- Dr. Arvydas Juozaitis
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Ši istorija panaši į velnio pokštą, o šio žmogaus biografija į kamuolinį žaibą – neliesk, nes sprogs. Ne vienas lietuvių kūrėjas turėjo reikalo su velniu, buvo sudaręs sandorį su nelabuoju, tačiau Antano Žmuidzinavičiaus sutartis pasirašyta krauju ir visus prašauna. „Rupūžėšėtonas!“ – pasakytų žemaitis apie šį dzūką.
Pasakyk, mielas žmogau, kaip šis veikėjas, iš tautinio atgimimo pirmeivių, puikus dailininkas, sukūręs valstybės simbolius (kūręs vėliavą ir herbą), vadovavęs Šaulių sąjungai ir artimai bendravęs su Antanu Smetona – kaip jis tapo svetimo lietuviams komunizmo numylėtiniu? Sovietinio režimo globotiniu. Vyko partizaninis judėjimas, žmonės buvo nuvaromi nuo žemės, įkalinami ir uždaromi kolūkiuose, tremiami į Sibirą, bėgo į Vakarus, o jis? Su pirmaisiais turėjo pražūti... Antano Smetonos artimasis. Bet - įtiko Kremliui kaip retas kuris pogrindinis bolševikas. Jau 1946 Maskvos profesoriumi parengtas tapti, paroda jo Maskvoje surengiama. Liaudies dailininku paskelbtas. Ir pirmoji knyga-albumas lietuvių dailininkų istorijoje - jam išleista, Antanui kone Pirmajam - Žmuidzinavičiui.
Iš interneto gelmių velniška jėga išplėšė žinią, kuri pribloškė: Kauno Velnių muziejus yra didžiausias pasaulyje.
Iš interneto gelmių velniška jėga išplėšė žinią, kuri pribloškė: Kauno Velnių muziejus yra didžiausias pasaulyje. „Būtent taip!“ – sumirkčiojo kompiuterio ekranas. Taip, lietuviai sukūrę nepranoktą velnių ir nelabųjų telkinį. Taip, Lietuvoje po vienu stogu susitelkę per 3 tūkstančius raguotų būtybių. Galybė, kone pragaras, o Afrikos ir Lotynų Amerikos šaltiniai pabrėžia, kad tai ne velniava, bet saldainiukas. Lietuva-Velnynas. Nelabieji - ne juokas: sukurti iš medžio ir stiklo, akmens ir tekstilės, porceliano ir gintaro, pagaliau molio ir popieriaus. Šalia muziejaus aprašo mažomis raidėmis prirašoma ir pavardė, neištariama ir neperskaitoma. Vadinasi, Lietuva, ir pakanka.
Šios velniavos karalius yra parašęs "memuarus". Jie išleisti 1961 metais, prieinami tik lietuvių skaitytojams ir kelia daugybę klausimėlių, nes labai jau gerai komunistiniam režimui pritaikyti. „Paletė ir gyvenimas“ (Valstybinė grožinės literatūros leidykla, 1961 m., red.past.). Sukurtuose "atsiminimuose" autorius gana kukliai aprašo velnių karaliją ir jau visai nutyli, kad už Šaulių sąjungos pinigus po Ameriką keliavo ir taip toliau. Šiaip ar taip, jis juk dailininkas, o "memuaruose" laisvas genijus, ne velnias. Velniai nieko dėti.
O, kad taip būtų!
Apie pustrečio šimto velnių velniukų, šėtoniukų ir pinčukų dailininkas - ne juokas, surinko savo ranka. O toliau - Markizo Karabaso istorija: visa, prie ko prisiliesdavo jo ranka ar žvilgsnis, tapdavo paženklinta jo vardu. Taip ir atsirado trys tūkstančiai Žmuidzinavičiaus velnių. Sandorio su velniu turtas.
