- Vytautas Sinica, politologas, leidėjas, Nacionalinio susivienijimo vicepirmininkas
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Šiandien Lietuvos narystės NATO metinės ir nesena skausminga JAV pajėgų Europoje vado generolo Beno Hodgeso kalba negalėjo būti labiau laiku.
Generolas iš esmės pasakė, kad Lietuva per daug kalba apie kitų pagalbą ir per mažai ruošiasi pati, mojuodama, kiek daug lėšų skiria gynybai, bet ne darbais su tomis lėšomis. Išvardyta labai daug nepadarytų Lietuvos darbų. Išvardyta teisingai. Lietuvoje taip pat yra ekspertų, kartojančių tą patį principą: privalome kuo daugiau rūpintis savo gynyba, kuo mažiau remtis priklausomybe nuo Vokietijos, kuri pati nėra pasiruošusi gintis. Tokį požiūrį plačiai pristato ir Lietuvoje išleista nauja ekspertų straipsnių ir interviu rinktinė „Ukrainos karo pamokos“.
Lietuvos krašto apsaugos vadų reakcija buvo lėta ir atsargi, bet jos esmė – problemų neigimas. Vėl ir vėl problemų neigimas. Ir krašto apsaugos ministras, ir kariuomenės vadas skirtingais žodžiais pasakė, kad generolas Hodgesas „blogai informuotas“. Sena kaip pasaulis taktika, kai negali atmesti per daug įtakingo ir gerbiamo žmogaus teiginių, kaltinti kažką dėl blogo informavimo. Šiuo atveju tas kaltinimas būtų, reikia suprasti, vienam geriausių Lietuvoje gynybos specialistų, atsargos pulkininkui Vaidotui Malinioniui, kuris ir pakvietė Hodgesą į savo rengiamą konferenciją Vilniuje.
Bėda ta, kad Malinionis šiandien kaip tik yra vienas geriausiai informuojančių apie Lietuvos saugumo situaciją, keliantis geriausius klausimus ir siūlymus. Kaip viešai pabrėžė ir valdantieji politikai (Kasčiūnas), Malinionis yra kaip reta nepriklausomas nuo kariuomenės ir KAM užsakymų, todėl iš tiesų objektyvus gynybos ekspertas, kurio būtina klausytis. Bet kai nuskambėjo kritika, tai Hodgesas „blogai informuotas“? Blogai informuotas partnerių Lietuvoje (Malinionio) ar oficialių kanalų Vašingtone? Turbūt nenorima pasakyti, kad Vašingtonas Lietuvos blogai informuojamas.
Lietuvos krašto apsaugos vadų reakcija buvo lėta ir atsargi, bet jos esmė – problemų neigimas. Vėl ir vėl problemų neigimas.
Bet pats Anušauskas savo komentaruose geriausiai ir įrodo, kaip gerai informuotas generolas Hodgesas. Viena iš Hodgeso pastabų buvo tai, kad Lietuva turi 120 tūkstančių rezervo karių, tačiau jie beveik nerengiami karui. Pats Hodgesas pabrėžė, kad tebūnie tai gali būti išpūstas skaičius, tad galima skaičiuoti nors ir perpus mažiau – problema dėl to nė kiek nesikeičia. Anušauskas atsakė, kad tai klaida, bet ne dėl rezervo dydžio, o kad rezervo kariai esą rengiami – po 2600 karių į metus! Po 2 proc. rezervo karių į metus! Dar daugiau, Anušauskas žada, kad iki 2030 metų šis skaičius bus padidintas iki 5000! Iki 2030 metų! Tiesa, su sąlyga, kad pavyks šaukimo reforma. Kuri, beje, taip pat kol kas ministro neplanuojama kaip visuotinis šaukimas. Planuojama tęsti žaidimus su loterijomis. Neįmanoma kasmet apmokyti nei viso, nei ketvirčio rezervo. Bet dabartiniai skaičiai artimi nuliui. Neįsivaizduoju, kaip geriau galima įrodyti, kad Hodgesas gerai informuotas ir kad jo kritika pagrįsta, nei kad tai savo viešu pasisakymu padarė Anušauskas.
Suprantama, kad visa tai, visas šis neveikimas, yra kiekviename žingsnyje teisinamas esamais resursais. Trūksta mokymams ir visuotiniam šaukimui trūksta puskarininkių ir karininkų, trūksta poligonų, trūksta ginkluotės, trūksta visko. Ir trūks. Visa tai negali atsirasti iš niekur kitur, kaip iš politinės valios tai skubiai spręsti. Tą politinę valią turi rodyti valdžia. Krašto apsauga priklauso didžiausiai ir svarbiausiai valdančiosios koalicijos partijai. Nėra nieko, kaip būtų galima turėti daugiau įtakos gynybos sprendimams. Niekas iki šiol nepasakė, kad aktyvesniems veiksmams gynybos politikoje trukdo prezidentas. Turbūt niekas neįsivaizduoja ne koalicinės valdžios, kur nereiktų tartis su koalicijos partneriais. Ko tada daugiau galima norėti, kad politinė valia atsirastų?
