jovalas, pakaitinis jo maišytojas garsiai trinktelėjo durimis, palikdamas dvoką uostyti 26 tūkst. gimnazistų, jų tėvams ir mokytojams. ...

    1
  • Jūros liga Trijų jūrų iniciatyvoje
    Jūros liga Trijų jūrų iniciatyvoje

    Geležinės uždangos jau seniai nebėra. Tačiau jos šešėlis dar juntamas. Kelių, geležinkelių, oro, energetikos ir kitokios jungtys yra prastesnės toje Europos pusėje, kuri patyrė komunistinį valdymą. Ypač prasta situacija dėl &Scaro...

  • Nevertiname, ką turime, prarandame – verkiame
    Nevertiname, ką turime, prarandame – verkiame

    Manau, kad kiekvienas žmogus tai galėtų pritaikyti sau, prisimindamas anapilin iškeliavusius artimus žmones ir nepanaudotą laiką bendravimui su širdžiai mielais. Bet šiandien ne apie tai. ...

    2
Daugiau straipsnių