***
A.Žmuidzinavičius nesidrovėjo nuolat "prisiminti" pradžių pradžią, kuri ištikusi jį per pačias Antanines, 1906 m. birželio 13 dieną. Tą dieną jo slenkstį esą peržengęs apaštalaujantis Vaižgantas, kuris ne šiaip sau užsukęs, bet su misija. Toji misija pūpsojo kunigo valizoje ir kol jis ją ištraukė, spėjo papasakoti dovanos istoriją. Esą ji iš (Laižuvos) bažnyčios... Smagiai juokiasi, linksi galva ir linki sukaupti kunigėlis šiam mūsų Antanui kelis tuzinus tokių štai padarų... Kam, kodėl? – išsigąsta dailininkas, tapęs Vinco Kudirkos portretą. O kunigėlis šiepiasi: sveikas reikalas tas velnias, lietuviai ne šiaip sau kipšus ir visokius velniokus myli, mielas Antanai, rimta mintimi myli – žino lietuvis, kas jo priešas ir todėl mažai jo bijo. O tada, kaip sakoma, su draugais pats susidoroja.
Švento žmogaus žodžiai ne vėjas, o dovana. Taip Vaižgantas mįslę įminė ne tik Žmuidzinavičiui, bet ir visiems lietuviams. Velnių esate prisiėdę, lietuvaičiai. O vieną parinksiu kaip pavyzdį.
Savo "memuaruose" Žmuidzinavičius pasidžiaugia: „Štai surinkau dvidešimt velnio tuzinų, visą gyvenimą susirgau, sveikas ir laimingas buvau, – velnias savo pažadą ištesėjo.“ ("Paletė ir gyvenimas“, 6 psl.) Menininkas linkęs eiti obuoliaut su velniu, su velniu ir lieka.
Visus apmovė. Ir Tautininkus, ir Komunistus.
Komunistai, ne kas kitas, pastatė jam Velnių muziejų jau prie trečio Antano - Sniečkaus. Ir iš visos TSRS imperijos turistų per 2 mln. kasmet suveždavo - argi ne velniava? (Nors skaičiuojama popieriuos dabar tik per pusę milijono.) Atvykę į Kauną "Draugystės traukiniais" rusai ir visa marga azijiečių publika griūdavo pas velnių karalių, tik paskui - pas M.K. Čiurlionį. Mat ne visi velnišką lietuvio prigimtį ištverdavo. Angelo jau nepakeldavo.
Velniškai sėkmingas Žmuidzinavičiaus gyvenimas stebina ir pribloškia. Kartais pribloškia ir nuostabiai gražūs Lietuvos peizažai, kuriuos dailininkas tapė visą gyvenimą, bet visuomet pribloškia puikiausi santykiai su krašto valdžiomis, kurios viena kitą naikino. Smetona draugas, bet ir Sniečkus - globėjas. Ir net pirmasis bolševikas ir Lenino įgaliotinis Vincas Kapsukas - jo vadas 1919 metais, Vilniuje...
Nūnai Antanas Žmuidzinavičius - nacionalinis turtas, jam rikiuosi Šaulių sąjungos garbės sargyba, jis juk Nepriklausomos Lietuvos turtas. Žmuidzinavičiaus Velnynas. Kaune durys praviros visam pasauliui - vivat.
Mįslė? Sėkmingiausias lietuvis. Pavyzdys mums visiems.
Gyvenęs devynias dešimtis metų, rengęs savo kūrybos parodas Amerikoje ir Maskvoje, gyvenęs sveikai, įdomiai ir sėkmingai, tikras meno žmogus, vyras ir tikras velnininkas.
Tai ne Kazio Borutos pinčukas, aprašytas „Baltaragio malūne“ ir pamiltas tautos pasakojimuose, nes buvęs kaip žmogus – laimingas ir nelaimingas.
Gyvendamas paskutiniuosius metus mūsų velnininkas prisipažinęs Bernardui Aleknavičiui, jaunam dar ir be galo smalsiam klaipėdiškiui: "Gerai pagyvenau... Visus apmoviau".
