Įslinkęs vogčiomis – apie progresinio mokesčio atsiradimo Lietuvoje istoriją

Didžiausia mokesčių pasiūlymų paketo staigmena – progresinio mokesčio taikymas visoms žmogaus pajamoms, įskaitant darbo ir individualios veiklos, dividendus, turto nuomos ir pardavimo.

Nors terminas „progresinis“ kildinamas iš „progreso“ ir instinktyviai atrodo kaip savaiminis gėris, daug gėrio jame nėra. Tai tiesiog aukštesnis mokestis ir auganti mokesčių našta tiems, kurie daugiau uždirba. Tai vienodų, proporcinių, skaidrių ir manipuliuoti neskatinančių mokesčių atsižadėjimas. Aukštesnio tarifo taikymas ne tik darbo pajamoms grindžiamas tuo, kad pajėgumas mokėti mokesčius priklauso ne nuo pajamų rūšies, bet nuo jų kiekio.

Teigiama, kad progresinis mokestis įneš daugiau teisingumo. Tad verta prisiminti progresinio mokesčio darbo pajamoms atsiradimo istoriją. Virš 120 vidutinio darbo užmokesčio (VDU) siekiančioms darbo pajamoms nuo 2019 m. pradėtas taikyti 27 proc. gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifas. Vėliau pamažu pajamų slenkstis leidosi, o tarifas augo. Ir štai nuo 2021 m. darbo pajamos virš 60 VDU jau imtos apmokestinti 32 proc. tarifu (šiuo metu tai maždaug 100 tūkst. eurų per metus). Tačiau progresyvumas čia įslinko vogčiomis – buvo sutarta, kad aukštoms darbo pajamoms įvedamos „Sodros“ įmokos lubos, o mainais į jas asmeniui prie 20 proc. GPM bus pridedamas dar 12 proc. GPM tarifas – taip ir išėjo 32 proc. siekiantis aukštutinis tarifas. Visuomenė buvo raminama argumentu, kad pačiam žmogui suminė mokesčių našta nepasikeis. Taip ir yra. Našta nepasikeičia, o „Sodros“ lubos pagrindžiamos tuo, kad, pasiekus aukštesnes pajamas, žmogaus pensija nebeauga. „Lubos pensijai – lubos įmokai“, viskas logiška. Tik ne padariniai, kurie dabar tampa regimi.

Kai akį rėžiantis (o kai ką pamaloninantis) progresinis tarifas sistemoje apsigyveno, drauge su juo užgimė ir noras suvienodinti mokesčius, pakeliant iki viršutinio tarifo visų kitų pajamų rūšių mokesčius. Progresinis mokestis, kuris tikrovėje nereiškia progresinio apmokestinimo darbo pajamas gaunančiam žmogui, pakibo virš visų kitų pajamų gavėjų kaip Damoklo kardas.

Suvienodinimo motyvas labai dažnai remiasi ir tuo, kad darbo pajamoms taikomas 20 proc. tarifas, o kitoms pajamoms – 15 proc. Šių tarifų skirtumai irgi turi savo atsiradimo istoriją. Juk kadaise visi pajamų mokesčiai buvo vienodi ir skaidrūs – 15 proc. Tačiau 2019 m. bendrosios pensijos mokėjimo šaltinis buvo perkeltas iš „Sodros“ į valstybės biudžetą ir būtent todėl prie 15 proc. darbo pajamų tarifo buvo pridėtas papildomas 5 proc. tarifas – bendrai pensijai gauti.

Neišvengiamai paskatinsime žmones žaisti su mokesčių sistema žaidimus, o politikus ir mokesčių rinkėjus – lopyti skylėtą sistemą.

Taip atsirado nelygumas ir progresyvumas, kurie dabar tapo didžiuoju reformos motyvatoriumi: nelygumą žadama panaikinti, pakeliant visus iki aukštesnio tarifo (jei dar ne visus, tai tik laiko klausimas), o progresinį tarifą norima pritaikyti visoms pajamų rūšims. Nors, kaip paaiškinta anksčiau, darbo pajamoms progresyvumas yra popieriuje, o ne realybėje. Išspręsti perteklinio talentų apmokestinimo problemą galima paprastai – grąžinant visoms darbo pajamoms 20 proc. tarifą ir paliekant „Sodros“ lubas. Juolab kad, pačios Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis, žmonių, kurie moka padidintą tarifą, Lietuvoje yra tik 8 tūkst.

Svarbu suvokti, kad kapitalo pajamoms, kurioms netaikoma nei „Sodros“ įmoka, nei jų lubos – nes „Sodros“ įmoka pagal savo prigimtį taikoma tik darbo pajamoms – progresyvumas jau būtų tikras, ne popierinis. Gaunantiems jungtinių pajamų daugiau nei 60 VDU, būtų taikomas papildomas 5 proc. GPM tarifas, o gaunantiems virš 120 VDU – papildomas 7 proc. tarifas.

Klausimas, kiek tvarūs yra kol kas išlaikomi skirtingi baziniai tarifai, jeigu norima sujungti pajamas į bendrą bazę. Nuolat skambantys suvienodinimo ir pakėlimo iki aukštesnio tarifo argumentai yra rimtas perspėjimas, kad idėja sujungti visas pajamas galiausiai lems ir visų tarifų suvienodinimą iki aukščiausio.