Nes turi įvykti esminis mąstymo lūžis: nuo „ką galime“ prie „ką privalome“. Kai mąstoma apie gynybą kaip dabar, pagal principą „ką galime“, į dabartines galimybes žiūrima kaip į duotybę, konstatuojama, kaip jos riboja veiksmų laisvę, ir svarstoma ką daryti jų rėmuose. Lietuva yra Rusijos kaimynystėje ir Lietuvai absoliučiai netinka toks mąstymas. Alternatyva jam yra mąstymas apie gynybą pagal principą „ką privalome“. Mąstant pagal jį, pradedama ne nuo turimų resursų, o nuo kalendoriaus, klausiant iki kada ką privalome pasiekti? Ir tada dėliojama, kas ir kada turi būti padaryta, kokie resursai privalo būti skirti, kad turėtume šansą – bent šansą – apsiginti. Atitinkamai ieškoma sprendimų, kurie (būtina pabrėžti) aptartų problemų atveju nekainuoja milijardų ir net nereikalauja didesnio gynybos finansavimo. Krašto apsaugos sektoriuje Lietuvoje iki šiol nuskamba frazės, kad pinigų yra, nėra kaip jų pakankamai greitai išleisti. Reikia tvarkytis, o ne kliedėti, kad JAV generolas „blogai informuotas“.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kai jie tingi, mums ramiau
Barti jaunimą su proga ir be jos – transnacionalinis žmonijos sportas. Prancūzai niekada nesutars su lietuviais, kas sveikiau – vynas ar alus, bet sutiks, kad anksčiau jaunimas buvo šaunesnis, tinkamiau šoko ir mylėjo. ...
-
Septyni argumentai, kodėl Palangos baseino neatiduosime5
Praėjusios savaitės pabaigoje kreipėmės į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu ir prašydami panaikinti balandžio 26 dienos Konkurencijos tarybos nutarimą, kurio pagrindinis reikalavimas – Palangos savivaldybė įpareigota pe...
-
Šiandien mergaitės drąsios. Kur užaugus išgaruoja drąsa?8
Mokyklą lankančios mergaitės Lietuvoje yra tiek pat verslios kiek berniukai, kartais net verslesnės už juos – jos nebijo imtis vadovaujamų pareigų ir būti lyderės. Tačiau ir oficialioji valstybės statistika, ir gyventojų apklausos rodo, kad i...
-
V. Matijošaitis: tai nėra tik eilinis skandalas282
Jau kuris laikas Lietuvą apėmusi vieno veikėjo sukelta sumaištis. Nesibaigia gąsdinimai, intrigos ir manipuliacijos. Gaila, kad jau 33 metus laisvą ir nepriklausomą šalį vos vieno dirigento mostelėjimais bandoma sugrąžinti atgal į prae...
-
Prie altorių – barzdoti ir su nuometais13
Kai reikia pelenais užbarstyti vieną skandalą, geriausia tai daryti ūmai įplieskiant kitą. Tai seniai žinoma politinė technologija, kurią įvaldė ir mūsų viešųjų tragikomedijų personažai. ...
-
Teisė turėti teisę2
Kas galėjo pagalvoti, kad žmogaus teises ginantieji XXI a. Lietuvoje skambės kaip disidentai? Šį klausimą prieš trylika metų kėlęs filosofas, žmogaus teisių ir pilietinių laisvių gynėjas Leonidas Donskis ir šiandien galėtų j...
-
Vakarams dvejojant, karo kaina nepaliaujamai auga
Dabar mažai kas prisimena Viktorą Geraščenką. Sovietinio ekonomikos planavimo laikais išsilavinimą įgijęs, Rusijos centrinio banko po 1991 m. vadovas apie tikruosius pinigus mokėsi lėtai. Tai buvo brangiausias ekonomikos mokymasis istori...
-
Visuomenės verdiktas dėl žmogaus teisių gynimo Lietuvoje4
Ne vienus metus rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų kompanija „Spinter tyrimai“ atlieka visuomenės nuomonės apklausą dėl žmogaus teisių gynimo ir teisėsaugos institucijų vertinimo. Vasario mėnesį atliktos apklausos rezultatai liudija,...
-
Slaptieji samčiai
Kaip žinoma, yra samčiai su skylutėmis ir be skylučių. Skylutes samčiuose praduria mokesčių inspekcija, kad tam tikra dalis šaltibarščių nuvarvėtų į biudžeto puodą. ...
-
Įkopti į Everestą1
Visatos motina – arba Džomolungma, arba Samargatha, arba Everestas – jau kažin kada bent kiek geografiją žinančiam žmogui tapo metafora, simboliu, siekiu, svajonių išsipildymu, visų vargų bei rūpesčių pabaigtuvių vainiku. O tie,...