Rūpūžėšėtonas.
*Ištrauka iš knygos "Kauno saulė. II dalis", Vigilijos nr.6. I dalis – "Kauno saulė: miesto epas" – Vilnius: Alma littera, 2020 m.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Šių metų „Gintarinė pora“: žiūrovų laukia didelė staigmena!2
Bene vienas svarbiausių tikro ir šilto pavasario pranašų Kaune – pirmąjį gegužės mėnesio savaitgalį mieste vykstančios tarptautinės sportinių šokių varžybos „Gintarinė pora“. Šiemet jos bus surengtos ...
-
„Lietuvos teatrų pavasaris“: 45-asis festivalis
Kauno teatro mylėtojai visą savaitę turi unikalią progą mėgautis profesionalų sukurtais spektakliais iš visos Lietuvos: sekmadienį prasidėjo jau 45-asis festivalis „Lietuvos teatrų pavasaris“. ...
-
H. L. Asbjørnsen – džiazo karalienė ir scenos katė
Kauno bigbendas, tik ką turėjęs įkvepiančius koncertus Birštono džiazo festivalyje ir Kaune su džiazo fleitininku Néstoru Torresu (Puerto Rikas / JAV), vėl kviečia į unikalų pasimatymą. Šį kartą – su džiazo primadona i...
-
Ketvirtoji Kauno literatūros savaitė jungs žemynus ir žodžius
Gegužės 8–12 dienomis Kaunas taps literatūros meka – čia jau ketvirtąjį kartą vyks tarptautinis knygų ir rašytojų festivalis „Kauno literatūros savaitė“. Renginys šiais metais suburs autorius ne tik iš Li...
-
Kultūros ir sporto renginiai Kauno rajone balandžio 23–28 d.
Balandžio 23 d. Raudondvario kultūros centras: 16 val. vaikų meno kolektyvų šventė „Parvažiavo saulė“ (Jurginės). Dalyvauja jaunučių liaudiškų šokių kolektyvai ir vaikų kapela „Karklynėlis“. Ilgakie...
-
Garbūs svečiai atvyko į A. Areimos premjerą „Dviejų Korėjų susijungimas“5
Balandžio 19-ąją publika rinkosi į režisieriaus Artūro Areimos Nacionaliniame Kauno dramos teatre režisuotą spektaklį pagal J. Pommerat pjesę „Dviejų Korėjų susijungimas“. ...
-
KVMT scenoje – reveransas baleto įvairovei: nuo klasikos iki technomuzikos
Baletas gali būti labai įvairus ir turėti daugybę veidų. Tuo įsitikins žiūrovai, apsilankę Tarptautinei šokio dienai skirtame Kauno valstybinio muzikinio teatro (KVMT) koncerte. Balandžio 27-osios vakarą teatro scenoje atsiskleis tikra klasik...
-
Unikalus garso spektaklis tamsoje: ką girdi ausis, kai nemato akis?1
„Klausymasis – tai kita regėjimo forma“, – neabejoja garso spektaklio „eiti į pat vidurį“ kūrėjai. Garso menininkų kartu su neregiais sukurtas spektaklis vyksta visiškoje tamsoje, klausantis Jono Meko poeziją i...
-
Tarpininkai. Po kilogramą laimės, laisvės ir būties
Pokalbis su tapytoju Andriumi Miežiu – bendros meno parodos „Tarpininkai“ kontekste apie kultūrą, natūrą, meno kūrinio suvokimą; tarpininkavimą ir bendravimą su meno publika, atveriant jai meno pasaulius. Naujausius tapybos kūrinius...
-
Urbšienės faifoklokai Baniutės svetainėje9
Kačerginėje, buvusioje Mašiotų ir Urbšių šeimų vasarvietėje, kuri apima namelį ir parkų sklypus, daugiau nei 20 metų šeimininkauja Prano ir Jono Mašiotų palikimo puoselėtojų draugijos nariai. Šeimininkauja,...