Štai kokia mokesčių ekspansija tyko naujame mokesčių pakete. Kalbos apie ekonomikos augimui palankius mokesčius tam augimui visai nepadės. Atsisakydami tos mokesčių sistemos dalies, kuri iki šiol buvo skaidri, proporcinė, paremta logika ir lygybe, neišvengiamai paskatinsime žmones žaisti su mokesčių sistema žaidimus, o politikus ir mokesčių rinkėjus – lopyti skylėtą sistemą.



NAUJAUSI KOMENTARAI

mumu

mumu portretas
Kiek maximos vadas nuo milijardų moka ?

todėl progresiniai mokėsčiai būtini

todėl progresiniai mokėsčiai būtini portretas
Matyt, "idealūs" pajamų mokesčiai yra Rusijoje- ten uždirbantis 1000 ir 1 milijoną berods moka tą patį 13 proc. pajamų mokesčio tarifą?

kodėl progresiniai mokesčiai būtini?

kodėl progresiniai mokesčiai būtini? portretas
100 000 uždirbantis ir taip sumoka nežinia kiek kartų daugiau, negu lochas dirbantis už minimalkę. Šiaip tai mokesčių reikia tiek, kiek pakanka valstbės išlaikymui. Tai kodėl vieni privalo tą valstybę išaikyti o kiti ne?
VISI KOMENTARAI 8
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

  • Kai jie tingi, mums ramiau
    Kai jie tingi, mums ramiau

    Barti jaunimą su proga ir be jos – transnacionalinis žmonijos sportas. Prancūzai niekada nesutars su lietuviais, kas sveikiau – vynas ar alus, bet sutiks, kad anksčiau jaunimas buvo šaunesnis, tinkamiau šoko ir mylėjo. ...

  • Septyni argumentai, kodėl Palangos baseino neatiduosime
    Septyni argumentai, kodėl Palangos baseino neatiduosime

    Praėjusios savaitės pabaigoje kreipėmės į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu ir prašydami panaikinti balandžio 26 dienos Konkurencijos tarybos nutarimą, kurio pagrindinis reikalavimas – Palangos savivaldybė įpareigota pe...

    5
  • Šiandien mergaitės drąsios. Kur užaugus išgaruoja drąsa?
    Šiandien mergaitės drąsios. Kur užaugus išgaruoja drąsa?

    Mokyklą lankančios mergaitės Lietuvoje yra tiek pat verslios kiek berniukai, kartais net verslesnės už juos – jos nebijo imtis vadovaujamų pareigų ir būti lyderės. Tačiau ir oficialioji valstybės statistika, ir gyventojų apklausos rodo, kad i...

    8
  • V. Matijošaitis: tai nėra tik eilinis skandalas
    V. Matijošaitis: tai nėra tik eilinis skandalas

    Jau kuris laikas Lietuvą apėmusi vieno veikėjo sukelta sumaištis. Nesibaigia gąsdinimai, intrigos ir manipuliacijos. Gaila, kad jau 33 metus laisvą ir nepriklausomą šalį vos vieno dirigento mostelėjimais bandoma sugrąžinti atgal į prae...

    282
  • Prie altorių – barzdoti ir su nuometais
    Prie altorių – barzdoti ir su nuometais

    Kai reikia pelenais užbarstyti vieną skandalą, geriausia tai daryti ūmai įplieskiant kitą. Tai seniai žinoma politinė technologija, kurią įvaldė ir mūsų viešųjų tragikomedijų personažai. ...

    13
  • Teisė turėti teisę
    Teisė turėti teisę

    Kas galėjo pagalvoti, kad žmogaus teises ginantieji XXI a. Lietuvoje skambės kaip disidentai? Šį klausimą prieš trylika metų kėlęs filosofas, žmogaus teisių ir pilietinių laisvių gynėjas Leonidas Donskis ir šiandien galėtų j...

    2
  • Vakarams dvejojant, karo kaina nepaliaujamai auga
    Vakarams dvejojant, karo kaina nepaliaujamai auga

    Dabar mažai kas prisimena Viktorą Geraščenką. Sovietinio ekonomikos planavimo laikais išsilavinimą įgijęs, Rusijos centrinio banko po 1991 m. vadovas apie tikruosius pinigus mokėsi lėtai. Tai buvo brangiausias ekonomikos mokymasis istori...

  • Visuomenės verdiktas dėl žmogaus teisių gynimo Lietuvoje
    Visuomenės verdiktas dėl žmogaus teisių gynimo Lietuvoje

    Ne vienus metus rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų kompanija „Spinter tyrimai“ atlieka visuomenės nuomonės apklausą dėl žmogaus teisių gynimo ir teisėsaugos institucijų vertinimo. Vasario mėnesį atliktos apklausos rezultatai liudija,...

    4
  • Slaptieji samčiai
    Slaptieji samčiai

    Kaip žinoma, yra samčiai su skylutėmis ir be skylučių. Skylutes samčiuose praduria mokesčių inspekcija, kad tam tikra dalis šaltibarščių nuvarvėtų į biudžeto puodą. ...

  • Įkopti į Everestą
    Įkopti į Everestą

    Visatos motina – arba Džomolungma, arba Samargatha, arba Everestas – jau kažin kada bent kiek geografiją žinančiam žmogui tapo metafora, simboliu, siekiu, svajonių išsipildymu, visų vargų bei rūpesčių pabaigtuvių vainiku. O tie,...

    1
Daugiau straipsnių